Pasak DNB banko analitiko Povilo Stankevičiaus, trumpuoju laikotarpiu sviesto kainos galėtų pakilti dar daugiau – žaliavos prekybininkai, tikėdamiesi už poros mėnesių realizuoti didesnį pelną, gali susilaikyti nuo sprendimo parduoti sviestą dabar ir laukti, kol kaina pakils dar labiau.
„Tokioje situacijoje pasiūla būtų dar seklesnė ir kaina kiltų būtent dėl spekuliacinių lūkesčių. Spartus sviesto kainų kilimas gali būti paremtas pernelyg pesimistiškais rinkos dalyvių lūkesčiais dėl pasiūlos-paklausos balanso. Tokia situacija nebūtų pirma finansų ir agrokultūros žaliavų rinkose. Pavyzdžiui, 2016 metais dėl oro sąlygų lūkesčių gan žymiai pakilo ir koregavosi sojų pupelių kainos“, – sakė P. Stankevičius.
Pieno perdirbėjai neatmeta, kad grėsmę keliantis besipučiantis kainų burbulas eksporto rinkose ateityje gali bet kada sprogti.
Pasak „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, rekordines aukštumas pasiekusios sviesto kainos kelia nerimą, nes Lietuva labai priklauso nuo eksportų rinkų, juolab kad pieno gamyba ūkiuose mažėja visose Baltijos šalyse.
D. Trumpos teigimu, panašų scenarijų stebėjome 2015 metais, kai po Rusijos rinkos praradimo daugiausia nukentėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos pieno sektoriai, aktyviai prekiavę su šia šalimi. Užsidariusi viena didžiausių rinkų trečdaliu sumažino pieno perdirbimo įmonių pajamas, dėl to Lietuvoje iki rekordinių žemumų nusirito pieno supirkimo kainos. Tačiau nuo pernai vidurio pagerėjus situacijai eksporto rinkose, pieno supirkimo kainos Lietuvoje šovė į viršų dukart sparčiau nei kitose ES šalyse.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, Bendrijoje žaliavinio pieno gamyba ūkiuose susitraukė 2,3 proc., o Europos perdirbėjai pagamino 4 proc. mažiau sviesto. Tuo tarpu sviesto vartojimas pasaulyje per pastaruosius trejus metus išaugo vos 7 proc. Rinkos analitikai įspėja, kad smarkiai pabrangęs sviestas stabiliai augančio vartojimo atžvilgiu liudija apie rinkos perkaitinimo ženklus.
Pieno supirkimo kainos 2017 metų balandį visoje Bendrijoje per metus vidutiniškai ūgtelėjo 21 proc. Tačiau Baltijos šalys pieno supirkimo kainų europinį augimo vidurkį pranoko dukart – jos pakilo net iki 50 proc. Tokia situacija rinkos dalyviams įpūtė optimizmo dėl augsiančios paklausos, taigi ir tolesnio kainų augimo.
