Pokyčiai dėl kodų kortelių: bankai ruošia pasiūlymus

 (171)
Nordea“ bankui pasiūlius kodų generatorių telefone vietoj pakankamo saugumo neužtikrinančių kodų kortelių, apie alternatyvas galvoja ir kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Kaip praneša „Swedbank“, SEB ir DNB bankai, jie internetine bankininkyste besinaudojantiems klientas galvoja pasiūlyti bendrą sprendimą.
Pokyčiai dėl kodų kortelių: bankai ruošia pasiūlymus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos bankui informavus, kad šiuo metu komercinių bankų klientų naudojamos kodų kortelės, skirtos prisijungti prie internetinės bankininkystės, nebeatitinka saugumo reikalavimų, „Nordea“ bankas klientams pasiūlė naują sprendimą – mobiliąją kodų generatoriaus programėlę telefonams ir planšetiniams kompiuteriams („Nordea Codes“ - pav.). Ja šio banko klientai galės naudotis nuo vasario 20 d.

Primename, kad pagal naujus Lietuvos banko saugumo reikalavimus, kurie įsigalios nuo balandžio 1 d., tik kodų kortelėmis prie internetinės bankininkystės prisijungiantiems komercinių bankų klientams bus galima atlikti mokėjimus iki 30 eurų.

„Nordea“ banko sugalvotas sprendimas – programėlė išmaniesiems telefonams ir planšetėms – leis kodus generuoti ir neprisijungus prie interneto. Po balandžio 1 d. minėto banko klientai didesnius nei 30 eurų pavedimus galės atlikti patvirtindami pavedimą jau įprastu banko kodų generatoriumi arba mobiliuoju parašu.

Pasiteiravus, kokį sprendimą klientams dėl saugesnio prisijungimo prie internetinės bankininkystės sprendimą yra sugalvoję kiti komerciniai bankai, „Swedbank“, SEB ir DNB atstovai sako dirbantys prie bendro sprendimo.

„Jau nuo praėjusių metų rudens „Swedbank“ kartu su kitais bankais (SEB ir DNB) analizuoja galimybes ateityje įdiegti bendrą klientų e-identifikavimo sprendimą, kuriuo galėtų naudotis skirtingų bankų klientai“, – komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak jo, šiuo metu yra atliekama galimybių studija, kuria siekiama įvertinti skirtingus variantus ir rasti technologinį sprendimą, kuris geriausiai atitiktų saugumo reikalavimus.

„Swedbank“ atstovas taip pat informavo, kad tik kodų kortelėmis besinaudojantiems klientams, kuriems kortelės išduotos iki šių metų pradžios, nuo balandžio 1 d. kai kuriuos veiksmus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje reikės papildomai patvirtinti saugumo kodu, gautu SMS žinute. Nuo naujų metų banko kodų korteles gaunantiems klientams šis patvirtinimas įjungiamas nuo pat kortelės išdavimo pradžios.

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius komentavo, kad po griežtesnių Lietuvos banko reikalavimų paskelbimo bankas leido ir toliau klientams naudotis slaptažodžių kortelėmis, tačiau, atsižvelgus į reikalavimus, yra taikomos papildomos saugumo priemonės – tvirtinant mokėjimus reikia įvesti SMS žinute gautą kodą. Šis patvirtinimas, kaip ir „Swedbank“ banke, įsigaliojo nuo šių metų pradžios naujiems klientams, o nuo balandžio 1 d. įsigalios ir jau iki šių metų prie SEB banko prisijungusiems klientams.

„Taip pat kartu su kitais didžiaisiais bankais - „Swedbank“ ir DNB - vertiname galimybes sukurti universalų bendrą naujus reikalavimus atitinkantį e-indentifikavimo sprendimą, kuris ateityje šių bankų klientams leistų patogiai ir paprastai jungtis prie interneto banko ar mobiliosios programėlės ir atlikti įvairias operacijas. Tokios naujovės diegimas dėl laiko, reikalingo galimybėms įvertinti, savo masto, technologinio sprendimo ir reikalingų investicijų gali pareikalauti daugiau laiko“, –kalbėjo pašnekovas.

Tokiai idėjai pritaria ir prie studijos prisijungęs DNB bankas. Kaip komentavo DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius, plintant elektroninėms paslaugoms, klientui yra nepatogu prisijungimui prie skirtingų bankų turėti atskiras priemones.

„Kaip ilgalaikį sprendimą matome universalią identifikavimo priemonę, kurios veikimo principas butų panašus kaip ir naudojantis mobiliąja programėle, o klientui užtektų turėti vieną elektroninę identifikavimo priemonę ne tik prisijungti prie bet kurio banko el. sprendimo, bet ja pasirašinėti ir dokumentus elektroninėje erdvėje“, – teigė jis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mano eurai

A. Užkalnis nusivylęs: padažas nebent valčių dugnams tepti (127)

Maža kur ir ko negali arba neturėtų būti. Kur nors Venecijoje, tose aikštėse, kur daugiausiai turistų, neturėtų būti tokių vietų, kurios apskabo svečius, kaip ožys apskabo baziliko krūmelį, ir patiekia tiems atvykėliams blogiausią įsivaizduojamą maistą, kokį tik galima gauti Italijoje.

Meluojantys apie automobilio kainą gali skaudžiai nudegti (389)

Pirkdami automobilį žmonės vis dar dažnai sutinka su pardavėjų prašymu deklaruoti kur kas mažesnę sumą nei realiai sumoka. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad taip elgdamiesi žmonės smarkiai rizikuoja ir gali nukentėti, tačiau psichologas Tomas Lagūnavičius abejoja, kad kažką galima pakeisti.

Klaidą išdavė „auksinis“ česnakas (279)

Žinomo prekybos tinklo parduotuvėje apsipirkusi panevėžietė tik dėl savo akylumo išaiškino, kaip kasoje ant svarstyklių prekė gali staiga pasunkėti net keliais šimtais gramų. Kokios kainų pinklės gresia neatidiems pirkėjams?

„Senukai“ pirkėjams pasiūlė kreditinę kortelę (14)

Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“ pristato naujieną – „MasterCard“ kreditinę mokėjimo kortelę susietą su tinklo lojalumo programa.

Bankų paslaugos pinga: ar tikrai? (71)

Bankų paslaugų sektoriuje sujudimas – Lietuvos bankas riboja komercinių bankų teikiamų paslaugų privatiems klientams įkainius nuo 2017 m. vasario 1 dienos.