Pokyčiai dėl kodų kortelių: bankai ruošia pasiūlymus

 (171)
Nordea“ bankui pasiūlius kodų generatorių telefone vietoj pakankamo saugumo neužtikrinančių kodų kortelių, apie alternatyvas galvoja ir kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Kaip praneša „Swedbank“, SEB ir DNB bankai, jie internetine bankininkyste besinaudojantiems klientas galvoja pasiūlyti bendrą sprendimą.
Pokyčiai dėl kodų kortelių: bankai ruošia pasiūlymus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos bankui informavus, kad šiuo metu komercinių bankų klientų naudojamos kodų kortelės, skirtos prisijungti prie internetinės bankininkystės, nebeatitinka saugumo reikalavimų, „Nordea“ bankas klientams pasiūlė naują sprendimą – mobiliąją kodų generatoriaus programėlę telefonams ir planšetiniams kompiuteriams („Nordea Codes“ - pav.). Ja šio banko klientai galės naudotis nuo vasario 20 d.

Primename, kad pagal naujus Lietuvos banko saugumo reikalavimus, kurie įsigalios nuo balandžio 1 d., tik kodų kortelėmis prie internetinės bankininkystės prisijungiantiems komercinių bankų klientams bus galima atlikti mokėjimus iki 30 eurų.

„Nordea“ banko sugalvotas sprendimas – programėlė išmaniesiems telefonams ir planšetėms – leis kodus generuoti ir neprisijungus prie interneto. Po balandžio 1 d. minėto banko klientai didesnius nei 30 eurų pavedimus galės atlikti patvirtindami pavedimą jau įprastu banko kodų generatoriumi arba mobiliuoju parašu.

Pasiteiravus, kokį sprendimą klientams dėl saugesnio prisijungimo prie internetinės bankininkystės sprendimą yra sugalvoję kiti komerciniai bankai, „Swedbank“, SEB ir DNB atstovai sako dirbantys prie bendro sprendimo.

„Jau nuo praėjusių metų rudens „Swedbank“ kartu su kitais bankais (SEB ir DNB) analizuoja galimybes ateityje įdiegti bendrą klientų e-identifikavimo sprendimą, kuriuo galėtų naudotis skirtingų bankų klientai“, – komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak jo, šiuo metu yra atliekama galimybių studija, kuria siekiama įvertinti skirtingus variantus ir rasti technologinį sprendimą, kuris geriausiai atitiktų saugumo reikalavimus.

„Swedbank“ atstovas taip pat informavo, kad tik kodų kortelėmis besinaudojantiems klientams, kuriems kortelės išduotos iki šių metų pradžios, nuo balandžio 1 d. kai kuriuos veiksmus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje reikės papildomai patvirtinti saugumo kodu, gautu SMS žinute. Nuo naujų metų banko kodų korteles gaunantiems klientams šis patvirtinimas įjungiamas nuo pat kortelės išdavimo pradžios.

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius komentavo, kad po griežtesnių Lietuvos banko reikalavimų paskelbimo bankas leido ir toliau klientams naudotis slaptažodžių kortelėmis, tačiau, atsižvelgus į reikalavimus, yra taikomos papildomos saugumo priemonės – tvirtinant mokėjimus reikia įvesti SMS žinute gautą kodą. Šis patvirtinimas, kaip ir „Swedbank“ banke, įsigaliojo nuo šių metų pradžios naujiems klientams, o nuo balandžio 1 d. įsigalios ir jau iki šių metų prie SEB banko prisijungusiems klientams.

„Taip pat kartu su kitais didžiaisiais bankais - „Swedbank“ ir DNB - vertiname galimybes sukurti universalų bendrą naujus reikalavimus atitinkantį e-indentifikavimo sprendimą, kuris ateityje šių bankų klientams leistų patogiai ir paprastai jungtis prie interneto banko ar mobiliosios programėlės ir atlikti įvairias operacijas. Tokios naujovės diegimas dėl laiko, reikalingo galimybėms įvertinti, savo masto, technologinio sprendimo ir reikalingų investicijų gali pareikalauti daugiau laiko“, –kalbėjo pašnekovas.

Tokiai idėjai pritaria ir prie studijos prisijungęs DNB bankas. Kaip komentavo DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius, plintant elektroninėms paslaugoms, klientui yra nepatogu prisijungimui prie skirtingų bankų turėti atskiras priemones.

„Kaip ilgalaikį sprendimą matome universalią identifikavimo priemonę, kurios veikimo principas butų panašus kaip ir naudojantis mobiliąja programėle, o klientui užtektų turėti vieną elektroninę identifikavimo priemonę ne tik prisijungti prie bet kurio banko el. sprendimo, bet ja pasirašinėti ir dokumentus elektroninėje erdvėje“, – teigė jis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mano eurai

Pirkiniai mokyklai – paskutinę minutę (8)

Kanceliarinių prekių pardavėjai tvirtina, kad tėveliai planuoja, ką ir kada pirks savo vaikams mokyklai. Tačiau statistika liudija, kad lietuviai ruošdami vaikus mokyklai pirkinius pasilieka paskutinei minutei. Prekybininkai skelbia skaičiuojantys nuo 4 iki 10 kartų išaugusius prekių mokyklai pardavimus.

Nori pažaboti klientus erzinantį bankų mokestį (38)

Jei internetiniame banke darote pervedimą į kitą Lietuvoje esantį banką, susimokėti tenka ne tik jums. Komercinių bankų klientams taip pat tenka atseikėti už į sąskaitą atkeliavusius pinigus. Tačiau šią Lietuvai būdingą praktiką norima pakeisti.

Nelaukia nurodymo: bankai suskubo pasiūlyti naujovę anksčiau (74)

Jau nuo kitų metų vasario Lietuvos bankas įpareigoja komercinius bankus ir kredito unijas klientams pasiūlyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, kurioje būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų suteiktos už ne didesnę nei Lietuvos banko nustatytą kainą. Tuo metu komerciniai bankai nelaukia įsigaliosiančios prievolės ir panašias paslaugas jau pradėjo siūlyti klientams.

Ką daryti nusipirkus nekokybišką prekę: ar žinote savo teises? (23)

Įpusėjus vasarai redakcijos priimamajame susikaupė klausimų apie nekokybišką aptarnavimą parduotuvėse ir kavinėse. Jų darbuotojai klientui ne visada pasiūlo tinkamą sprendimą, dažnai patys nežino, kaip elgtis kilus konfliktui.

Ž. Grigaitis Palangoje rado šaltibarščius už 7 eurus (190)

Vasara rieda į pabaigą, o diskusijos apie lietuviškas atostogas nesibaigia. Nepaisant to, kad vasara neapdovanojo šiltais orais ir saule, iki šiol netyla diskusijos, kad poilsis Lietuvos kurortuose tampa prabanga, rašoma LNK televizijos pranešime spaudai.