Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad smulkiajam verslui tokios permainos nėra malonios.
„Bankai vis daugiau suvaržymų taiko smulkiajam verslui. Visos operacijos apmokestinamos. Visokiomis drastiškiausiomis priemonėmis siekiama prieiti prie elektroninių pinigų, pervedimų, bet dar ne tas laikmetis ir tai neatitinka verslo struktūros. Tai, kas yra įmanoma stambiam verslui, smulkiam – šiai dienai dar ne: tiek ir grynieji pinigai, ir tos pačios monetos dar turi didelę reikšmę“, - kalbėjo pašnekovė.
Lietuvos bankas dar pernai viešai diskusijai pristatė Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarkos gaires, kuriomis daugiau grynųjų pinigų tvarkymo funkcijų atitektų privatiems rinkos žaidėjams.
Kaip portalui DELFI teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, naujos pertvarkos imtasi atkreipus dėmesį į kitų šalių pavyzdžius, rodančius, kad grynuosius pinigus galima tvarkyti efektyviau, labiau į procesą įtraukiant privatų verslą.
„Todėl kilo idėja Lietuvoje sukurti praktiškesnį ir efektyvesnį grynųjų pinigų ciklo modelį, dėl jo dar pernai vasarį inicijavome viešą diskusiją. Sulaukėme atsakymų iš pagrindinių rinkos žaidėjų: bankų, Lietuvos bankų asociacijos, pinigų pervežimo įmonių ir Lietuvos monetų kalyklos. Dauguma tuo klausimu išsakiusių nuomonę iš esmės pritarė mūsų pasiūlytam grynųjų pinigų ciklo modeliui“, - komentavo M. Jurgilas.
Patirsime tikrąją grynųjų pinigų kainą?
Pagal naują modelį Lietuvos bankui liktų atsakomybė tik už grynųjų pinigų išleidimą rinkos paklausai užtikrinti, tinkamų apyvartai perteklinių ir netinkamų apyvartai grynųjų pinigų priėmimą bei jų naikinimą. Visa kita, kas susiję su grynųjų pinigų tvarkymu ir jų pakartotiniu išleidimu į apyvartą, būtų vykdoma rinkos žaidėjų (komercinių bankų ir pinigų pervežimo įmonių).
Šiuo metu Lietuvos bankas prižiūri, ar bankai bei kitos su grynųjų pinigų tvarkymu susijusios įmonės tinkamai tvarko pinigus, tikrina, ar jų į apyvartą išleidžiami eurai yra tikri ir nesusidėvėję.
„Siekiant optimizuoti transportavimo ir pinigų tvarkymo procesus nuo šių metų liepos 1 d. keičiamos bankų kasinio aptarnavimo sąlygos“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak M. Jurgilo, Lietuvos bankas Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarka siekia paskatinti privačius grynųjų pinigų tvarkytojus labiau įsitraukti į grynųjų pinigų ciklą.
„Tikimės, kad įgyvendinus šią pertvarką, sutaupys visi grynųjų pinigų apyvartos ciklo dalyviai, nes grynųjų pinigų ciklas sutrumpės, didžioji dalis grynųjų pinigų bus perduodama Lietuvos bankui tik tada, kai jie taps netinkami pakartotinei apyvartai“, - pridėjo jis.
„Visuomenėje gyvename turėdami iliuziją, kad grynieji pinigai yra nemokami. Bet taip nėra. Manau, kad matydami grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudas, atidžiau rinksimės mokėjimo būdą, galbūt naujų sprendimų pasiūlys ir bankai, mokėjimo įstaigos“, - tvirtina Lietuvos banko atstovas.
Planuoja mažinti grynųjų pinigų srautus į Lietuvos banką
Viešai diskusijai pateiktame Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarkos dokumente Lietuvos bankas užsimena ir apie planus įvesti grynųjų pinigų depozitinę sistemą.
Kaip portalui DELFI aiškino M. Jurgilas, tokia sistema – tai susitarimas tarp centrinio banko ir komercinių bankų ar pinigų pervežimo įmonės, pagal kurį klientas nustatytomis sąlygomis turi teisę laikyti tam tikrą grynųjų pinigų sumą ne centrinio banko patalpose, už kurią mokamos palūkanos iš centrinio banko.
Skandinavijoje naudojama schema, kai centrinis bankas kompensuoja palūkanų nuostolius, kuriuos klientas (bankas ar pinigų tvarkymo įmonės) patiria per naktį laikydamas grynuosius pinigus ne centriniame banke. Tokiu atveju įstaigos grynieji pinigai, už kuriuos gaunama kompensacija, nepereina centrinio banko nuosavybėn.
Antroji schema taikoma Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Vengrijoje. Pagal šią schemą centrinis bankas netaiko tiesioginės palūkanų kompensacijos: kliento sąskaita centriniame banke kredituojama jo ne centriniame banke per naktį laikoma grynųjų pinigų suma.
Kreditavus sąskaitą, grynieji tampa centrinio banko pinigais, pagal panaudą laikomais pas klientą. Tokiu būdu bankai ar kiti grynuosius pinigus tvarkantys žaidėjai gauna palūkanas už indėlį, kuris yra jų sąskaitose.
Viešosios konsultacijos metu dauguma rinkos žaidėjų pasisakė už grynųjų pinigų depozitinę sistemą, todėl 2017 m. bankas numatė atlikti šios sistemos poreikio ir galimybių analizę. Tokia sistema taip pat leistų mažinti grynųjų pinigų srautus į Lietuvos banką.
