Perkant „du už vieno kainą“ pusės pinigų neatgausi

Apsiperkant parduotuvėje pirkėjui reikia įdėmiai kreipti dėmesį ne tik į prekės kokybę ar kainą, bet ir į jos grąžinimo sąlygas. Su tuo teko susidurti Aldonai (vardas pakeistas – DELFI), kuri drabužių parduotuvėje negalėjo grąžinti kelių prekių, pirktų akcijos metu, nes kitaip nei pardavėjas suprato jų įsigijimo sąlygas. Apie tai pasiteiravus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų paaiškėjo, kad informacijos, kaip reikia grąžinti prekes, pardavėjas iš anksto suteikti neprivalo.

Grąžinti vieno daikto nepavyko

„Lindex“ drabužių parduotuvėje akcija „Du - už vieno kainą“ pasinaudoti nusprendusi Aldona pasakojo, kad tą kartą parduotuvėje įsigijo net dvidešimt penkias prekes. „Iš jų trys rūbeliai netiko mano vaikui ir aš pabandžiau juos sugrąžinti per dvi savaites, kaip ir priklauso, be jokių išlygų. Nuvažiavusi į parduotuvę prašiau grąžinti ne visą drabužio kainą, bet, kaip ir logiška, pusės jos“, - pasakojo moteris.

Visgi, to padaryti, pateikus nedėvėtus drabužius su etiketėmis bei pirkimo čekiu, jai nepavyko. Pirkėjai buvo pasakyta, kad norėdama atgauti pinigus ji privalo grąžinti šešias prekes, tai yra, tas, kurias pirko pati bei tas, kurias gavo papildomai. Kadangi trys drabužiai iš jų jau buvo dėvimi, Aldonai buvo pasiūlyta grąžinti ir juos, tačiau iš karto įsigyti vėl, už atgautus pinigus.

Moteris pasakojo, kad, pasak pardavėjų, informaciją apie prekių grąžinimo sąlygas turėjo žinoti ji pati. „Baigėsi tuo, kad prekių nepaėmė, aš turiu grąžinimo blanką, bet pardavėja ant jo parašė, kad prekes gavau nemokamai, todėl grąžinimas neįvykdytas. Aš išvažiavau be nieko“, - pasakojo pirkėja.

Pasikalbėjus su „Lindex“ spaudos atstove Baltijos šalims Ieva Duda-Beinorovica paaiškėjo, kad tai – pirmas toks nusiskundimas gautas iš visų trijų Baltijos šalių. Ji sakė, kad jų parduotuvėse laikomasi tokios politikos, kad antroji prekė yra ne parduodama, o pirkėjui atiduodama kaip papildoma.

„Šiuo atveju, mes negalime grąžinti pinigų už daiktą, už kurį pinigų nepaėmėme“, - sakė ji. „Lindex“ atstovės teigimu, viskas vykdoma taip, kaip ir nurodo vartotojų teisės. „Jūs negalite gauti pinigų už daiktą, už kurį nesumokėjote. Tai kaip einant į prekybos centrą, kai dovanų gaunate balionėlį ir jis susprogsta. Ką darysite tuomet? Ši situacija panaši“ , - teigė I. Duda-Beinorovica. Visgi, paklausta apie tai, ar jų parduotuvėse yra pateikta specialių brošiūrų apie prekių grąžinimo sąlygas, I. Duda-Beinorovica sakė, kad jų parduotuvėse nėra.

Informacija apie grąžinimą turi domėtis pats pirkėjas

Apie prekių grąžinimo sąlygas esant specialioms akcijoms ar pasiūlymams pasiteiravus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams Vito Ūso, buvo paaiškinta, kad jokios specialios sąlygos negali būti nustatomos. „Pardavėjas akcijų metu negali nustatyti išimtinių prekių grąžinimo sąlygų, nes tokiu būdu pažeidžiami vartotojų teises reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai”, - sakė specialistas. Jo teigimu, vartotojas turi tokias pačias teises kaip ir įsigijęs prekę ne akcijos metu.

Visgi, V. Ūsas sakė, kad perkant dvi prekes už vienos kainą, norint vieną iš jų grąžinti, pardavėjui turi būti atiduodama ir kita prekė: „Jeigu kasos aparato kvite nurodoma viena kaina už abi prekes, tokį pirkinį reikėtų traktuoti kaip vieną prekę”. Specialistas nurodė, jog prekę pirkėjas gali grąžinti taip kaip įsigijo (arba abi arba nei vienos, atskirti jų negalima). Be to, prekė neturi būti praradusi prekinės išvaizdos kaip ir nustatyta Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Specialisto teigimu, pirkėjas, įsigydamas dvi prekes už vienos kainą turi suprasti, kad moka tik už vieną iš jų, todėl už kitą pinigai negali būti grąžinami.

V. Ūsas sakė, kad teisiškai pardavėjas apie prekių grąžinimo sąlygas ir akcijų, ir ne akcijų metu pirkėjo iš anksto informuoti neprivalo ir jo pareiga yra šią informaciją pateikti tik paties perkančiojo paklausus. Nors Civiliniame kodekse nurodyta, kad pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus, pasak VVTAT specialisto, teisės aktai nenustato pardavėjui prievolės suteikti vartotojui informaciją apie kokybiškų prekių grąžinimą. V. Ūso teigimu, tokią informaciją pardavėjas turi suteikti vartotojui pasiteiravus apie galimybes ir terminus grąžinti netinkamą ar nepatikusią prekę.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nurodyta, jog klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi veiksmai dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti sprendimą dėl sandorio, tačiau VVTAT specialisto teigimu, parduodamas dvi prekes už vienos kainą, pardavėjas neklaidina vartotojo. V. Ūsas sakė, jog taip yra todėl, kad aiškiai nurodoma, kad siūloma pirkti ne vieną o dvi prekes ir vartotojui galimai siūloma galimybė jas nusipirkti už pigesnę kainą negu perkant atskirai po vieną, taigi vartotojas gauna esminę informaciją ir gali priimti jam tinkamą sprendimą.

Svarbiausia – vartotojo teisė į informaciją

Pasak dr. Danguolės Bublienės, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorės ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatės, viena svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių yra vartotojo teisė į informaciją. „Šios teisės įgyvendinimas užtikrinamas tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek ir nacionaliniu lygiu“, - sakė specialistė.

D. Bublienės teigimu, vartotojo teisę į kokybiškų daiktų keitimą ir grąžinimą užtikrina ne pardavėjas savo iniciatyva ar priklausomai nuo jo norų, o atitinkami Civilinio kodekso straipsniai ir juos įgyvendinantis ūkio ministro įsakymas. „Šiuo atveju pardavėjas galėtų nustatyti tik papildomas vartotojui palankias taisykles, o ne vartotojo teises apribojančias taisykles, susijusias su vartotojo teise į daikto pakeitimą ar grąžinimą“, - sakė advokatė. D. Bublienės paklausus apie tokius specifinius atvejus, kai vartotojas už vienos prekės kainą gauna dvi, ji atsakė, kad kaip ir kitais atvejais, pardavėjas turi pateikti vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją bei pateikdamas pasiūlymą privalo laikytis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimų.

Advokatės teigimu, visgi, tiek Civilinis kodeksas, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nedetalizuoja informacijos apie prekių grąžinimą pateikimo būdo, tad ar tinkamai pardavėjas įvykdė savo pareigą atskleisti vartotojui informaciją būtų sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybes.

Grąžinti pavyks ne visas prekes

Įsigydami prekes pirkėjai turėtų būti atsargūs – kokybiškos, tačiau nebepatinkančios prekės Lietuvoje gali būti grąžinamos ne visada. DELFI primena, kad šalyje yra įtvirtintas išimtinis prekių sąrašas, į kurį yra įtraukti elektros prietaisai ir įrenginiai (tarp jų - buitinė bei kompiuterinė technika, mobilūs telefonai), žaislai, žaidimai, knygos, parfumerijos ir kosmetikos gaminiai, juvelyriniai dirbiniai. Šias prekes galima grąžinti tik tuo atveju, kai jos yra nekokybiškos. Be to, svarstant apie prekės grąžinimą vėliau, apie sąlygas reiktų iš karto pasiteirauti pardavėjo, nes pats apie jas pranešti jis neprivalo.

VVTAT specialistas V. Ūsas nurodė, kad vartotojams visais atvejais derėtų išsaugoti kasos aparato kvitą ar pirkimo–pardavimo kvitą, arba kitą prekės pirkimą–pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą (PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kt.), kadangi jie yra reikalingi tiek įgyvendinant teisę grąžinti ar pakeisti kokybišką prekę, tiek paaiškėjus, kad įsigyta prekė yra netinkamos kokybės.