Patikrino greitukų dalytoją: skolininkai nustebino

 (31)
Už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą, atsakingojo skolinimo principo ir netesybų ribojimo pažeidimus Lietuvos banko Priežiūros tarnyba UAB „IPF Digital Lietuva" (buvusiai UAB „MCB Finance"), valdančiai „Credit24" ir „Sving" prekės ženklus, skyrė tris baudas. Bendra baudų suma - 26 499 eurų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2014 m. rugsėjo mėnesį skyrė bendrovei „IPF Digital Lietuva" 15 500 Lt (4 489, 11 Eur) baudą.

Pagal kliento skundą pradėto tyrimo metu Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovė, iš skirtingų šaltinių surinkusi prieštaringus duomenis apie vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus, suteikdama vartojimo kreditą rėmėsi mažesniuoju dydžiu.

Dėl to vienišai du mažamečius vaikus auginančiai motinai buvo suteiktas beveik 4 000 Lt vartojimo kreditas, nors duomenų bazėse esanti informacija rodė, kad jos pajamos siekia apie 1 200 Lt, o finansiniai įsipareigojimai - beveik 4 000 Lt per mėnesį.

Be to, įmonė taikė didesnes nei leistina netesybas. Jos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. „IPF Digital Lietuva" šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą buvo apskundusi, tačiau 2016 m. pradžioje apeliacinį skundą atsiėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino įmonės prašymą atsisakyti skundo, byla nutraukta, įmonė baudą sumokėjo.

„IPF Digital Lietuva" atsisakius apeliacinio skundo, baigti teisminiai ginčai ir dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. gruodžio mėnesio sprendimo skirti įmonei 15 500 Lt (4 489, 11 Eur) baudą. Bauda buvo skirta už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus, kurie buvo nustatyti inspektavimo metu ištyrus per pusmetį įmonės sudarytas vartojimo kredito sutartis (apie 70 tūkst. sutarčių).

Pasak Lietuvos banko pranešimo, apibendrinus Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo metu surinktus duomenis, paaiškėjo, kad pagal kas trečią sutartį ši greitųjų kreditų bendrovė vartojimo kreditus teikė nedirbantiems ir pajamų negaunantiems asmenims.

Taip pat nustatyta atvejų, kai įmonė, vertindama vartojimo kredito gavėjų mokumą, taikė mažesnes finansinių įsipareigojimų sumas, nei buvo nurodyta duomenų bazėse. Kas antru atveju bendrovė skolino nesilaikydama vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vartojimo kredito gavėjo įmokų dydis pagal visus turimus finansinius įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.

Be to, nustatyta, kad įmonė nesilaikė pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų ribojimo, numatančio, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Dar viena - 17 521 euro dydžio - bauda „IPF Digital Lietuva" buvo skirta pernai gruodžio mėnesį. Bendrovė buvo nubausta už tai, kad prieš suteikdama 500 Eur vartojimo kreditą netinkamai įvertino asmens mokumą.

Aštuoniolikmetis paraiškoje nurodė, kad uždirba 1 500 Eur per mėnesį, nors duomenys iš „Sodros", kuriuos turėjo ir įmonė, atskleidė, kad jis yra nedirbantis ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų.

Be to, įmonė taikė didesnes nei leistina netesybas. Lietuvos bankas yra skelbęs apibendrintą informaciją apie šį sprendimą. Kadangi vyko teisminiai ginčai, įmonės pavadinimas nebuvo atskleistas, kaip tai nustatyta Vartojimo kredito įstatyme.

2016 m. pradžioje „IPF Digital Lietuva" skundą atsiėmė. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino įmonės prašymą atsisakyti skundo, byla nutraukta, bauda sumokėta.

Teismai vasario mėnesį nagrinės kito vartojimo kredito davėjo pareiškimus dėl paskirtų keturių baudų (jų bendra suma 81 092 Eur), kuriais atsisakoma skundų prieš Lietuvos banką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Ar galima parduotuvėje suvalgyti saldainį? (177)

Neseniai per Lietuvą nuvilnijo skandalas, kai parduotuvės apsauginis užsipuolė pirkėją, parduotuvėje suvalgiusį saldainį. Kaip sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, tokioje situacijoje reikia vadovautis protingumo kriterijumi.

Palangos verslininkai apie turistus: dabar tai – ponai ir ponios (147)

Palangoje atostogaujančių poilsiautojų įpročiai keičiasi. Mažėja rusų, o ir tie, kurie čia atvažiuoja, yra kultūringesni. J. Basanavičiaus gatvėje mažiau triukšmo, mažiau peštynių. Vasaros sostine tituluojamo kurorto verslininkai svarsto, kas galėjo lemti šiuos pokyčius.

Vilnietė iš atostogų Lenkijoje grįžo nustebinta kainų (144)

Lenkija jau kurį laiką yra viena populiariausių lietuvių turistinių kelionių krypčių, o pastaraisiais metais kaimyninėje šalyje gyventojai atostogauja vis dažniau. Viena tokių poilsiautojų – vilnietė Miglė, kuri pasakojo Gdanske nusistebėjusi mažomis kainomis.

A. Veryga siekia naujo mokesčio, kuris atsirūgs smaližiams (1153)

Vadinamasis cukraus mokestis paskatintų žmones gyventi sveikiau, teigia tokios priemonės šalininkai. Tačiau skeptikai abejoja, ar ji tikrai duotų rezultatų ir siūlo valstybei geriau nesikišti į privatų gyvenimą.

Nespėjo pasidžiaugti didesne parama: atėmė daugiau (160)

Padidino pensiją, bet atėmė paramą maistu – tokią žinią iš socialinio darbuotojo pastaruoju metu išgirdo dalis senatvės pensininkų, neįgaliųjų ir kitų mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų.