Patikrino greitukų dalytoją: skolininkai nustebino

 (31)
Už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą, atsakingojo skolinimo principo ir netesybų ribojimo pažeidimus Lietuvos banko Priežiūros tarnyba UAB „IPF Digital Lietuva" (buvusiai UAB „MCB Finance"), valdančiai „Credit24" ir „Sving" prekės ženklus, skyrė tris baudas. Bendra baudų suma - 26 499 eurų.
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2014 m. rugsėjo mėnesį skyrė bendrovei „IPF Digital Lietuva" 15 500 Lt (4 489, 11 Eur) baudą.

Pagal kliento skundą pradėto tyrimo metu Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovė, iš skirtingų šaltinių surinkusi prieštaringus duomenis apie vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus, suteikdama vartojimo kreditą rėmėsi mažesniuoju dydžiu.

Dėl to vienišai du mažamečius vaikus auginančiai motinai buvo suteiktas beveik 4 000 Lt vartojimo kreditas, nors duomenų bazėse esanti informacija rodė, kad jos pajamos siekia apie 1 200 Lt, o finansiniai įsipareigojimai - beveik 4 000 Lt per mėnesį.

Be to, įmonė taikė didesnes nei leistina netesybas. Jos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. „IPF Digital Lietuva" šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą buvo apskundusi, tačiau 2016 m. pradžioje apeliacinį skundą atsiėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino įmonės prašymą atsisakyti skundo, byla nutraukta, įmonė baudą sumokėjo.

„IPF Digital Lietuva" atsisakius apeliacinio skundo, baigti teisminiai ginčai ir dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. gruodžio mėnesio sprendimo skirti įmonei 15 500 Lt (4 489, 11 Eur) baudą. Bauda buvo skirta už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus, kurie buvo nustatyti inspektavimo metu ištyrus per pusmetį įmonės sudarytas vartojimo kredito sutartis (apie 70 tūkst. sutarčių).

Pasak Lietuvos banko pranešimo, apibendrinus Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo metu surinktus duomenis, paaiškėjo, kad pagal kas trečią sutartį ši greitųjų kreditų bendrovė vartojimo kreditus teikė nedirbantiems ir pajamų negaunantiems asmenims.

Taip pat nustatyta atvejų, kai įmonė, vertindama vartojimo kredito gavėjų mokumą, taikė mažesnes finansinių įsipareigojimų sumas, nei buvo nurodyta duomenų bazėse. Kas antru atveju bendrovė skolino nesilaikydama vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vartojimo kredito gavėjo įmokų dydis pagal visus turimus finansinius įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.

Be to, nustatyta, kad įmonė nesilaikė pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų ribojimo, numatančio, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Dar viena - 17 521 euro dydžio - bauda „IPF Digital Lietuva" buvo skirta pernai gruodžio mėnesį. Bendrovė buvo nubausta už tai, kad prieš suteikdama 500 Eur vartojimo kreditą netinkamai įvertino asmens mokumą.

Aštuoniolikmetis paraiškoje nurodė, kad uždirba 1 500 Eur per mėnesį, nors duomenys iš „Sodros", kuriuos turėjo ir įmonė, atskleidė, kad jis yra nedirbantis ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų.

Be to, įmonė taikė didesnes nei leistina netesybas. Lietuvos bankas yra skelbęs apibendrintą informaciją apie šį sprendimą. Kadangi vyko teisminiai ginčai, įmonės pavadinimas nebuvo atskleistas, kaip tai nustatyta Vartojimo kredito įstatyme.

2016 m. pradžioje „IPF Digital Lietuva" skundą atsiėmė. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino įmonės prašymą atsisakyti skundo, byla nutraukta, bauda sumokėta.

Teismai vasario mėnesį nagrinės kito vartojimo kredito davėjo pareiškimus dėl paskirtų keturių baudų (jų bendra suma 81 092 Eur), kuriais atsisakoma skundų prieš Lietuvos banką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mano eurai

Lietuviai pirkiniams išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse (32)

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas.

Neapsigaukite: feisbuke sklinda klaidinantys raginimai dėl bankomatų (22)

Negalima aklai tikėti viskuo, ką perskaitome arba pamatome, ypač socialiniuose tinkluose. Regis, tokia taisykle turėtų vadovautis kiekvienas mokyklą baigęs žmogus. Tačiau ją pamiršus, galima ne tik apsijuokti, bet ir patirti nemalonumų.

A. Užkalnis nori naikinti lietuvišką maistą (666)

Šiais laikais daugeliui toks jausmas, kad mums visiems reikia mokytis mylėti ne tik blaivybę, ne tik visokius tautinius dalykus, ne tik lietuviškus drabužius, bet ir lietuvišką maistą. Prieš kurį laiką vienas etnokultūros specialistas kalbėjo apie tai, kad lietuviams reikėtų vengti citrusinių ir kitokių egzotinių vaisių, nes tas maistas mums, lietuviams, nėra būdingas.

Gyventojams keičiasi bankų mokesčiai: ką svarbu žinoti (436)

Lietuvos bankui įvedus naujovę dėl pagrindinės sąskaitos būtinųjų paslaugų krepšelio mokesčio, komerciniai bankai perdėliojo klientams taikomų mokesčių kainodarą. Dalis – galės džiaugtis naujais pasiūlymais, kitiems – naujos sąlygos kelia abejonių.

Vynuogės pabrango beveik 40 proc., gerokai brangti gali ir kiti šiltųjų kraštų vaisiai (342)

Beveik 40 proc. – tiek per mėnesį prekybos centruose pabrango vynuogės. Šį kainų šuolį prekybininkai aiškino tuo, jog pietų Europoje vynuogių sezonas jau baigėsi, todėl jas reikia gabenti iš tolimesnių kraštų, tad ir gautinė kaina yra didesnė. Tikėtina, jog artimiausiu metu gali brangti ir kiti šiltuose kraštuose auginami vaisiai bei daržovės.