Patarimai, kaip tinkamai planuoti asmeninį biudžetą

 (12)
Keturi iš dešimt namų ūkių per pastaruosius metus yra pritrūkę pinigų kasdienėms išlaidoms, o beveik du trečdaliai namų ūkių, nepakeitę savo įpročių ir gyvenimo būdo, neišgyventų daugiau negu tris mėnesius, LRT RADIJUI teigia „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak ekspertės, jei pajamos didelės, o lėšų trūkumo nėra, tarsi viskas gerai, bet iš tikrųjų tai neteisingas požiūris ir būtina susidaryti asmeninį biudžetą.

Kada biudžetas „sveikas“

Asmeninis biudžetas – patogi priemonė, leidžianti stebėti, kur išgaruoja lėšos, ir užsitikrinti, kad jos ne dingtų, o būtų išnaudotos efektyviai. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai gyventojų netvarko savo biudžeto ir nuvertina jo svarbą.

Pasak „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, biudžeto sudarymas – tarsi sveikatos būklės tikrinimas: „Biudžetas yra įrankis, kuris padeda labai aiškiai suprasti, kaip finansus reikėtų įvertinti ir kokia yra situacija. Jei pajamos viršija išlaidas, tai pirmas signalas, kad biudžetas sveikas. Bet, kuo detaliau žiūrime, paliečiame kuo įvairesnes sritis, tuo tiksliau galime nustatyti tas vietas, kuriose reikėtų truputėlį keisti įpročius, planavimą ar pinigų paskirstymą.“

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© Bendrovės nuotr.

Tyrimas rodo, kad asmeninio biudžeto iš viso neturi arba finansus intuityviai tik savo galvoje labiausiai linkę planuoti keturiasdešimtmečiai. Pasak ekspertės, jei pajamos didelės, o lėšų trūkumo nėra, tarsi viskas gerai. Bet tai neteisingas požiūris.

„Šeima neretai prilyginama mažai valstybei, o valstybė turi biudžetą, nes yra daug sričių, apie kurias reikia pagalvoti: ir sveikata, ir švietimas, ir maistas, ir transportas, ir visi kiti dalykai, kurie labai svarbūs gyvenime.

Jei neturime biudžeto, t. y. jei neįsivardijame, kokios sritys yra svarbios ir kurioms net nenujausdami išleidžiame dalį pinigų, vadinasi, nevaldome tų srautų ir kyla rizika kažkurią sritį labai nuskriausti arba patekti į stresinę situaciją, kai nebeaišku, ką daryti su savo piniginiais srautais ir iš kur paimti pinigų“, – tikina J. Cvilikienė.

Tartis reikia ir su vaikais

Asmeninis biudžetas padeda suprasti, suvaldyti ir sumažinti stresą. Ypač tiems gyventojams, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Beje, nors didžioji dalis, sudarydama biudžetą, ir įtraukia sutuoktinius, tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis konsultuojasi ir su vaikais.

O J. Cvilikienė tikina, kad, rengiant biudžetą su atžalomis, ugdomas jų finansinis raštingumas ir supratimas, kaip pasiskirsto pajamos bei išlaidos.

Susidėlioti biudžetą nieko nekainuoja, bet, pasak ekspertų, tai – tam tikras psichologinis barjeras. Bet, įveikus jį, galima pajusti teigiamų pokyčių.

„Biudžetas yra planavimas, o planuojant į priekį svarbu prioritetai. Pirmas prioritetas – būtinosios išlaidos. Niekur nesidėsime – mes jas turėsime padengti. Tai įmokos, įsipareigojimai, būstas, komunaliniai mokesčiai, maistas, t. y. tie dalykai, be kurių mes tikrai neišsiversime“, – primena ekspertė.

Atlikus tai, atidėjus šias lėšas, reikia apsvarstyti nebūtinas, bet vis tiek atsirandančias išlaidas, pavyzdžiui, transporto, kuris nepriklauso būtinųjų išlaidų grupei. Tuomet reikia peržiūrėti laisvalaikį, drabužių poreikį. Galbūt dar nepasikeitė metų laikas ir neverta atsinaujinti spintos.

„Planuojant nebūtinąsias išlaidas, kad nebūtų taip nuobodu ir neįdomu, galima žiūrėti labai kūrybingai. Pavyzdžiui, jei artėja vasara, laisvalaikį galima dažniau leisti lauke, su šeima dažniau eiti pasivaikščioti ir sutaupyti pinigų, kurie anksčiau buvo skiriami brangesnėms laisvalaikio pramogoms“, – pataria J. Cvilikienė.

Planavimas padės taupyti

Tačiau biudžeto sudarymas – tik pirmas žingsnis. Tik turint aiškų finansinį paveikslą, galima galvoti apie taupymą: ar turime galimybių tai padaryti šiandien, o gal taupymą įmanoma numatyti ateityje?

Vis dėlto ekspertai rekomenduoja prie būtinųjų išlaidų įsirašyti vadinamąją saugumo pagalvę. Tai gali būti sveikatos draudimas ar kita forma, numatanti lėšas saugiai ateičiai. Beveik ketvirtadalis gyventojų pajamų gavimo dieną tam tikrą jų dalį atideda santaupoms. Ir nebūtinai juodai dienai.

„Keturi iš dešimt namų ūkių per pastaruosius metus yra pritrūkę pinigų kasdienėms išlaidoms, t. y. jie net negali padengti kasdienių būtinųjų išlaidų. Beveik du trečdaliai namų ūkių irgi sako, kad, nepakeitę savo įpročių ir gyvenimo būdo, neišgyventų daugiau negu tris mėnesius. Jei mes šiandien nesuprantame, kokioje situacijoje esame ir koks mūsų biudžetas, negalime ruoštis ateičiai“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Bet, jos teigimu, jei suvokiame padėtį, galime atidėti dalį pajamų ir ruoštis ateičiai, susitaupyti kažkokiam svajonių pirkiniui. Be to, kartu tai gali būti pagalvė netekus darbo ar smarkiai keičiantis ekonominei situacijai – tokiu atveju mūsų finansinis laivas nebūtų labai išbalansuotas.

Tad asmeninio biudžeto sudarymas itin svarbus ne tik pažinti ir suprasti, kur iškeliauja pinigai, bet ir gali paruošti gyventoją ateičiai, suefektyvinti šeimos finansines pajėgas ir net išmokyti su pinigais elgtis vaikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Nenustebkite: „Sodra“ pradėjo pinigų nurašymą nuo skolininkų sąskaitų

„Sodra“ skelbia pradėjusi kas mėnesį nurašyti skolas iš skolininkų sąskaitų.

Tyrimas: likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių (7)

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis.

Ištyrė, kaip lietuviai medžioja nuolaidas (5)

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai.

Vokietijos finansų ministras: euras išgyvens rinkimus Prancūzijoje (8)

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaueble ragina nesijaudinti dėl prezidento rinkimų Prancūzijoje ir mano, kad euras juos išgyvens ramiai, rašo CNBC.

To, ką patyrė Vilniaus restorane, nematė net filme: suplėšė pinigus ir metė į veidą atnaujinta 20:09 (393)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Rūta, papasakojusi apie netikėtą vakaro baigtį Vilniaus restorano. „To nesu mačiusi net filmuose“, – prisipažino ji ir laiške papasakojo, kaip maitinimo įstaigos savininkas suplėšė jos vyro paduotus 50 eurų. Restorano „La cocine de Jose“ savininkas prisipažįsta – iš tiesų taip pasielgė, nes neištvėrė nemalonių komentarų, kurių, jo manymu, sulaukė, nes yra užsienietis.