Pasitikrinkite: ar pirktumėte tai, jei kainos būtų litais

 (522)
Lietuva skaičiuoja jau trečius metus su euru. Dalis gyventojų jau primiršę ilgus metus rankose laikytus litus, kiti – vis dar verčia kainas iš eurų į litus. Litą retai beprisimenantys gyventojai stabteli akimirkai, jei galvoje kainą eurais paverčia į litus.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vilnietė Eglė su kolegėmis turi tradiciją – vieną kartą per savaitę eina pietų į šalia darbo esančią suši kavinę.

„Pamenu, kad iš pradžių kainos buvo pakeltos dar prieš euro įvedimą, bet dabar už 8 gabaliukus sušio moku 5 eurus. Čia jau toks kaip standartas tapęs. Čekyje vis dar rašoma kaina ir litais. Pažiūriu, kad sumoku 17,3 lito. Suprantu, kad tikrai niekada tiek nemokėdavau“, – prisiminė mergina.

Savo pastebėjimais su portalu DELFI pasidalijo ir Edgaras.

„Prekiautojai ir įvairių paslaugų tiekėjai jau kurį laiką nebeprivalo kasos čekyje nurodyti kainos ir litais. Tokia tvarka šalyje galiojo po euro įvedimo. Nemažai žmonių turbūt jau pamiršo kokios kainos litais atrodė „normalios“. Keistokas jausmas apėmė praėjus daugiau nei dviem metams po euro įvedimo pamačius savo sąskaitą už kuklią dviejų žmonių vakarienę viename Vilniaus bare“, – pasakojo vaikinas

Jis už du mėsainius su bulvytėmis, bokalą alaus ir buteliuką gazuoto gėrimo sumokėjo 20 eurų (su arbatpinigiais).

„Tačiau čekyje akis užkliuvo už kitos sumos – maždaug 65 litų, – savo pastebėjimu dalijosi Edgaras. – Nežinau, galbūt anksčiau negalėdavau sau leisti tiek išleisti, galbūt lankiausi vietose, kur pigiau, bet neatsimenu, kad iki 2015 metų bučiau už mėsainį ir gėrimą sumokėjęs 30 litų. Suprantu, kad reikia atsižvelgti į infliaciją, gyventojų perkamosios galios padidėjimą, bet pirmas į galvą atėjęs dalykas buvo: nieko sau brangumas“.

Sostinėje gyvenanti Loreta stebėjosi ne paslaugų (kavinių ar restoranų), o maisto prekių kainomis. Moteris pirkdama maistą elektroninėje parduotuvėje užfiksavo, kad už pakuotę dešrelių sumokėjo beveik 3 eurus arba pasivertusi litais suprato sumokėjusi apie 10 litų.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad palyginus šių metų vasarį su pernai vasariu maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 4,4 proc. Labiausiai brango šviežia ir atšaldyta žuvis (11,1 proc.), jogurtas (15,5 proc.), sviestas ir sviesto produktai (10,3 proc.), šviežios arba atšaldytos daržovės (išskyrus bulves ir kitus gumbavaisius) (13,5 proc.), cukrus (10,7 proc.), vaisių ir daržovių sultys (10,6 proc.).

Nuo 2015 m., kai buvo įvestas euras, bendrai kainos augo 3,9 proc., maisto produktų – 4,9 proc.

Portalas DELFI nusprendė prisiminti, kiek kai kurie produktai ir paslaugos kainuotų šiandien, jei kainas skaičiuotume litais. Primename, kad keičiant valiutą 1 euro kursas buvo 3,4528 lito.

Produktų ir paslaugų kainos litais ir eurais (kovo 13 d. kainomis)


Prekė ar paslaugaKaina euraisKaina litais
Prancūziškas manikiūras „Beauty Nail“ salone1344,9
Automobilio plovimas su sausinimu ir vaškavimu „Švaros broliuose“8,4929,3
Kava „Statoil” degalinėje (maža)1,695,8
Veido masažas (25min.) Shanti salone2793,2
Plaukų kirpimas „Figaro“ salone (vyrų)18-2362,2-79,4
Itališka“ pica (30 cm) picerijoje “Čili“9,8934,1
Raffaello” saldainiai (150 g) internetinėje parduotuvėje „Barbora“2,779,6
Šilauogės (125 g) internetinėje parduotuvėje „ZZZ“3,3311,5
Maisto papildas “Vitaminas C Pro-Long” (30 vnt.) internetinėje parduotuvėje „Barbora“7,1924,8
Sūdyta pjaustyta atlantinių lašišų filė „Meistro kokybė“ (1 kg) internetinėje parduotuvėje „Barbora“19,6968
Anakardžių riešutai skrudinti ir druskinti PREMIUM (250 g) internetinėje parduotuvėje „ZZZ“6,9724
Kietasis sūris „DŽIUGAS“ (40% rieb., 180 g) internetinėje parduotuvėje „ZZZ“2,679,2
Automobilių oro gaiviklis „Ambi Pur var Vailla” internetinėje parduotuvėje „Barbora“6,9924,1
Sauskelnės „Pampers Active Baby-Dry 6” (66 vnt.) internetinėje parduotuvėje „Barbora“19,5667,5
Tualetinis popierius „Zewa Deluxe White“ (3 sluoksn., 8 vnt.) internetinėje parduotuvėje „Barbora“

3,68

12,7

Šaldytas glazūruotas jūros gėrybių rinkinys „Nowaco“ (320 g) internetinėje parduotuvėje „Barbora“

3,76

12,99

Po metų kainas dar versdavo 45 proc. gyventojų

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigė, kad prabėgus metams po euro įvedimo bendrovė „Rait“ Lietuvoje atliko apklausą, kuri parodė, kad kainas į litus tuo metu dar perskaičiuodavo 45 proc. šalies gyventojų.

„Tam įtakos, žinoma, turėjo ir kainų rodymas dviejomis valiutomis. Laikui bėgant, tikėtina, kad šitas procesas nuosekliai mažėja“, – kalbėjo pašnekovė. Vis tik ji pridėjo, kad reikia laiko, jog žmonės iki galo priprastų gyventi ir skaičiuoti nauja valiuta ir susiformuotų kitus įpročius.

„Palyginimui, Estijoje euras buvo įvestas 2011 metais, o po metų atliktas tyrimas parodė, kad dar net 79 proc. šalies gyventojų mintyse valiutą konvertuoja į senąsias kronas“, – pastebėjo J. Cvilikienė.

Pasiteiravus, kas, ekspertės nuomone, dabar yra mažai, kalbant apie smulkius pirkinius, pašnekovė teigė, kad sumos suvokimas yra labiau emocinio pobūdžio.

„Labai svarbus čia gali būti kad ir žodžio centai išlikimas, kuomet 30 lito centų gali būti suvokiama gana panašiai kaip 30 euro centų, nors vertė skiriasi daugiau nei 3 kartus. Greičiausiai jaunesni žmonės, kurie turi daugiau galimybių lankytis užsienyje ir perkantys internetu, pakankamai greitai priprato prie kainų eurais. Vienoda Europos sąjungos valiuta netgi lengviau leidžia lyginti kainas, rinktis geriausią variantą. Tuo tarpu vyresnei kartai, kuri nepratusi taip greitai mintyse keisti valiutos, persiorientavimas užtrunka tikėtina ilgiau“, – kalbėjo ji.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© Bendrovės nuotr.

J. Cvilikienė kartu pastebėjo, kad, kad įvedus naują valiutą nemažai kainų per ilgą laiką būna „suapvalinamos“: „Todėl 10 litų lengvai tapo 3 eurais, o arbatpinigių palikti 30 euro centų, matyt, jau nebeišdrįstume, nors anksčiau neretai pietų metu drąsiai palikdavome 1 litą. Atrodo paprasta aritmetika, bet ji keičia įpročius. Todėl lieka labai svarbu stebėti savo pajamų ir išlaidų balansą, nes nesąmoningas išlaidavimas gali sukelti nemažai streso mėnesio pabaigoje, kuomet neliks lėšų būtiniems įsipareigojimams padengti“.

Vis dėlto „Swedbank“ atstovė kartu pastebėjo, kad gali būti, jog susidūrus su tikrai smarkiai padidėjusia įprasto pirkinio kaina, žmogus ima skaičiuoti, kiek gi tai seniau kainavo litais.

„Yra prekių, kurios brango sparčiau, nei kitos (pavyzdžiui, šokoladas ar alkoholis, grožio salonų paslaugos), bet šitas nustebimas gali būti labai teigiamas, nes priverčia sustoti ir dar kartą kritiškai įvertinti savo išlaidas“, – komentavo pašnekovė.

Finansų ekspertė nepatarė kaskart verstis kainų litais, tačiau patarė išlikti akyliems ir priminti sau, kad biudžeto galimybių skaičiavimas – nuolatinis darbas.

„Manau, versti kainų į litus jau neverta, tačiau įvertinti savo įpročius gali būti labai naudinga. Labai tikėtina, kad net pasikeitus finansinei situacijai, kai atlyginimai tikrai ne visiems kyla vienodai, įpročiai - pavyzdžiui pietauti būtent toje kavinėje, išlieka.

Statistikos duomenys rodo, kad įvedus eurą brango ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos, todėl vertėtų kūrybiškai pažiūrėti į susiformavusius įpročius ir galbūt keisti pietų vietą kita, naujesne, kuri dar konkuruoja kainomis arba keletą dienų per savaitę į darbą pietus atsinešti. Tai gali būti ir pigesnė, ir sveikesnė alternatyva žmogui ir piniginei“, – patarė J. Cvilikienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Atlyginimai Lietuvoje: kels šiemet ar nekels? (35)

Nors prekių ir paslaugų kainos šiandien šturmuoja rekordines aukštumas, tik nedaugelis dirbančių lietuvių tiki, kad aukštyn pajudės ir jų atlyginimai.

DELFI paaiškina: kaip pateikti mokesčių deklaraciją dirbus su verslo liudijimu (13)

Kovo 16 d., ketvirtadienį, VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje patalpinus 1,5 mln. preliminarių deklaracijų, gyventojai suskubo pateikti savo duomenis už praėjusius metus.

Prekybos tinkluose pastebi naują tendenciją atnaujinta (69)

Kainų skirtumus Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose nuo metų pradžios stebinčio startuolio „Pricer.lt“ atstovai pastebi tendenciją, kad tam tikrų populiarių prekių ženklų produktų kainos parduotuvėse kyla, kai kitos tokios pačios prekės, tik ne tokių populiarių prekių ženklų, pinga.

Vilniuje prasideda „Mamų mugė“ (2)

Masinis socialinis renginys „Mamų mugė“ vyksta jau vienuoliktą kartą. Dėl plataus asortimento ir gerų kainų bei galimybės aprengti vaiką nuo galvos iki kojų išleidžiant minimalią pinigų sumą į mugę kaskart suplūsta dešimtys tūkstančių pirkėjų, rašoma mugės pranešime spaudai.

Parduodamos pirmosios žibutės ir „kačiukai“: kiek už juos prašo (88)

Vienas po kito pasirodant pavasario ženklams prie jų prisidėjo ir pirmosiomis žibuoklėmis ir išsprogusiais „kačiukais“ prekiaujantys pardavėjai. Sostinėje jau penkerius metus žibuokles pardavinėjanti Milda prisipažįsta, kad prekyba kasmet vis prastėja.