Paneigė mitus apie naują buitinę techniką

 (69)
Dauguma žmonių, rinkdamiesi buitinę techniką, tebekreipia didelį dėmesį į kilmės šalį, nors Lietuvoje ar Vokietijoje pagaminta technika iš tiesų nebūtinai yra geresnė už pagamintą Kinijoje, LRT RADIJUI sako Technologijų rinkos tyrimų bendrovės atstovas Eduardas Grybovas.
© Shutterstock nuotr.

Pasak įmonės „Elektrolux“ prekybos atstovo Petro Gentvilio, vyrauja daugybė kitų mitų, pavyzdžiui, kad šiais laikais buitinė technika užprogramuota veikti tik tol, kol taikoma garantija.

Lietuvos pirkėjai pamėgo išmanesnius prietaisus

Nors ne tiek daug, kiek tikėtasi, žmonės perka naują buitinę techniką ir pinigų jai negaili, LRT RADIJUI sako įmonės P. Gentvilis.

E. Grybovas priduria, kad pastaruoju metu buitinė technika tikrai nebrangsta, todėl didesnių išleidžiamų sumų negalima būtų sieti su didėjančiomis kainomis.

„Bendrai kalbant apie elektroninę ir buitinę techniką, kainų didėjimas nėra būdingas, nes technologijos kiekvienais metais pinga. Tiesiog Lietuva, Lietuvos rinka tapo normalia rinka, kurioje kiekvienas namų ūkis turi tiek šaldytuvą, tiek televizorių“, – sako E. Grybovas.

Pasak P. Gentvilio, pirkėjai pradeda vertinti naujas technologijas. Tai įrodo pirkėjų pasirinkimas. Vis daugiau žmonių renkasi skalbimo mašinas su garų funkcija, šaldytuvus, taupančius elektros energiją ir turinčius įvairių funkcijų, orkaites, kuriose galima patiekalus kepti garuose.

„Anksčiau žmonės rinkdavosi paprastesnes orkaites, naudodavo kelias pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, vadinamąjį statinį kaitinimą (kai kaitinama iš viršaus ir apačios). Dabar jau pirkėjai renkasi orkaites, kurios turi daugiau funkcijų, pavyzdžiui, orkaitė su papildomomis garų funkcijomis – galima kartu kepti garuose ar karštį derinti su garais“, – pastebi P. Gentvilis.

Vienas svarbiausių kriterijų – sunaudojamos energijos kiekis

Ekspertai pastebi, kad dauguma gamintojų dabar stengiasi labiausiai patobulinti vieną sritį – sunaudojamos elektros energijos kiekį. Paprastai technologijas stengiamasi patobulinti taip, kad būtų pasiekiamas tas pats rezultatas su mažesnėmis energijos sąnaudomis.

Vienas geriausių pavyzdžių – dulkių siurbliai. Seniau juos žmonės rinkdavosi pagal galingumą, tačiau dabar derėtų atkreipti dėmesį į visai kitus kriterijus.

„Rinką ištiko lengvas šokas, kai 2014 m. rugsėjo mėnesį galingieji siurbliai, kurių galingumas buvo 2000 W ar didesnis, pradėjo dingti iš parduotuvių. Atsirado papildomi energetiniai lipdukai, buvo nurodomos valymo klasės. Didžiausias siurblio galingumas galėjo būti iki 1600 W, bet palaipsniui pirkėjai priprato prie šio kriterijaus ir, renkantis siurblį, pradėjo atkreipti dėmesį į tuos lipdukus“, – sako P. Gentvilis.

Jis pataria – jei namuose turite daug kilimų, derėtų rinktis aukštesnės valymo klasės siurblį. Jeigu kilimų namuose vis dėlto neturite, reikėtų rinktis siurblį, kurio valymo klasė aukštesnė, siurbiant ant kitų dangų.

„Galbūt tas pats siurblys tinkamas ir vienai, ir kitai dangai, bet paprasčiausiai jis pasiekia kitokį efektyvumą. Tiesiog daroma taip, kad pirkėjas lengviau susigaudytų, todėl reikia kreipti dėmesį į tuos energetinius lipdukus, valymo klases ir siurblio funkcionalumą, kad būtų patogiau. Nebūtina turėti dviejų siurblių (juokiasi)“, – sako P. Gentvilis.

Kinijoje pagamintas prietaisas gali būti geresnis už vokišką

Nepaisant besikeičiančių įpročių, mūsų pirkėjams vis dar išlieka vienodai svarbi kilmės šalis, tvirtina E. Grybovas.

Jo teigimu, dauguma žmonių vis dar kaip geresnius iškelia Lietuvos ir Vokietijos gamintojus, o buitinę techniką, pagamintą Kinijoje ar kitose Azijos šalyse, laiko prastesne.

„Kokybės skirtumai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, tokie gamintojai, kaip „Huawei“, statomi į vieną eilę su korėjiečių, amerikiečių ar Europos gamintojais“, – atkreipia dėmesį E. Grybovas.

P. Gentvilis akcentuoja, kad dauguma didžiųjų buitinės technikos gamintojų jau turi gamyklas įvairiose pasaulio šalyse, todėl to paties gamintojo prietaisas gali būti pagamintas Kinijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ar kur kitur.

„Gamintojas atkreipia dėmesį į kokybės standartus, į tai, kokie kriterijai jam svarbiausi. Man pačiam teko būti Lenkijos gamykloje, kurioje įdiegtos naujausios technologijos – preciziškus, tikslius darbus atlieka robotai. To galbūt nepamatysime vokiečių gamykloje, todėl nesakyčiau, kad kiniškas produktas bus blogesnis nei pagamintas Vokietijoje“, – pabrėžia P. Gentvilis.

Labiausiai mitais apipintos indaplovės ir skalbinių džiovyklės

Pasak specialistų, dar vienas mitas – prietaisai užprogramuoti veikti tik tam tikrą laiką, kol galioja garantija. „Ne pirmą kartą tenka girdėti šį klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad taip yra. Vartotojams patarčiau skaityti instrukcijas ir atkreipti dėmesį į buitinės technikos priežiūrą“, – siūlo P. Gentvilis.

Jis pateikia pavyzdį – šaldytuvus reikėtų statyti ar įmontuoti taip, kad prietaisas vėdintųsi, nes kitaip šaldytuvas nuolat veiks aukštesniu režimu ir gali sulūžti kompresorius. Anot specialisto, skalbimo mašinas reikėtų reguliariai nukalkinti, nes vanduo Lietuvoje kietas. Jei kalkės iš skalbimo mašinos nebus pašalintos, tai turės įtakos kaitinimo elementui.

„Jeigu buitinę techniką prižiūrėsime taip, kaip nurodyta instrukcijose, tai, manau, ji tarnaus ilgą laiką. Tai, kad buitinė technika užprogramuota veikti dvejus metus, tikrai tėra mitas“, – apibendrina P. Gentvilis.

Ekspertai tvirtina, kad dauguma mitų apie buitinę techniką mus pasiekia iš senesnių laikų. Anot pašnekovų, kai kurie žmonės tebėra įsitikinę, kad seniau buitinė technika buvo gaminama iš geresnių medžiagų. Taip pat nemažai žmonių vis dar mano, kad turėti indaplovę ar skalbinių džiovyklę – nepasimoka.

„Vis dažniau žmonės atranda, kad turėti indaplovę patogu, sunaudojama mažiau vandens. Galų gale, vis mažiau, ypač jaunos šeimos, nori praleisti dirbdamos. Kitas dalykas, kurį lietuviai atranda, deja, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, [...] – skalbinių džiovyklės. Apie jas tebėra nemažai mitų, [...] kurie susiję tiek su kainomis, tiek ir su informacijos stoka“ – akcentuoja E. Grybovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Vilnietė iš atostogų Lenkijoje grįžo nustebinta kainų (134)

Lenkija jau kurį laiką yra viena populiariausių lietuvių turistinių kelionių krypčių, o pastaraisiais metais kaimyninėje šalyje gyventojai atostogauja vis dažniau. Viena tokių poilsiautojų – vilnietė Miglė, kuri pasakojo Gdanske nusistebėjusi mažomis kainomis.

A. Veryga siekia naujo mokesčio, kuris atsirūgs smaližiams (1138)

Vadinamasis cukraus mokestis paskatintų žmones gyventi sveikiau, teigia tokios priemonės šalininkai. Tačiau skeptikai abejoja, ar ji tikrai duotų rezultatų ir siūlo valstybei geriau nesikišti į privatų gyvenimą.

Nespėjo pasidžiaugti didesne parama: atėmė daugiau (158)

Padidino pensiją, bet atėmė paramą maistu – tokią žinią iš socialinio darbuotojo pastaruoju metu išgirdo dalis senatvės pensininkų, neįgaliųjų ir kitų mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų.

Tyrimas: „bananų karai“ maskuoja kylančias kainas (96)

2017 metų liepą racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kasmėnesinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Išanalizavus pigiausių maisto prekių krepšelio kainas, nustatyta, kad palyginus su birželio mėnesiu, pigiausios prekės brango visose parduotuvėse.

Po audros: gyventojai skaičiuoja tūkstančius eurų siekiančią žalą papildyta (37)

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ iki trečiadienio 11 valandos ryto po antradienio itin stiprios liūties jau sulaukė 110 pranešimų iš klientų apie patirtą žalą jų turtui.