Palangos valgyklos: bandome pavalgyti už 10 litų

Lietuviškieji kurortai kartais piktai pavadinami gobšių vietos verslininkų pasipelnymo šaltiniu. Dalis tautiečių vengia mūsų pajūrio rėždami vieną svarų argumentą – Turkijoje ar Egipte pigiau. Tai netiesa. Tiems, kas taupo kiekvieną litą, turime džiugių naujienų – ir pas mus atostogauti galima.

Kadangi nemaža dalis atostogų pinigų išleidžiama maistui, nusprendėme Palangoje paieškoti pigių maitinimo vietų. O žinant, kokios dabar madingos restoranų apžvalgos, pabandysime dar ir įvertinti ten siūlomo maisto kokybę – juk svarbu ne tik prisikimšti skrandį, bet ir pamaloninti skonio receptorius.

Tačiau gastronominių reportažų mėgėjai tegu nenustemba – šį kartą valgome ne žinomuose restoranuose, o sovietmetį menančiose, ir nuo to laiko, regis, mažai tepasikeitusiose maitinimo įstaigose.

„Paparčio žiedas”: sovietmečio kvapas kokybės nesumenkina

Taigi, pradėkime ekskursiją po Palangą nuo konkrečių pavyzdžių. S. Neries gatvėje (visai netoli J. Basanavičiaus g.) buvusioje tarybinėje valgykloje dabar įsikūrusi kavinė „Paparčio žiedas”. Klientų čia nedaug, ir iš pirmo žvilgsnio – vieta nieko gero nežadanti. Sovietmečio kvapas ten dar juntamas, tačiau ji pagrįstai gali būti įtraukiama į mūsų sudaromą „varguolio meniu”. Dienos pietūs šiame bare – 8,5 lito. Nežinia, kaip kitose miestuose, bet Vilniuje tokios kainos – retenybė.

Ragaujame pietų patiekalus. Patiekalai – tradiciniai lietuviški. Burokėlių sriuba ir kiaulienos pjausnys. Maistas gal kiek pravėsęs, tačiau skanus, šviežias ir ganėtinai kokybiškas.

Nežinia, ar tokiose vietose reikėtų tikėtis dar ir gero aptarnavimo, tačiau šios kavinės personalui taip pat galima dėti pliusą – buvęs valgyklos statusas noro laikytis tinkamo aptarnavimo taisyklių nesumenkino.

Tiesa, kiti patiekalai „Paparčio žiede“ kiek brangesni. Už porciją cepelinų sumokėsite 14 litų, už bulvinius blynus su mėsa – 15. Tačiau porcijos – didžiulės, mažesniems skrandžiams užtenka ir pusės.

Valgykla Vytauto gatvėje – maistas kaip pas mamą

Kita vieta, kurią pavyko rasti vykdant atostogų planą „minimum”, tai Vytauto ir Ronžės gatvių sankirtoje įsikūrusi valgykla. Nors kituose Lietuvos miestuose tokios valgyklos jau išmirė, Palangoje jos – vis dar gana neblogai lankomos.

Ši valgykla, regis, nė trupučio nesikeitė dešimtmečius, todėl išsiilgusiems „anų laikų“ ji turėtų suvirpinti širdį. O maistas čia – kaip pas mamą. Tiesa, valgykla dirba tik dieną, tad jei iki vakaro svilinsite šonus kopose, mamos virtuvės kotletukų greičiausiai nebeparagausite.

Čia pavyksta pavalgyti už 10 litų – tiek kainavo šaltibarščiai ir lietiniai. Pastaruosius rekomendavo juokinga karūnėle pasipuošusi „bufetava“ – ir ji buvo teisi – lietiniai su varške ir uogiene buvo skanesni nei bet kur kitur – ką tik iškepti, kiek traškūs, tiesiog tirpo burnoje. Su šaltibarščiais pasisekė mažiau – sriuba buvo lyg ir tokia pati kaip ir visur, tačiau nepervirti bulvių jiems per sudėtinga.

Kiti patiekalai valgykloje kainuoja nuo vos kelių litų. Brangiausias čia lietuvių ypač mėgstamas karbonadas – 12 litų, o cepelinų kaina panaši kaip ir kitur – 8 litai.

Kavinė „Volungė“ neslepia – maistas pas mus nepretenzingas

Virbališkių take, už Palangos autobusų stoties įsikūrusi kavinė „Volungė“ turėtų būti tikras atradimas taupantiems poilsiautojams. Kavinė net ir prisistato labai nepretenzingai – siūlome paprastą, bet visada šviežią maistą. Kaip tik tai, ko šįkart ieškome.

Čia net neprasidėjus pietų metui klientų pilna, todėl surizikuojame. Aplinka nejauki, bet maisto pasirinkimas išties didelis. O kainos, liaudiškai sakant, pigiau grybo. Visi patiekalai – iki 15 litų, dauguma nesiekia ir dešimties.

Dienos šviežių kopūstų sriuba ir vištienos salotos atsieina lygiai dešimt litų. Salotos, tiesa, ne stebuklas, bet porcija ypač gausi. Ar būtų verta tokią vietą rekomenduoti geram draugui pietums? Ne, jei jis ieško jaukumo, taip, jei kišenėse švilpauja vėjai.