Užsienio pilietis dirba ne finansų srityje (vardas ir pavardė DELFI žinomi), tačiau jis suskaičiavo, kiek mokesčių žmona sumoka naudodamasi investiciniu gyvybės draudimu ir priėjo išvadą, kad didelė dalis 15 proc. valstybės jo žmonai grąžinamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) yra sumokama bankui kaip mokesčiai. Jo sutuoktinė pensijai norėjo sukaupti per beveik dešimtmetį.
„Vardiju taikomus mokesčius: „įėjimo“ arba pradinio naudojimosi mokestis, nesvarbu, koks fondas pasirenkamas, yra apie 6 proc., metinis beveik 3 proc. mokestis, o pasiūlyto fondo metinė grąža per pastaruosius 15 metų - 1,5 proc., nors jis nėra nerizikingas – daugiau nei 51 proc. jo sudaro akcijos. Reikia pastebėti, kad Liuksemburge asmenims nuo 55 m. siūlomi mažiau rizikingi fondai, kur jau 25 proc. sudaro akcijos. Mano skaičiavimais, per artimiausius 8 metus su 1,5 proc. metine grąža investicija nieko neuždirbs“, - rašė laiške jis.
Vyro skaičiavimais, nors valstybė grąžina 15 proc. GPM, žmogus pradeda investuoti jau išleisdamas beveik 9 proc. investicijų portfelio mokesčiams.
„Dėl to žmogus negali atgauti net pradinės investicijos pirmuosius 5-erius metus, - pasipiktino lietuvės sutuoktinis. - Mokesčiai yra tokie dideli, kad, vadovaujantis mano skaičiavimais, yra neįmanoma sutaupyti pensijai likus 9 metams iki karjeros pabaigos. Manau, kad tai yra žmonių apiplėšimas.”
Laiške vyras vardijo ir papildomus mokesčius, pavyzdžiui, papildomai reikia susimokėti, jei besinaudojantis investiciniu gyvybės draudimu norėtų dalį sukauptų lėšų išsigryninti arba nutraukti sutartį.
„Kalbėdamas su draugais priėjau išvadą, kad finansinių žinių stygiumi Lietuvoje yra naudojamasi“, - mano jis.
„SEB gyvybės draudimo“ direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė komentuodama DELFI dėstė, kad klientai, norėdami konkrečių atsakymų dėl turimų ar naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių yra kviečiami į konsultacijas su banko specialistais.
„Kviečiame į finansų konsultaciją, kur geriausiai galime įvertinti esamą kliento situaciją, individualius poreikius ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimus“, - kalbėjo ji.
Pašnekovė vardijo, kad kaupiant lėšas pensijai ir naudojantis investiciniu gyvybės draudimu nuo šių metų rugpjūčio 11 d., yra taikomas įmokos mokestis, kuris šiuo metu yra 2 proc. įmokos sumos, o įmokų periodiškumą renkasi patys klientai.
Atitinkamai, mėnesinis tokios sutarties aptarnavimo mokestis – 1,16 euro, 0,05 proc. nuo sukaupto turto ir fondo valdytojų taikomi mokesčiai, kurie skiriasi priklausomai nuo fondo, į kurį investuojama pagal investavimo kryptį.
„Jei investicinio gyvybės draudimo sutartis sudaryta anksčiau, gali būti taikomi kitokie įmokos ir administravimo mokesčiai, kurie nurodyti konkrečios sutarties kainyne“, - kalbėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji pridūrė, kad investicinio gyvybės draudimo sutartį klientams rekomenduojama peržiūrėti bent kartą per metus.
Investicinis gyvybės draudimas – ne pigus
Tai, kad investicinis gyvybės draudimas nėra pigus produktas sutinka ne vienas finansų specialistas. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas dėstė, kad ši paslauga, kaip ir kiekvienas komercinis produktas, turi savo kainą.
„Ar šis produktas yra tinkamas kaupti pensijai priklauso nuo konkretaus pasiūlymo, nes bendrovės jų turi ne po vieną su skirtingiausiomis taisyklėmis. Investicinis gyvybės draudimas yra draudimas, kuris gali būti su galimybe kaupi vaikams, pensijai, tiek su rizikomis, tiek be jų. Tai yra komercinis produktas ir jis turi savo kainą“, - vardijo A. Bakšinskas.
Jis dėstė, kad papildomai kainuoja kiekvienos rizikos draudimas kaip ir draudžiant automobilį ar butą.
„Kai draudžiame automobilį, mokame pinigus, ir, jei jo nepavagia ar nesudaužo, pinigų neatgauname, bet paslaugos esmė yra ne pinigus atgauti, o jaustis saugiam, tas pats ir čia, jei produktas mišrus, su rizikomis, kurios kainuoja, už jas reikia mokėti“, - teigė A. Bakšinskas.
Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė investicinį gyvybės draudimą vertina kaip brangią paslaugą, tačiau sutinka, kad daliai žmonių ji – reikalinga.
„Investicinis gyvybės draudimas yra brangi paslauga, kai sudedi visus mokesčius ir pasižiūri rezultatą. Be to, ši sritis yra mažai kontroliuojama ir mokesčius sunku susekti. Kai nesigilini, tiesiog pamatai vieną eilutę ir susitaikai, kad tiek paslauga kainuoja. O kai pradedi gilintis, nelengva suprasti, už ką tie mokesčiai skaičiuojami“, - mano ji.
Pašnekovė sako šią priemonę rekomenduojanti tiems, kurie yra vieninteliai šeimos maitintojai, o ieškantiems tik galimybės investuoti yra geresnių alternatyvų.
„Tai yra du produktai viename: ir gyvybės draudimas, ir investavimas. Jeigu vertinti gyvybės draudimą, paslauga tiesiog tiek kainuoja, bet investicinė paslauga yra brangi. Antra vertus, kaupiamojo gyvybės draudimo rinkoje siūloma nedaug, o visi daugiau ar mažiau tiki ekonomika, viliasi, kad per 20 metų blogiau nebus, todėl kartu renkasi ir investuoti“, - kalbėjo M. Bunkaitė.
Tačiau asmeninių finansų specialistė įsitikinusi, kad ši paslauga yra ilgalaikė, tad ankstyvos grąžos nebus.
„Pageidautina, kad paslauga būtų teikiama iki pensijos, tada yra daugiau šansų, kad kapitalas susikaups. Po 10 metų tikėtis investicinio prieaugio tikrai neverta, nes tokius mokesčius susimokėsite, kad net nepajausite investavimo grąžos. Po 10 metų jau galima tikėtis naudos“, - apibendrina M. Bunkaitė.
Lietuvos bankas vardijo problemas
Lietuvos bankas yra atlikęs tyrimą dėl taikomų mokesčių įtakos investiciniam kapitalui ir įvardijo būdus, kaip sustiprinti investicinio gyvybės draudimo vartotojų teisių apsaugą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnioji specialistė Renata Chmelevskienė vardija esmines pastebėtas problemas.
„Nėra jokių pareigų draudimo įmonei dėl investavimo krypties valdymo, mokestis už turto valdymą imamas, nors turto valdymo paslauga neteikiama“, - vieną iš pastebėtų problemų įvardijo ji.
Pasak R. Chmelevskienės, netinkama komisinio mokesčio mokėjimo praktika skatina neatsakingą investicinio gyvybės draudimo produktų pardavimą, o investicijų valdytojų mokesčiai nėra atskleidžiami, todėl vartotojas yra klaidinamas.
„Mažos išperkamosios sumos ir dideli nutraukimo mokesčiai riboja vartotojo mobilumą“, - vardijo ji.
Be to, egzistuoja reikalavimų interesų konfliktų valdymui stoka, todėl, Lietuvos banko nuomone, yra sudarytos prielaidos draudimo įmonėms gauti papildomą naudą už atitinkamų investicinių fondų vienetų platinimą, kuri nepriskiriama vartotojų investicinėms pajamoms.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas patikino, kad su Lietuvos banku dėl permainų investicinio gyvybės draudimo srityje yra dirbama, pavyzdžiui, vertinant, ar klientas tinkamai pasirinko investavimo kryptį ir rizikos toleranciją, planuojama ir daugiau aiškumo skelbiant, kiek produktas kainuoja.
„Visi mokesčiai yra atskleisti, tačiau kartais klaidina jų pavadinimai, nes produktai yra skirtingi, tad juos sudėtingiau palyginti“, - komentavo jis.
A. Bakšinsko nuomone, investicinis gyvybės draudimas turėtų būti patrauklus taupantiems aktyviai.
„Su investiciniu gyvybės draudimu yra daugiau rizikos prarasti, bet daugiau rizikos ir užsidirbti, pats žodis pavadinime sako, kad vyks investavimas. Bet ne visur paslaugos siūlomos vienodos: kai kur bendrovės teikia daugiau portfelio valdymo paslaugų, kitur daugiau galimybių paliekama žmogui“, - sakė jis.
Paklaustas, kas lemia investicinio gyvybės draudimo patrauklumą, jis dėstė, kad šis produktas Lietuvoje yra atsiradęs palyginti seniai, yra didelis jį platinančių pardavėjų tinklas, tad žmonėms siūlomas produktas yra pažįstamas.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, Lietuvoje gyvybės draudimu yra apsidraudę apie 400 tūkst. žmonių, kiek daugiau nei pusė jų yra pasirinkę investicinį gyvybės draudimą.
GPM lengvata gali pasinaudoti pasirinkusieji kaupiamąjį, investicinį gyvybės draudimus ir kaupimą trečios pakopos pensijų fonduose.
