Tačiau abi pašnekovės įspėja, kad, dėl dar nespėjusių susiformuoti įgūdžių skaičiuoti kainas eurais, dovanoms galime netyčia išleisti daugiau nei galime sau leisti.
„Lietuvoje žmonės nėra linkę planuoti išlaidų, šventiniam laikotarpiui ruoštis iš anksto. Dažniausiai jie tai pradeda daryti, kai pasirodo sniegas, o Kalėdos – ant nosies. Ši situacija nesikeičia.
Tačiau Lietuvos gyventojų dovanų biudžetas kasmet visą laiką didėjo. Įvertinus šiuos metus, didėjančias gyventojų pajamas ir mažėjantį nedarbą, manau, kad išlaidos turėtų truputį didėti“, – kalba „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė.
Tas pačias prielaidas didėti šiųmečiam „Kalėdų senelio“ biudžetui vardija ir SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė. Pašnekovė pažymi, kad įtakos didesnėms išlaidoms turės ir gyventojų lūkesčiai.
„Kai žmonės priima sprendimą leisti pinigus, jie įvertina savo lūkesčius. Jei ateityje tikisi kažko blogo, piniginių drąsiai neatveria. Tačiau vartotojų nuomonių apklausa rodo, kad žmonės turi geresnių lūkesčių, susijusių su šalies ekonomine situacija. Tad žmonės ir norės, ir galės daugiau išleisti“, – sako J. Varanauskienė.
Smulkmenos gali atsieiti brangiai
Nenorėdami pernelyg išlaidauti, galime padaryti tai „netyčia“, sako LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. Šventinio žiemos sezono prekėms, kurių žmonės dar nėra pirkę už eurus, yra pavojus išleisti daugiau.
„Labiausiai rizikuoja tie, kurie yra įpratę pirkti kokias nors smulkmenytes. Pasikeitus valiutai, smulkmenytė gali pasirodyti pigesnė, nei yra iš tiesų.
Taip pat žmogus gali turėti nuostatą, kokios vertės gali būti dovana. Jei anksčiau tos dovanos vertė būdavo 10–20 litų, šiemet 10 litų (3 eurai), tikėtina, nesąmoningai norėsis išleisti apvalesnę – 5 eurų sumą“, – pažymi J. Varanauskienė.
Be to, kaip pastebi pašnekovė, nemažai žmonių dovanoja pinigines dovanas. Ypač dažna tai yra senelių dovana anūkams. Šių dovanų vertė irgi gali didėti.
„Seneliai supranta kartų skirtumą, tad piniginė dovana, ypač paaugliams, visame pasaulyje yra dažnas pasirinkimas.
Jei anksčiau, sakykime, seneliai dovanojo anūkams 10 litų, tai vargu ar šiemet dovanos tris. Greičiausiai tos sumos apvalės. Tie, kas gaus dovanas pinigais, gaus jas šiek tiek didesnes dovanas nei pernai“, – kalba J. Varanauskienė.
O. Bložienė skaičiuoja, kad šventinis biudžetas dovanoms ir vaišių stalui gali didėti ir 70 proc.
„Būčiau linkusi manyti, kad žmonės gali netyčia išleisti daugiau nei norėtų dėl nesuskaičiavimo.
Jei anksčiau suma šventiniam stalui ir dovanoms būdavo apie 200 litų, tai dabar realu, kad ta suma gali augti ir iki 100 eurų. Dar ne visi yra įpratę gerai susiskaičiuoti, todėl yra rizika išleisti daugiau, nei gali sau leisti ir daugiau, nei praėjusiais metais“, – sako asmeninių finansų ekspertė.
Pataria nepatingėti paskaičiuoti
Anot O. Bložienės, jokių finansinių nepriteklių po švenčių neturėtume patirti, jei, prieš pirkdami kalėdines dovanas, suskaičiuotume savo šventinio laikotarpio biudžetą eurais. Svarbu įvertintini ne tik tai, kiek galime skirti dovanoms, bet ir šventiniam stalui bei pramogoms.
„Galima šeimoje susitarti, kokios šiais metais bus dovanos. Galbūt galima patiems pagaminti simbolines dovanas, traukti „burtus“, su kuo keisitės dovanomis arba jas pirkti tik vaikams. Tokius dalykus vertėtų suplanuoti jau dabar. Nuspręsti, kur bus švenčiamos Kalėdos, Kūčios.
Pradėjus planavimą anksčiau, bus mažiau panikos ir streso. Artėjant šventėms, savo laiką suplanuoti tampa vis sunkiau: keliuose didėja spūstys, daugėja renginių tiek vaikams, tiek įmonių darbuotojams, tad laiko nupirkti ar pagaminti dovanas lieka vis mažiau“, – sako O. Bložienė.
Suskaičiavus savo biudžetą, žinant, kiek pinigų galite skirti dovanoms, asmeninių finansų ekspertė siūlo sudaryti dovanų gavėjų sąrašą ir prie kiekvieno vardo pasirašyti, kiek eurų dovanai tam žmogui galite išleisti.
