Vokietijoje įsikūręs startuolis „Raisin“ nusitaikė į dar vieną Lietuvoje veikiančių bankų paslaugą – šįkart indėlius. Nauja platforma siūlo klientams pasinaudoti skirtingų palūkanų normų už indėlius skirtingose Europos Sąjungos šalyse privalumais.

Tačiau Lietuvos banko Finansinio stabilumo direktorius Simonas Krėpšta komentuoja, kad sugalvojus investuoti per tarpininką, visų pirma reikia patikrinti informaciją apie paslaugas teikiančią įmonę, kieno vardu atidaroma sąskaita, kad nebūtų nusivylimo, jei indelių draudimo įstatymas jam negaliotų.

Finansinių paslaugų sektoriuje viena po kitos gimsta technologijų kompanijos, siūlančios klientams gauti daugiau naudos iš finansinių paslaugų.

Berlyne įsikūrusio startuolio „Raisin“ Europos rinkos vadovė Katharina Lueth teigia, kad žengti į Baltijos rinką juos pastūmėjo tai, kad Baltijos šalyse klientams vietos bankai siūlo pakankamai žemas palūkanų normas už indėlius.

Lietuvos banko pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinės naujų indėlių palūkanos privatiems asmenims (virš 1 metų trukmės) sudaro 0,55 proc., kai Estijoje – 1,39 proc., Latvijoje – 1,04 proc. Dar labiau sekasi Kipro, Maltos ar Olandijos gyventojams. Čia vidutinės palūkanų normos siekia atitinkamai 1,86 proc., 1,68 proc. ir 1,52 proc. Euro zonos vidurkis sudaro – 0,48 proc.

Jei žiūrėsime į indėlių palūkanas naujai padėtiems indėliams (2016 m. spalis) be likučio, tuomet vaizdas lietuviams šiek tiek liūdnesnis.

Euro zonos vidurkis sudaro 0,45 proc., o Lietuvos vidurkis – 0,17 proc. Mažiau tik Ispanijoje – 0,12 proc., kai, pavyzdžiui, Latvijoje – 0,37 proc., Estijoje – 0,29 proc.

„Jei ateini į banką, jame gali gauti priėjimą savo investicijoms prie viso pasaulio akcijų rinkos, tačiau jei žiūrime į vieną paprasčiausių – indėlio sąskaitos – paslaugų, čia klientams siūlomas tik vienas produktas – taupomoji sąskaita su nustatytomis palūkanomis.

Mes klientams leidžiame atsidaryti vieną sąskaitą ir per ją turėti skirtingas indėlių sąskaitas skirtinguose Europos bankuose“, – apie startuolį pasakojo K. Lueth.

Taip, pasak jos, gyventojai gali palyginti skirtingose šalyse, skirtinguose bankuose siūlomas palūkanų normas už indėlius ir taip pasirinkti sau priimtiniausią variantą.

„Raisin“ atstovai patikino, kad žmonių kitų šalių bankuose laikomi indėliai yra apdrausti pagal tos šalies indėlių draudimo sistemą – iki 100 tūkst. eurų konkrečiame banke.

Baltijos šalys sudomino dėl mažų palūkanų

Pats „Raisin“ banko licencijos neturi. Tiesiog per šią platformą konkretus komercinis bankas suteikia klientui sąskaitą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos klientams bus suteikta vieno iš Prancūzijos banko padalinio sąskaita“, – kalbėjo pašnekovė. Kol kas startuolis savo paslaugas siūlo tik privatiems klientams.

Vis dėlto kol kas lietuviams siūloma pasinaudoti tik vieno Lenkijos ir vieno Čekijos banko siūlomomis indėlių galimybėmis.

„Bet dirbame su tuo, kad sistemoje būtų galima pasinaudoti kuo daugiau bankų pasiūlymais. Pavyzdžiui, Vokietijoje klientai jau turi prieigą prie 29 bankų visoje Europoje“, - kalbėjo ji.

Pasiteiravus, kodėl „Raisin“ pradėjo dirbti ir su Baltijos rinka, K. Lueth atsakė: „Visoje Europoje indėlių palūkanų normos yra labai mažos, bet matome, kad Baltijos šalyse vidurkis dar mažesnis nei kitose Europos šalyse. Manome, kad tai lemia mažas Baltijos šalių dydis ir jose veikia pakankamai mažai bankų, o tai lemia, kad Baltijos šalyse nėra konkurencijos. Jei pažiūrėtume į „Swedbank“, SEB ar kitus skandinaviškus bankus, kurie veikia Baltijos šalyse, jie moka beveik nulines palūkanas už indėlius“.

Tyrinėdamas Europos indėlių palūkanų rinką „Raisin“ pastebėjo keletą tendencijų: labai dideli bankai dažnai moka labai mažas palūkanas.

„Taip pat matome, kad vienose šalyse palūkanos yra šiek tiek didesnės nei kitose. Gana mažos – Ispanijoje, Vokietijoje. Šiek tiek didesnės – Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje“.

Pasiteiravus, kas per „Raisin“ platformą padėjus indėlį tampa pinigų savininkais, K. Lueth teigė, kad pinigai ir toliau išlieka vartotojo vardu atidarius sąskaitą norimame banke užsienyje. Pasak jos, startuolis uždirba iš to, kad bankai, į kuriuos nukeliauja indėliai, moka komisinį mokestį startuoliui. Todėl gyventojams paslauga nekainuoja ir sąskaitos administravimo mokesčių nėra.

„Anksčiau, norint atidaryti sąskaitą užsienio banke, neretai reikėdavo mokėti vietos kalbą. Dažnai bankai prašo ir susitikti gyvai arba turėti toje šalyje adresą ar socialinio draudimo numerį. Dabar tai nebėra būtina“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausus, kaip sudarant indėlio sutartį per „Raisin“ užtikrinama kliento identifikacija, startuolio atstovė teigė, kad platformos vartotojas susieja savo banko sąskaitą su „Raisin“ sąskaita, o tuomet ji yra susiejama su indėlio sąskaita, kuri atidarome kitos šalies banke. Kol kas sistema veikia tik viena valiuta – eurais.

Tiesa, „Raisin“ nėra vienintelis vokiškas startuolis, siūlantis pasinaudoti skirtingų palūkanų normų skirtinguose bankuose Europoje privalumais. Tokią pačią paslaugą siūlo ir kitas Vokietijoje įkurtas startuolis „Savedo“.

Viršija euro zonos vidurkį

Lietuvos banko Finansinio stabilumo direktorius Simonas Krėpšta komentuoja, kad sugalvojus investuoti per tarpininką, visų pirma reikia patikrinti informaciją apie paslaugas teikiančią įmonę.

„Kiekvienu atveju reikėtų pasitikrinti, kas tas tarpininkas yra ir kokiais pagrindais jis veikia. Svarbu išsiaiškinti ir tai, ar bankai, į kuriuos siūloma padėti indėlius, turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Kitaip atariant, vartotojai turi būti atidūs ir vertinti tokias detales kaip, ar sąskaita atidaroma vartotojo vardu, nes, kitu atveju, indėlių draudimo apsauga gali būti netaikoma. Galiausiai, jeigu bankas, į kurį pervedamos vartotojo lėšos, yra registruotas ne Europos Sąjungoje, prireikus vartotojo teisių ir indėlių draudimo apsaugomis pasinaudoti gali tapti labai komplikuota“, – ragino būti atidžius Lietuvos banko atstovas.

Vis dėlto finansinių technologijų (angl. fintech) siūlomose paslaugose S. Krėpšta mato bankininkystės ateitį.

„Tokios paslaugos bendrąja prasme gali būti finansų sektoriaus ateitis, todėl tokie veiklos modeliai ateityje gali tapti tokie pat įprasti kaip, pvz., dabar atsiskaitymas mokėjimų kortelėmis. Tačiau visada iš anksto reikia pasidomėti kokiomis konkrečiai sąlygomis paslaugos yra teikiamos“, – komentavo jis.

Kalbėdamas apie šiuo metu Europos Sąjungos šalyse esančią palūkanų normų aplinką, specialistas pabrėžė, kad šiuo metu visose euro zonos šalyse indėlių palūkanų normos ir toliau išlieka pakankamai žemos, nes Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau vykdo skatinamąją pinigų politiką.

„Jei kalbėtume apie vienadienius indėlius (t. y. tos lėšos, kuriomis disponuojame kasdien ir nelaikome taupymui), viena vertus, Lietuvoje už juos nėra praktikos mokėti palūkanų normas, antra vertus, 2017 m. sausio mėn. ir kitose euro zonos šalyse jos nebuvo aukštos – euro zonos vidurkis siekė 0,07 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvos banko atsiųstais duomenimis, vienadienių indėlių vidutinės palūkanos, pavyzdžiui, Airijoje siekia 0,14 proc., Estijoje – 0,02 proc., Latvijoje – 0,04 proc., kai Lietuvoje – 0 proc. Pateikti duomenys gyventojų ir įmonių indėlių

S. Krėpšta teigė, kad kalbant apie indėlių gyventojams palūkanas Lietuvos vidurkis viršija euro zonos vidurkį (Lietuvoje – 0,55 proc., euro zonos vidurkis – 0,48 proc.).

„Mažos palūkanų normos rodo, kad mūsų bankai turi pakankamai likvidžių lėšų, tad dabar pritraukiamų indėlių jiems pakanka (ypač – trumpesnio nei 1 m. laikotarpio). Nepasikeitus pinigų politikai ir bankų likvidumo situacijai, jiems paskatų didinti indėlių palūkanų normas nėra“, – žemų palūkanų normų aplinką Lietuvoje komentavo Lietuvos banko atstovas.

Išliks mažos ir toliau

Analitikas aiškino, kad bankų siūlomos indėlių palūkanų normos ypač susijusios su ECB šiuo metu vykdoma skatinamąja pinigų politika, kuri nustatoma atsižvelgiant į euro zonos ekonomikos augimą ir siekiamą infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu.

„Taip pat žemos naujų indėlių palūkanų normos Lietuvoje rodo, kad bankai jaučiasi saugūs dėl likvidumo. Kitais žodžiais tariant, jiems netrūksta likvidžių lėšų, tad ir naujų indėlių vilioti siūlant pernelyg aukštas palūkanų normas poreikio nėra. Gali būti, kad didesnes palūkanas už indėlius siūlančios institucijos tokia stipria likvidumo pozicija nepasižymi ir tai jas verčia už pritrauktas lėšas susimokėti daugiau“, – tęsė pašnekovas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad artimiausiu metu indėlių palūkanų normos neturėtų keistis – tikėtina, kad jos ir toliau išliks mažos, nes bankai jaus likvidžių lėšų perteklių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)