Naujausiose rekomendacijose URM nurodo, kad „Į tam tikras šalies dalis rekomenduojama nevykti, ypač į Ankarą ir Stambulą“.
Beje, rekomendacija nevykti į tam tikrus Turkijos regionus galiojo ir iki nepavykusio karinio perversmo, kaip antai į regionus besiribojančius su Sirija, Iranu.
Į Turkiją atostogų keliones yra suplanavę tūkstančiai Lietuvos turistų. Ar gali jie kelionės atsisakyti, nutraukti turizmo paslaugų teikimo sutartį su kelionių organizatoriumi? Ar dėl to jie nepatirs finansinių nuostolių?
Advokatų kontoros „Ader“ advokatas E. Rusinas aiškina, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog turistas turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti nuo sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento.
Pagal įstatymą atsisakyti nuo sutarties galima trimis atvejais.
Pirma, dėl aplinkybių, už kurias turistas atsako (pvz., nebenori vykti į kelionę), antra – dėl su turistu susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių negalėjo numatyti (pvz., liga) ir trečia – dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su turistu ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (pvz., po sutarties sudarymo buvo pakeista viešbučio kategorija iš aukštesnės į žemesnę).
„Atsisakymas kelionės dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su turistu ir kurių turistas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, vertintinas bendrai su URM rekomendacijomis, kurios, kaip minėta, atskiriems Turkijos regionams yra skirtingos bei konkrečios kelionės faktinėmis aplinkybėmis.
Kodekse nurodyta, kad „Jeigu turistas atsisako sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti, ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, išskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“, – įstatymą cituoja advokatas Edmundas Rusinas.
Jo teigimu, kodekse įtvirtinta pareiga asmeniui, kuris prievolės nevykdymą grindžia nenugalima jėga (force majeure), įrodyti šių aplinkybių egzistavimą. Dėl to pageidaujantys atsisakyti sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, privalo įrodyti, kad šios aplinkybės egzistavo atsisakymo nuo kelionės momentu.
„Vertinant nepavykusio karinio perversmo aplinkybes ir vykusių veiksmų dislokaciją, taip pat atsižvelgiant į URM rekomendacijas bei faktinę informaciją iš įvairių Turkijos regionų, manytina, kad kariniai veiksmai, vykę Ankaroje ir Stambule, galėtų būti vertinami kaip aplinkybės, įgalinančios turistus atsisakyti nuo sutarčių ir reikalauti grąžinti už kelionę sumokėtus pinigus, kuomet sutartys sudarytos dėl kelionės į Stambulą ar Ankarą.
Tačiau, kita vertus, tai neturėtų būti vertinama kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, pakankamos atsisakyti nuo kelionės į kitus Turkijos regionus, kuriose karinių veiksmų nevyko. Kitaip tariant, atsisakyti nuo sutarties turistai turi teisę visada, tačiau, atsisakius nuo kelionės į kitus Turkijos regionus, pagal Civilinio Kodekso nuostatas, kelionių organizatoriai turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo“, – teigia advokatas E. Rusinas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė informavo, kad jos atstovaujama institucija vartotojų prašymų dėl poilsinių kelionių nutraukimo dėl neramumų Turkijoje dar negavo.
Ji informavo, kad vartotojai turi teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartis vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Jis numato: jei turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu būdu.
„Papildomai informuojame, kad Vyriausybės 1996-07-15 d. nutarime Nr. 840 nurodytos kliūtys, kurioms esant negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu šalis galėjo numatyti tas kliūtis ir jų poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus. Minėtas kliūtis sukeliančių įvykių sąrašas nėra baigtinis, tačiau prie tokių aplinkybių yra priskiriamas karas (paskelbtas ir nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos ir t.t.“, – komentavo pavaduotoja.
Vartotojams ji pirmiausia siūlo kreiptis į paslaugų teikėją raštu, o per 14 d. nepavykus ginčo su kelionės organizatoriumi išspręsti taikiai, vartotojai turi teisė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nagrinėti ginčą.
