Kaip informuoja Lietuvos bankas, nuo birželio 9 d. prekybininkai įgis daugiau teisių dėl priimamų mokėjimo kortelių pasirinkimo, taip pat bus pradėtas taikyti pagal kortelės rūšį diferencijuotas prekybininko mokestis, o vartotojai įgis galimybę sujungti skirtingas mokėjimo kortelės.
Pavyzdžiui, turėti vieną kortelę su keliais skirtingais prekės ženklais (pvz., „Visa“ ir „MasterCard“), jei ją išduoda tas pats bankas.
Apie pasikeitimus nuo birželio 9 d. savo klientus jau informavo ir “Swedbank”.
Kaip nurodo bankas savo internetiniame puslapyje, nuo minėtos dienos „keičiasi atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis ir mokėjimų portalo atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis internetu paslaugų sutarčių sąlygos ir kiti su paslaugų sutartimis susiję dokumentai“. Vis dėlto nurodoma, kad pokyčiai neturės įtakos esamiems klientų mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos įkainiams.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius primena, kad kai kurie pasikeitimai, turintys įtakos atsiskaitymams kortelėmis, jau galioja nuo pernai birželio: bankai nebegali riboti prekybininkų siekio skatinti mokėtojus naudoti tas mokėjimo korteles, kurioms patys prekybininkai teikia pirmenybę.
„Taip pat negali drausti prekybininkams informuoti mokėtojų apie prekybininkams taikomus mokesčius už kortelių priėmimą ir trapbankinius mokesčius. Tarpbankinis mokestis įeina į prekybininko mokestį bankui už kortelių priėmimą. Prekybininko bankas jį moka kortelės turėtojo (mokėtojo) bankui“, - aiškino Lietuvos banko atstovas.
Jis pabrėžė, kad nuo pernai gruodžio 9 d. sumažėjo tarpbankinis mokestis, kuris debeto kortelėms negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėms – ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.
2011 m. Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis prekybininkų mokamas mokestis sudarė 1,44 proc. operacijos vertės, iš jo tarpbankinis mokestis debeto kortelėmis vidutiniškai siekė 0,94 proc., kredito kortelėms – 1,07 proc. Spėjama, kad vėlesniais metais tarpbankinis mokestis, o kartu ir prekybininko mokestis, šiek tiek mažėjo.
Vis dėlto reglamentas nustato tik didžiausią tarpbankinio mokesčio dydį: nereguliuoja galutinės kainos prekybininkui.
„Sumažėjus tarpbankiniam mokesčiui, atsiranda prielaidos ir galutinės kainos mažėjimui, tačiau ji nebus sumažinta automatiškai. Prekybininko mokesčiai yra bankų ir prekybininkų susitarimo objektas, todėl prekybininkai turi kreiptis į savo bankus ir derėtis dėl mažesnių įkainių“, - pažymėjo Lietuvos banko atstovas.
T. Karpavičius pažymėjo, kad minėtam reglamentui galutinai įgyvendinti keletas nuostatų turi būti įgyvendinta nacionalinėje teisėje: „Tai kompetentingosios institucijos, atsakingos už tinkamą reglamento reikalavimų laikymąsi, paskyrimas, baudų už reglamento nesilaikymą nustatymas. Šie reikalavimai bus įgyvendinti Mokėjimų įstatyme. To įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad Lietuvos bankas bus paskirtas kompetentingąja institucija“.
Lietuvos banko atstovas taip pat pastebėjo, kad iki reglamento nuostatų įsigaliojimo Lietuvoje tarpbankinis mokestis buvo daug didesnis.
„Todėl jam sumažėjus, turėtų sumažėti ir prekybininkų ir paslaugų teikėjų mokamas mokestis bankui už mokėjimo kortelių priėmimą“, - komentavo jis.
Pasak T. Karpavičiaus, prekybininkai ir jų tarpusavio konkurencija lems, kiek sutaupymas dėl mažesnių mokesčių už mokėjimo kortelių priėmimą atsispindės prekių ir paslaugų kainose. Be to, nereikia pamiršti, kad kalbant apie atsiskaitymus Lietuvoje vis dar dominuoja mokėjimai grynaisiais pinigais.
