Kaip rašo „The Independent“, jauniausia žaidimo „EuroMillions“ laimėtoja planuoja imtis teisinių žygių siekdama, kad loterijos organizatoriai atsakytų už pademonstruotą aplaidumą.
Kiek daugiau nei 1,17 mln. eurų būdama vos 17-os laimėjusi mergina tvirtina, kad su atitekusiu prizu aplankiusi laimė „sugadino“ jos gyvenimą, todėl dabar ji su nuoskauda galvoja, kad būtų buvę kur kas geriau, jei nieko niekada nebūtų laimėjusi.
Dabar J. Park yra 21-eri. Ji įsitikinusi, kad jauno amžiaus piliečiams jokiu būdu neturi būti sudaromos sąlygos laimėti didžiulių sumų. Minimalus loterijų, kuriose lošiami vertingi prizai, dalyvių amžius, anot jos, turėtų būti 18 metų. Moteris mano, kad dabartinę 16 metų ribą būtina sugriežtinti.
Ji prisipažino, kaip ilgainiui apkarto nuolatinis besaikis vartojimas, atėmęs galimybę susikurti tikrą ilgalaikę laimę. Prieš laimėdama loterijoje J. Park dirbo laikiną administratorės darbą už 9 eurų valandinį atlyginimą. Tada ji su motina gyveno nedideliame bute Edinburge. Dabar jauna moteris yra dviejų būstų savininkė.
„Maniau, kad prasidės dešimtkart geresnis gyvenimas, bet jis tik dešimtkart pablogėjo. Vis dažniau ėmė persekioti mintis, kaip būtų buvę gerai apskritai neturėti pinigų. Vis kartodavau sau, kad gyvenimas būtų buvęs kur kas paprastesnis, jei ne tas laimėjimas“, – sakė ji laikraščiui „Sunday People“.
„Žiūrėdami į mane žmonės galvoja, kaip gerai būtų taip gyventi, turėti tiek pinigų. Tačiau jie nesuvokia, kokį patiriu stresą. Turiu daiktų, bet mano gyvenimas bevertis. Neturiu jokio tikslo! Manau, kad 18 metų turėtų būti jauniausias amžius, nuo kurio žmogus turėtų galimybę laimėti loterijoje. Leisti laimėti turint 16 metų – tikrai per didelis aplaidumas“, – svarsto J. Park.
Nors „EuroMillions“ Jungtinėje Karalystėje organizuojanti loterijų bendrovė „Camelot Group“ ir paskyrė patarėją, turėjusį padėti jaunai J. Park tvarkyti netikėtai įgytą turtą, vertingiausių patarimų moteris sakosi sulaukusi iš šeimos.
„Esu prisiskaičiusi apie kitus loterijų laimėtojus, kurie akimirksniu iššvaistydavo visus pinigus, ir gerai žinau, kad taip tikrai gali būti. Man buvo paskirtas finansinis patarėjas, vis kalbantis apie kažkokius vertybinius popierius, nors aš nė mažiausio supratimo neturėjau, kas tai yra“, – pasakoja J. Park.
Moteris prisimena, kokį smūgį patyrė, suvokusi, kad jos gyvenimas pradėjo iš esmės skirtis nuo bendraamžių ir kokią gilią socialinę atskirtį tai reiškia.
„Baisu net pagalvoti, kaip mano rūpesčiai skiriasi nuo draugų problemų. Kai jie tvirtina, kad striuka su pinigais, vadinasi, skundžiasi, jog per mažai uždirba. Nė vieno situacija nėra panaši į maniškę, todėl nė vienas negali manęs suprasti. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau įžengusi į penktąją dešimtį“, – dėsto J. Park.
„Bendrovė „Camelot“ laiko savo pareiga deramai pasirūpinti pagrindinių prizų laimėtojais, todėl visiems be išimties pasiūloma pagalba ir galimybė kreiptis patarimo tiek laiko, kiek jie patys mano esant būtina. Teikiama pagalba koreguojama, atsižvelgiant į kiekvieno laimėtojo poreikius ir gyvenimo aplinkybes“, –atsakydamas į „The Independent“ klausimus paaiškino „Camelot“ atstovas.
„Camelot“ pasirūpino, kad laimėjimo savininkei J. Park būtų suteikta vertinga pagalba. J. Park paskirtas patarėjas atvyko į merginos namus, kad išmokėtų laimėtąją sumą, suderintų su privačia bankininkyste susijusius reikalus ir patartų, kaip elgtis, nutarus paviešinti žinią apie atitekusį laimėjimą. Netrukus po to, kai J. Park laimėjo didįjį prizą, buvo sudarytas specialus finansinių ir juridinių veiksmų planas, be to, buvo pasiūlyta susisiekti su kitu panašaus amžiaus laimėtoju, galinčiu pasidalyti panašia patirtimi ir padėti įveikti laimėjimo sukeltą šoką“, – kalbėjo „Camelot“ atstovas.
„Ryšius su pagrindinių prizų laimėtojais palaikome tol, kol jie patys to pageidauja, taigi, ir su J. Park kartkartėmis susisiekdavome ir pasiūlydavome reikiamą pagalbą. Žinoma, laimėtojai gali savo nuožiūra apsispręsti priimti siūlomą pagalbą arba jos atsisakyti, bet durys visada atviros, todėl ir J. Park gali kreiptis tol, kol pati to norės“, – pridūrė „Camelot“ atstovas.
Anot „Camelot“ atstovo, nustatyti minimalų amžių, nuo kurio leidžiama dalyvauti loterijoje, yra Parlamento kompetencija.
„Kiekvienas vyresnis nei 16-os metų asmuo turi teisę dalyvauti loterijoje, taigi, ir laimėti. Dalyvių amžiaus apribojimą nustato ne „Camelot“. Dėl jo susitarta dar 1994-aisiais, kai buvo įsteigta nacionalinės loterijos institucija. Visus klausimus, susijusius su teisiškai tinkamu loterijų dalyvių amžiumi, turi spręsti Parlamentas“, – teigiama „Camelot“ pranešime.
Nors daugelis loterijų dalyvių svajoja apie didįjį prizą, jo laimėjimas gali iš esmės pakeisti gyvenimą ir anaiptol ne į gerąją pusę. Ne vienam loterijos laimėtojui prireikė didžiulių pastangų, kol susitaikė su mintimi, kad gali tuojau pat mesti darbą, nes akimirksniu tapo turtingi.
2003-iaisiais maždaug 4 eurus per valandą uždirbdavusi šešiolikametė Callie Rogers laimėjo beveik 2,2 mln. eurų vertės didįjį prizą. Apsiprasti su netikėtu praturtėjimu jai sekėsi ypač sunkiai: pinigus ji leido su neįtikėtinu užmoju, kol besaikis lėbavimas vos nesibaigė tragiškai.
Kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, dabar, kai visi laimėti pinigai išleisti, C. Rogers, kaip pati sako, jaučiasi daug laimingesnė. „Nebegalvoju apie save kaip apie didžiojo prizo laimėtoją. Stengiuosi pamiršti pakilimus ir nuosmukius, kuriuos teko išgyventi. Dabar jaučiuosi kaip eilinis žmogus“, – sakė ji 2013-aisiais.
„Tai akivaizdžiai per didelė suma jaunam žmogui. Kad ir kiek tvirtintum, jog gyvenimas nepasikeis, jis keisis ir greičiausiai ne į gerą“, – mano C. Rogers.
