Lietuvą kaip vieną iš kelionės tikslų žemėlapyje gali pasižymėti visi, mėgstantys leistis į piligrimines išvykas. Vakarinėje šalies dalyje, kuri buvo apkrikštyta vėliausiai, įdomu apsižvalgyti ne tik tikintiesiems, bet ir visiems, norintiems apžiūrėti prieš keletą amžių iškilusias bažnyčias ir šventas vietas. Grįžtant iš pajūrio praskaidrinti kelionę galima aplankant bent kelias iš jų. Žemaičių Kalvarija, Kražiai, Šiluva, Tytuvėnai – tik keli jaukūs miesteliai, kuriuose galima pajusti, kokia įtaką krikščionybė padarė tuomet dar pagoniškam kraštui.
Kražiai M. K. Sarbievijaus kultūros centro archyvas

Jei keliaujant iš ar į pajūrį lieka papildomo laisvo laiko, kelionę galima pratęsti aplankant bent vieną ar kelis Žemaitijos miestelius. Nors tvarka ir jaukumu garsėjančiose gyvenvietėse apžvelgti visus įdomesnius objektus kartais pakaks ir valandos ar dviejų, ten esantys eksponatai leis bent akies krašteliu pažvelgti į tai, kaip prieš kelis šimtus metų Lietuvoje buvo siekiama atversti žmones į krikščionišką tikėjimą, ir padės pasisemti ramybės šventose ir savitą aurą turinčiose vietose.

Žemaičių Kalvarija – naujoji Jeruzalė

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenės „Gardai“ vadovas Bronius Kleinauskas sakė, kad lankantis Žemaitijoje į Žemaičių Kalvariją užsukti tikrai verta, o miestelyje apsilankyti turėtų ne tik tikintys žmonės – jie sakralias vertybes gali apžiūrėti kaip unikalius muziejinius eksponatus.

„Tinkamiausias metas atvykti - vasara. Miestelis stūkso ant septynių kalvelių, kiekviena jų turi savo pavadinimus, savo istoriją. Čia ir knygnešystės laikmetis stiprus buvo, įkurta ir daraktorinė mokykla: nameliai, kuriuose su vienuolėmis kazimierietėmis vaikučius mokė daraktoriai. Miestelyje taip pat galima pamatyti ir Bernardo Bučio, Salomėjos Neries vyro, skulptūras, Žemaičių Kalvarijoje yra dirigento Sauliaus Sondeckio šaknys“, - sakė jis. Pasak B. Kleinausko, miestelyje besilankančių laukia ir visoje Europoje unikali vieta - Kristaus kančios kelias.

„Mes iš tikrųjų pirmiausiai rodome tokį unikalų maldos metodą – tai yra ėjimas Kristaus maldos keliu, kurio ilgis yra 5,2 km. Jis autentiškai geografiškai atkartotas kaip Jeruzalėje ir mūsų miesteliui ne be reikalo nuo 1639 m. buvo suteiktas Naujosios Jeruzalės vardas“, - sakė jis.

Kelias išsidėstęs po visą miestelį, tad juo einantys turistai tuo pačiu gali apžiūrėti ir kitas Žemaičių Kalvarijos vietas. Miestelyje yra ir Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kuriai suteiktas bazilikos – Popiežiaus bažnyčios – statusas. „Titulas mūsų bažnyčiai suteiktas 1988 m. Tai yra popiežiaus bažnyčia su centrinėje navoje esančiu stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu“, - pasakojo B. Kleinauskas. Šis paveikslas turi ypatingą istoriją – sakoma, kad sergantys žmonės, pasimeldę prie paveikslo, gali išgyti. Dar 1649 m. stebuklingu pripažintas meno kūrinys iki Lietuvos keliavo ilgą kelią - iš Romos paveikslą atsivežė ten mokęsis vienuolis domininkonas.

„Jam ten besimokant sunkiai susirgo jo tėvas, o kaip tik vienoje iš auditorijų kabojo šis paveikslas. Jis labai nuolankiai meldėsi prie šio paveikslo ir įvyko stebuklas – jo tėtis pasveiko. Tada jis baigė mokslus Romoje ir paprašė, ar jam šį paveikslą leistų vežtis į Žemaičių Kalvariją“, - pasakojo B. Kleinauskas. Besidomintis sakralinėmis vertybėmis, bus įdomu pamatyti ir Jėzaus Kristaus drobulės kopiją, prieš 15 metų atkeliavusią iš Italijos.

Norintiems atitrūkti nuo religinių objektų, galima apžiūrėti netoli nuo miestelio nutolusius išskirtinius gamtos objektus – ledyno suformuotą Gardų ozą, dabar pritaikytą žmonių poilsiui, ir didžiausią Lietuvoje Barstyčių akmenį. „Jis iš pradžių nebuvo matomas, nes buvo giliai žemėje. Jei nuvažiuotumėte dabar, pamatytumėte, kad jis yra slėnyje. Kai jis pradėjo trukdyti arimui, imta ieškoti, kas čia toks yra, žmonės pradėjo kasti ir pamatė, kad čia yra didžiulis riedulys, jis ir dabar nukastas, padaryta didžiulė aikštelė, kad galima būtų privažiuoti ir pamatyti“, - pasakojo B. Kleinauskas.

Besilankantiems Žemaičių Kalvarijoje taip pat galima nuvykti į netoliese – už 6 km – Šarnelės kaime esančią rašytojo Vytauto Mačernio tėviškę, kur savo akimis galima pamatyti tai, kas poetą įkvėpė kurti eilėraščius. Be to, aplink miestelį gausu ir kitų lankytinų objektų – Sedos, Alsėdžių ir Platelių miesteliai su unikaliomis medinėmis bažnytėlėmis, didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras.

Kražiuose renkasi ir budistai

Kražiai  M. K. Sarbievijaus kultūros centro archyvas
Kražiai M. K. Sarbievijaus kultūros centro archyvas

Kražių miestelio vardas daugeliui žinomas dar iš istorijos pamokų mokykloje – čia XIX a. pab. įvyko Kražių skerdynės, kurias išprovokavo caro noras uždaryti miestelyje veikusią bažnyčią. Visgi, Kražius, kur buvo įsikūrę net trys vienuolynai, verta pažinti ne tik knygos puslapiuose. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas pasakojo, kad miestelyje galima aplankyti XVIII a. vid. pastatytą barokinę Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, Vytauto kalną, Medžioklanį.

„Yra tokia legenda, kad ant jo stovėjo deivės Medeinės šventykla, tą patį Medžiokalnį LDK laikais kunigaikščiai naudodavo žvėrinčiui, kur būdavo medžiojami žvėrys. O šiuo metu ten yra botanikos draustinis, kur auga per 360 įvairių augalų rūšių, dvylika iš jų yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą“, - pasakojo V. Mažonas.

Miestelyje pastatyta ir Kražių kolegija, kur XVII – XVIII a. vaikai lotynų kalba buvo mokomi gramatikos bei kitų disciplinų, jiems diegtos krikščioniškos vertybės. Dabar miestelio lankytojai gali pamatyti vienintelį išlikusį bursos – studentų bendrabučio – pastatą, kur įrengtas kultūros centras, muziejus, biblioteka, turizmo informacijos centras. Nors miestelio istorija susipynusi su krikščionybės plitimu Lietuvoje, jame galima aptikti ir kitų tikėjimų užuomazgų – netoli miestelio, Stupkalnio kaime įsikūręs Stupkalnio budizmo centras. Čia rengiami mokymų kursai, praktikų savaitgaliai, asmeniniai atsiskyrimai meditacijoms.

Ieškantiems ramybės derėtų nuvažiuoti ir į kiek nuo Kražių nutolusį Palendrių miestelį – jame stūkso Šv. Benedikto vienuolynas, kuriame gyvena, meldžiasi ir tylomis mišias laiko su pasauliečiais nebendraujantys vienuoliai. Mišių metu galima pasiklausyti ir vienuolių giedamo grigališkojo choralo. Norintys ilgiau pasilikti vienuolyne, gali jame apsistoti kelioms dienoms intensyviai dvasinei praktikai tyloje.

Ieškoti ramybės ir auros – į Tytuvėnus

Tytuvėnai R.Krencienės asm. arch.
Tytuvėnai R.Krencienės asm. arch.

Nors Tytuvėnų miesteliui šie metai prasidėjo nelaime – bažnyčioje ir vienuolyne kilusiu gaisru, Rūta Krencienė, VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ gidė, sakė, jog lankytojams miestelyje yra ką pamatyti. Tytuvėnų pasididžiavimas – XVII - XVIII a. statytas Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis.

Gaisras padarė didžiulę žalą, bet gaisro nepaliesta išliko arkadinė galerija, kurios sienoje išdėstytos kryžiaus kelio stotys ir Kristaus kančios laiptų koplyčia. Bažnyčia ir vienuolynas išvalyti, sutvarkyta teritorija. Vaizdas nėra toks pats kaip anksčiau, bet galima apžiūrėti bažnyčią joje esantį vienuolių chorą, vienuolyno celes, refektorinę salę, rūsius, apžvelgti vienuolyno pirmojo aukšto koridoriaus, išsaugotą ir sutvarkytą XVII a. sieninę tapybą , - pasakojo moteris. - Vienuolynas vis tiek turi savo aurą, nors ir vyko remontai, gaisrai, kitos negandos, čia atvykstantys žmonės vis dar jaučia senąją vienuolių maldos dvasią“.

Moteris pasakojo, kad bažnyčios ir vienuolyno ansamblį kasdien aplanko maldininkai ir piligrimai, daug atvykstančių turistų besidominčių Lietuvos istorija, mažų Žemaitijos miestelių praeitimi. „Žmonės čia apskritai atvažiuoja pabūti, pavaikščioti, pasidžiaugti tyla ir ramybe“, - sakė R. Krencienė

Rūta Krencienė
Rūta Krencienė

Norintiems apsidairyti po miestelio apylinkes, galima išsinuomoti dviratį (valanda – 5 litai) ir pasivažinėti po Tytuvėnų regioninį parką, kur įrengti dviračių takai ir ekstremali dviračių trasa, lankytojų laukia Miško muziejus, nauja Tytuvėnų regioninio parko ekspozicija. Be to, įdomu palypėti ir į Kokmaniškės (Majako) kalną, ant kurio stūkso apžvalgos bokštas. Taip pat lankytojai gali nuvažiuoti ir į buvusias Tytuvėnėlių bei Pašakarnio dvaro sodybų vietas, kur dabar išlikę senieji dvarų parkai, statinių griuvėsiai.

Vos už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų yra įsikūrusi Šiluva – stebuklinga vieta, kur, sakoma, prieš keturis šimtus metų piemenims apsireiškė moteris su vaikeliu ant rankų Švč. Mergelė Marija. Pasak Jono Pauliaus II namų administratorės Onos Šarakauskienės, į miestelį kasdien atvyksta tikintieji – jie gali apžiūrėti Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką, kur lankėsi popiežius Jonas Paulius II, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią, pastatytą ten, kur kadaise apsireiškė šventoji, Jono Pauliaus II aikštę. Pasisėmusiems įspūdžių sakralinėse vietose, galima nuvykti ir į apylinkes pasidairyti nuo per Dubysą pastatyto Lyduvėnų tilto, kuris yra aukščiausias (42 m) ir ilgiausias (599 m) Lietuvoje. Netoliese, Pasandravio istoriniame draustinyje, yra ir Maironio tėviškė.

Nakvynė – nuo 15 litų

Nusprendus miesteliuose pabuvoti ilgiau bene parankiausia nakvynės ieškoti Tytuvėnuose ar miestelio apylinkėse - čia įsikūręs ne vienas lankytojus priimantis motelis ar svečių namai. Poilsiavietėse nakvynę žmogui galima rasti ir už 15 litų, ir už 50 litų, motelyje ar viešbutyje vienvietis kambarys kainuos apie 70 – 80 litų. Apylinkėse yra ir kavinių, į kurias galima užsukti puodeliui kavos ar pietums.

Žemaitijoje užsibuvus ilgiau, vietų, kurias verta aplankyti, yra ir daugiau: Varnius, kur stovi viena seniausių krašte daili barokinė bažnyčia, Žemaitijos nacionalinį parką, kur galima pasivaikščioti specialiai poilsiautojams sudarytais takais, Rietavą, garsėjantį pirmąja Lietuvoje telefono liniją ir elektros lempute, Lopaičių piliakalnį, kur buvo menama žemaičių šventvietė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tyrimas: lietuviai skiria vaikams kišenpinigių, bet kaip elgtis su pinigais nemoko

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55...

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui (194)

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai...

Turgums vis sunkiau konkuruoti su prekybos centrais (51)

Turgaviečių padėtis dabartinėje rinkoje tampa vis sudėtingesnė, o norint sudominti pirkėją...

Trys vietos Kaune, kur galima pigiai pavalgyti (229)

Kai kavinėse ir baruose kainos stiebiasi į rekordines aukštumas, kauniečiai atranda, kur...

Ieškomas 375 tūkst. eurų Aukso puodo laimėtojas (72)

Gili nežinia – vis dar neatsiimti „ Teleloto “ laimėti 375 274 Eur. Toks solidus Aukso puodo...

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (71)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (63)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...