Lietuvos vasaros gidas: sūriais garsėjantis Rokiškis įdomiausias istorikams, teatralams ir išsiilgusiems gamtos

Miestas, kurio pavadinimą išgirdę daugelis pagalvoja apie sūrį, jame ar jo apylinkėse apsilankyti nusprendusiems turistams gali pasiūlyti daug daugiau. Grafų Tyzenhauzų kadaise puoselėtame Rokiškyje atvykėliai gali ne tik apžiūrėti vieną gražiausių neogotikinių bažnyčių Lietuvoje, bet ir pasisvečiuoti XIX a. statytame dvare. Norintiems paragauti sūrių, rengiamos jų degustacijos, o išsiilgę poilsio kviečiami prie rajone stūksančių ežerų, kur galima pasimėgauti apylinkėse tvyrančia ramybe.

Prie sienos su Latvija įsikūręs miestas istoriniuose šaltiniuose minimas dar XV a. Kadaise sėlių apgyvendintoje teritorijoje vėliau įsikūrę kunigaikščiai ir grafai paliko turtingą istorinį bei kultūrinį paveldą. VšĮ „Rokiškio turizmo informacijos centro“ direktorė Danguolė Urbutienė sakė, jog norintiems aplankyti Lietuvos kontūrus atkartojantį Rokiškio kraštą vertėtų čia likti bent vienai nakvynei – tuomet lankytojai spės ne tik apžiūrėti Rokiškio centrą, bet ir aplankyti jaukius aplinkinius kaimelius ar pailsėti prie ežero.

Miesto pasididžiavimas – Dvaro sodyba

D. Urbutienės teigimu, Rokiškio pasididžiavimas – Rokiškio dvaro sodyba, tituluota „Lietuvos turizmo traukos vietove 2011”. Moteris sakė, kad dabar dvarvietė dar labiau lankoma turistų nei anksčiau. „Postavuose, Baltarusijoje, gyvenę Tyzenhauzai perpirko dvarvietę ir pasistatė reprezentacinius rūmus Rokiškio dvare. Iš tikrųjų, prie dvaro ir išaugo miestas“, - kalbėjo moteris. Ji sakė, kad 1905 m. rūmai buvo atnaujinti, pertvarkyti ir šių fasadas įgavo kiek kitokią išvaizdą. Dabar dvaro ansamblį sudaro 16 išlikusių autentiškų pastatų, parkas, tvenkiniai.

Dvare šiuo metu įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, turintis daugiau kaip 80 tūkst. eksponatų. „Viena iš pagrindinių dvaro ekspozicijų yra autentiška dvarų buities ir kultūros ekspozicija. Yra didelis susidomėjimas ir grafų rūbų ekspozicija - grafienių suknelių kolekcija, kuri yra papildyta naujais rūbais“, - pasakojo moteris. Be to, dvaro rūmų ansamblis kviečia apžiūrėti ir su dvarininkų gyvenimu nesusijusių eksponatų. „Tai vienintelis muziejus Lietuvoje, kasmet pasipildantis naujais eksponatais prakartėlių kolekcijoje. Išskirtinę vietą užima ir unikali dievadirbio Liongino Šepkos (1907-1985 m. ) drožinių ekspozicija“, - sakė D. Urbutienė. Ši unikali drožinių kolekcija įtraukta ir į „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ metu vertus aplankyti objektus.

Bažnyčios rūsiuose guli grafų palaikai

Grafo Ignoto Tyzenhauzo 1801 m. pasistatyti rūmai kartu su senąja Rokiškio miesto aikšte ir neogotikine Šv. Mato bažnyčia sudaro vieningą klasicistinį miesto ansamblį. Pastarasis statinys vadinamas vienu įspūdingiausiu neogotikos stiliaus paminklų Lietuvoje. „Bažnyčia mūrinė, joje yra išlikusių labai vertingų belgiškų medžio dirbinių, Vokietijoje gamintų vitražų, bronzinių skulptūrų, bronzinis paauksuotas Paryžiaus menininko sukurtas altorius. Po presbiterija įrengta fundatorių kripta. Joje ilsisi kai kurie iš kunigaikščių Krošinskių, grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių“, - pasakojo D. Urbutienė.

Centrinė Rokiškio miesto Nepriklausomybės aikštė, kur stovi bažnyčia, buvo atnaujinta 500-ajam Rokiškio miesto jubiliejui, tačiau įrengta dar XVIII – XIX a. „Nepriklausomybės aikštėje – Senamiestyje vyrauja iki XX a. pradžios pastatyti mūriniai ir mediniai pastatai. Senamiestis – raiškiausias klasicizmo urbanistikos paminklas Lietuvoje”, - sakė ji. Moteris teigimu, Nepriklausomybės aikštė turi savitą istoriją – joje svarbus ir išskirtinis bene kiekvienas namas, o kadaise joje veikė prekybos aikštė, aplink kurią būrėsi pardavėjai, kepėjai, įvairių įstaigų atstovai. Nuo 1931 m. aikštėje stovi Roberto Antinio Nepriklausomybės paminklas, skirtas 1918 m. paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Įdomu tai, jog ant paminklo vaizduojama lietuvaitė, laikanti saulės diską su svastika viduje – šis ženklas valdžios nurodymu buvo užtinkuotas, tačiau vėliau paminklas restauruotas ir ženklas vėl atnaujintas.

Aikštėję yra ir skulptorių G. ir L. Žuklių bei architekčių N.Bučiūtės ir L.Markejevaitės suprojektuotas arkos formos paminklas „Arka“. „Tai sudaro kompozicinę ašį – atsistojęs nuo bažnyčios per šią arką gali matyti dvarą. Iš tikrųjų, patys Tyzenhauzai sumanė, kad nuo dvaro iki bažnyčios būtų vieno kilometro atstumas, o jie išėję ant dvaro laiptų galėtų grožėtis bažnyčios vaizdu“, - pasakojo D. Urbutienė. Dabar siekiant įgyvendinti grafų sumanymą, atnaujinama Tyzenhauzų alėja, kuri sujungs visus klacisistinio ansamblio objektus. „Tai sujungs mūsų gražią išsipuošusią Nepriklausomybės aikštę su puikia bažnyčia ir puikiu dvaru“, - sakė moteris.

Vyksta sūrio degustacijos

Pavargę nuo pasivaikščiojimo po ilgiausią Lietuvoje centrinę Rokiškio aikštę išgerti puodelį kavos ras kur - mieste veikia daugiau nei dešimt kavinių. Tiesa, Rokiškyje turistai gali likti ir ilgiau. Nakvynę šiame mieste siūlo keli viešbučiai, lankytojai gali apsistoti ir nakvynės ar svečių namuose. Tai žmogui kainuos apie 30 – 50 litų už naktį. Miesto apylinkėse įsikūrusios ir svečių laukiančios kaimo turizmo sodybos.

Rokiškyje galima rasti ir puikių vietų užkąsti, o sūriais garsėjantis miestas didžiausiems gurmanams siūlo apsilankyti sūrio degustacijoje, kuri vyksta Rokiškio dvare. Degustacijos dalyviams siūloma paragauti skirtingų keturių rūšių - „Montekampo“, fermentinio, varškės ir „Mozarella“ - sūrių su vynu, paskanauti kitų užkandžių. Pažintinės programos „Sūrio kelias“ metu dalyviams papasakojama apie sūrio gamybos procesus ir jo istoriją. Tiesa, apie galimybę dalyvauti šioje degustacijoje muziejaus darbuotojų reikėtų pasiteirauti iš anksto, kad pavieniai lankytojai galėtų joje apsilankyti su kita grupe.

„Kaina žmogui – 7 litai arba 12 litų už meniu. Pastaroji – ne tik už sūrį, bet ir rokiškietišką skilandį, taurę vyno“, - sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Jos teigimu, muziejus suaugusiems lankytojams siūlo ir daugiau pramogų. „Yra nauja programa – žalvario papuošalų gamyba. Taip pat yra juostų audimas, rengiame mergvakarius jaunamartėms, siūlome žygius per istorines vietas, pavasarį rodome kaip marginti margučius. Yra programa „Sugrįžusios gyventi“ apie grafų Tyzenhauzų moteris – skaitome ištraukas iš knygų, papasakojame apie jų gyvenimą“, - sakė ji.

Išsiilgusiems kultūros derėtų tiesiog pasivaikščioti po miestą – ką tik jame vykęs Langinių tapymo pleneras, tad miesto gatvėse galima rasti meniškai išpuoštų namų langinių. Labiausiai Rokiškis atgimsta rudenį ir pavasarį – tuomet čia vyksta daugybę žmonių pritraukiantys teatro festivaliai, tad norintys juos išvysti Rokiškyje turėtų apsilankyti spalio (tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“) ar kovo (Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“) mėnesiais.

Apylinkėse – ežerai ir jaukūs miesteliai

Norintys ištrūkti iš miesto gali aplankyti įdomiausius Rokiškio apylinkių objektus. D. Urbutienė kaip vertus dėmesio paminėjo Obelių, Kriaunų, Južintų kaimus, Sartų ežerą. „Turime daug gražių ežerų, kurie stūkso važiuojant link Sartų ežero. Šis priklauso ir Rokiškiui, ir Zarasams. Mūsų miestui priklauso didesnis jo plotas, ten yra daug gražių poilsio vietų, kaimo turizmo sodybų. Važiuojant link Sartų ežero siūlau aplankyti Obelių istorijos muziejų, kuris šiuo metu dar neveikia, bet jau yra baigiamas renovuoti. Prie Sartų taip pat yra įspūdingas 35 m aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria labai graži Sartų regioninio parko panorama“, - pasakojo D. Urbutienė.

Moters manymu, turistams turėtų būti įdomus ir Aleksandravėlės miestelis (esantis netoli Kriaunų) - ten anksčiau buvęs dvaras, pradžioje priklausęs Radvilams ir vadinosi Pilianava. „Iš Radvilų dvarą pirko italų kilmės dvarininkai Marikoniai ir gyvenvietę pavadino Aleksandrava, o apie XVIII a. pabaigą dvaras praloštas kortomis ir ėmė nykti. Dabar jo vietoje liko tik rūsių griuvėsiai ir nuostabus dvaro parkas, kurio alėjomis tikrai smagu pasivaikščioti“, - pasakojo moteris. Miestelyje taip pat yra ir originali klacisistinė Šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia. „Aleksandravėlės miestelio apylinkėse taip pat yra Junkūnų geomorfologinis draustinis, gražus gamtovaizdis, Pauliaus Širvio (poetas, žurnalistas, redaktorius – DELFI) tėviškėje Degučių kaime 1986 m. pastatytas paminklinis akmuo su skulptoriaus V. Žuklio sukurtu bareljefu“, - paaiškino D. Urbutienė.

Netoli apžvalgos bokšto prie Sartų ežero įsikūręs ir Kriaunų istorijos muziejus, kuriame ne tik sukaupta per 10 tūkst. įvairiausių eksponatų, bet ir tvyro paslaptinga aura – čia anksčiau dirbo Kriaunų ragana vadinama bioenergetikė Algimanta Raugienė. Turistai taip pat gali nuvykti ir į Južintus, kur galima išvysti jaukią Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Vakariniame bažnyčios bokšte 75 laipteliai veda pro aštuonias celes, kuriose anksčiau gyveno atgailos kanauninkai-vienuoliai.