Pasak Sigutės Bendikienės, Kretingoje dirbančios gide, šis miestas Jono Karolio Chodkevičiaus planuose turėjęs būti antrasis pagal reikšmę Lietuvoje. Nors dabar Kretingą turistų srautais lenkia tokie didieji pajūrio miestai kaip Klaipėda ar Palanga, čia atvykę poilsiautojai gali pabėgti nuo šurmulio, mėgautis lėtesniu nei įprasta gyvenimo tempu, o panorus – ir nuvykti prie jūros, kuri nuo miesto nutolusi vos apie penkiolika kilometrų. Kretingoje esantys religiniai objektai traukia ir tikinčiuosius – mieste stovi ne tik seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia, bet ir yra įsikūrę penki vienuolynai, kur viename jų glaudžiasi ir nuo pasauliečių visiškai atsiribojusios Šv. Klaros vienuolyno seserys klarisės.

Mieste – grafų palikimas

Kretingos parapijos senosios kapinės  KTIC nuotr.
S. Bendikienė pasakojo, kad Kretinga gali pasigirti savo istorija. „Vis tik net keturios didikų šeimos maždaug po šimtmetį valdė Kretingą - Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai ir Tiškevičiai. Kiekviena šeimyna davė miestui kažką savito“, - sakė ji. Moters teigimu, bene svarbiausias – Chodkevičių ir Tiškevičių indėlis. Pastarosios giminės dvarvietėje dabar įsikūręs Kretingos muziejus, o Chodkevičiai suplanavo pagrindinę iki šių dienų išlikusią 142 kv. m. dydžio miesto aikštę. Kretingos centre giminės garbei pastatytas ir paminklas. „Tai - Jono Karolio Chodkevičiaus paminklas, pastatytas 2009 m. ketverių šimtų metų savivaldai paminėti“, - paaiškino gidė.

Buvusiame grafų Tiškevičių dvare dabar įsikūręs Kretingos muziejus bene labiausia garsėja savo žiemos sodu. Dar XIX a. grafo Juozapo Tiškevičiaus įkurta oranžerija buvo atnaujinta prieš dvidešimt penkerius metus ir dabar gali pasigirti joje eksponuojamomis 580 augalų rūšimis. Pasak Kretingos muziejaus pateiktos informacijos, dvare dar gyvenant grafui, žiemos sode augo palmės, bananai, apelsinmedžiai, o šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti ne tik egzotiškus oranžerijos augalus, bet ir sode gyvenančius gyvūnus – japoninius karpius, balinių vėžlių šeimyną ir papūgą. Vasarą sodas dirba kasdien - pirmadieniais iki 18 val., kitomis darbo dienomis ir savaitgaliais – iki 20.30 val.

Šiuo metu Kretingos muziejuje taip pat veikia ir etnografinė ekspozicija vandens malūne, tačiau Jurgita Paulauskienė, Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja, sakė, kad jau liepos 20 d. turistai galės išvysti po trejų metų atnaujintą muziejaus ekspoziciją pagrindiniame muziejaus pastate. „Bus archeologijos ir dvaro istorijos, kultūros ekspozicijų salės. Jos praktiškai visai pasikeitusios“, - sakė ji. Tiesa, konkretesnių detalių apie tai, ką galės išvysti muziejaus lankytojai, J. Paulauskienė neatskleidė, nes šiuo metu ekspozicijos tik ruošiamos. Bilietas suaugusiesiems į centrinius muziejaus rūmus ir žiemos sodą kainuoja 4 litus, į vandens malūną - 5 litus.

Įsikūrę penki vienuolynai

Vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblis KTIC nuotr.
Kretingos pasididžiavimas – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. 1702 m., pasikvietus brolius bernardinus pranciškonus, dešinėje upės pusėje buvo pastatyta medinė bažnytėlė, bet ji netenkino J.K. Chodkevičiaus ambicijų, tad jis inicijavo naujos, mūrinės, bažnyčios statybą. Kartu su vienuolynu pastatyta ir pašventinta, ji išliko iki mūsų dienų. „Kretingos bažnyčioje turbūt galėtume mokytis architektūros pažindami įvairiausius stilius – renesanso, gotikos, klasicizmo elementus. Bažnyčioje yra septyni altoriai, taigi faktas, kad ji yra ypatinga. Bažnyčia pritraukia žmonių ir šiandien. Tai ir kretingiškiai, ir atvykėliai iš kaimų, Klaipėdos ir Palangos, nes mūsų vienuoliai labai yra šiltos „dūšios“, kuri traukia žmones“, - sakė S. Bendikienė.

Kretingos rajono turizmo informacijos centro darbuotoja Valdonė Jocytė sakė, kad ši bažnyčia – vienas iš pagrindinių turistų traukos tašku: „Iš kitų miestų į ekskursijas atvykę žmonės labiausiai nori aplankyti bažnyčią. Vienuoliai organizuoja pasivaikščiojimus po požemius, nuveda į kriptą, kur yra palaidoti Jono Karolio Chodkevičiaus artimieji: pirmoji žmona Sofija Mileckaitė – Chodkevičienė, sesuo Kristina ir du sūnūs. Galima pakilti ir į bažnyčios bokštą“. Pasak S. Bendikienės, nuo jo galima pamatyti ir Palangos bažnyčios bokštą, Klaipėdos prieigas. Šalia bažnyčios akį traukia skulptoriaus A. Boso sukurtas paminklas krašto šviesuoliui, mokslininkui, vienuoliui Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai, brolių pranciškonų įrengta Lurdo grota, pastatyta pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį.

Mieste yra ir kiti išskirtiniai maldos namai, skirti evangelikams liuteronams. Šioje šimtametėje bažnyčioje galima pamatyti XVIII a. pagamintus barokinius vargonus. „Vargonų istorija tokia, kad Vilhelmas I (red. pas. Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius) padovanojo Kretingai naujus vargonus, bet jie buvo elektriniai, o kadangi bažnyčioje elektros tuo metu dar nebuvo, jie buvo palikti Kretingalės bažnyčiai. Kretinga iš Kretingalės gavo senus, naudotus, kurie bažnyčioje tebėra ir šiai dienai“, - pasakojo S. Bendikienė.

Tikinčiuosius į miestą traukia ir tai, kad Kretingoje įsikūrę net penki vienuolynai. „Turime Pranciškonų ordino vienuolyną, kuris yra kartu su Viešpaties atpirkimo Švenčiausiai Mergelei Marijai vienuolynu. Yra ir keletas moterų vienuolynų: Šv. Jėzaus Širdies pranciškonių misionierių kongregacija, Motinos Teresės seserų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievos Pagalbos seserų pranciškonių namai, Šv. Klaros seserų vienuolynas. Tiesa, jame lankytis negalima – vienuolės nebendrauja su pasauliečiais“, - sakė V. Jocytė. Moteris sakė, kad vienuoliai ypatingai rūpinasi jaunimu – kartu leidžiasi į piligriminius žygius, organizuoja rekolekcijas, remia įvairius projektus.

Aplink miestą – vandens dviračiu

Kretinga – žalias miestas, tad norintiems atsipūsti nuo ekskursijų ir architektūros apžiūrų galima apžiūrėti dvaro parką, įsikūrusi šalia Kretingos muziejaus. „Galvojama, kad parkas buvo pradėtas projektuoti Ignoto Jokūbo Masalskio laikais, didžiausias indėlis į parką – Tiškevičių. Manoma, kad ir Eduardas Andre (red. pas. garsus kraštovaizdžio architektas, botanikas) savo žvilgsniu yra glostęs Kretingos parko takelius, čia darbavosi ir vengrai ir čekai – jie grojo orkestre ir tuo pačių prižiūrėjo parką“, - sakė S. Bendikienė. „Dvaro parke yra astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu ir medinėmis skulptūromis. Pagal šį saulės laikrodį sprendžiama apie lietuvių tradicines ir valstybines šventes“, - pridūrė V. Jocytė.

Norintiems galima miestą bei jo apylinkes apžiūrėti dviračiu – nors pasak V. Jocytės, specialiai tam įrengtų takų nėra, jos teigimu važiavimui galima rinktis ir platų kelią. „Yra suplanuotas ir maršrutas, tarkim, iš Kretingos link Kartenos apžiūrėti Minijos pakrantę, link Skuodo, Salantų. Kraštovaizdis labai gražus, tai kalvotos vietos, Minijos ir Akmenos upių pakrantės“, - sakė S. Bendikienė. Turistams galima išbandyti ir vandens dviračius – jais Akmena galima perplaukti visą miestą. „Upe galima per visą miestą plaukti vandens dviračiais - kavinėje „Vienkiemyje“ įsėdai ir gali plaukti iki pat senamiesčio. Bet tuomet šis pasiplaukiojimas jums užims gal 2 – 3 valandas pirmyn ir atgal“, - sakė gidė. Pasak jos, visam miestui apžiūrėti pakanka gero pusdienio: tiek užtruks apžvalginė ekskursija, muziejaus ekspozicijos apžiūra, poilsio akimirka su puodeliu kavos kavinėje. Visgi, nusprendus mieste apsistoti ilgiau, galima rasti ir nakvynę – ji dviems žmonėms parai kainuos apie 80 – 120 litų. Nakvoti galima ir kaimo turizmo sodyboje, ir svečių namuose ar motelyje.

Unikalus skulptūrų parkas – prieglobstis atstumtiems

Lurdo grota KTIC nuotr.
Mieste apsistojusiems ilgiau, verta apžiūrėti ir Kretingos apylinkes. „Rajone yra didelę teritoriją užimantis Salantų regioninis parkas, Kartenos miestelis, Salantai. Pakeliui į juos yra Kalnalio apžvalgos bokštas, sena bažnyčia“, - pasakojo V. Jocytė. Viena įdomiausių rajono vietų – Orvidų sodyba. Joje po atviru dangumi eksponuojamos akmeninės ir medinės skulptūros. Jos turėtų būti įdomios ne tik modernaus meno mėgėjams, bet ir istorija, religija besidomintiems žmonėms: dėl skulptūrose vaizduojamų sakralių figūrų jos buvo naikintos sovietiniais metais, tačiau išliko ir dabar kasmet yra lankomos tiek tikinčiųjų, tiek paprastų turistų.

Palmyra Orvidaitė – Beniušienė, tautodailininko Viliaus Orvido sesuo, pasakojo, kad jos tėvas iš Šiaulių į šį kraštą persikėlęs, kai jį pakvietė statyti pamatų bažnyčiai. Gargždelės kaime likęs vyras su sūnumi čia prieš maždaug keturiasdešimt metų pradėjo gabenti lauko akmenis, ąžuolus. „Vilius (red. Pas. P. Beniušienės brolis) ne tik įkūrė sodybą, bet kartu su tėvu gelbėjo lauko melioracijos akmenis, vežė ąžuolus, kad tik šie išliktų, jų nesusprogdintų ir nesuskaldytų. Jie taip pat gelbėjo ir sielas – tai tikriausiai ir buvo didžiausias darbas. Jie padėjo jaunimui, kuris tikėjo, norėjo atsiversti į Dievą, - pasakojo P. Beniušienė. - Čia buvo dvasinis centras, kai buvo draudžiama melstis, viskas vykdavo slaptai“. Moteris sakė, kad ypatingą energiją sodyboje skleidžia ne tik skulptūros, bet ir pats sodybos planas – ji įkurta trikampyje, aplink kurį turėjęs būti kanalas. „Aplink sodybą sukastas griovys ir šiuo grioviu buvo sumanyta plaukioti valtele ir melstis kiekviename sustojime“, - pasakojo P. Beniušienė. Įėjimas į sodybą suaugusiesiems kainuoja 6 litus.

Rajone besilankantys turistai taip pat gali užsukti ir į Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų Nasrėnų kaime. Išsiilgusiems pramogų galima nuvykti ir į Palangą – tam nebūtinas individualus transportas, nes autobusu miestas pasiekiamas tik už 3,4 litus suaugusiam žmogui. Į Klaipėdą iš Kretingos galima nuvykti už 5,2 litų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)