Lietuvos vasaros gidas: Biržų lankytojams – tradicinis alus ir unikalios gamtos išdaigos

Arčiau Rygos nei Vilniaus įsikūrę Biržai dabar garsėja šalyje žinomais sportininkais – čia ir stipriausio pasaulio žmogaus Žydrūno Savicko, ir šiemet olimpiadoje Lietuvą atstovausiančios Austros Skujytės gimtinė. Visgi, šiame mieste tvirtos valios žmonės gyveno visada: atstatę kelis kartus švedų griautą pilį, jie kentėjo nuo puldinėjimų, kurie griovė vis atsikuriantį miestą. Dabar Biržuose apsilankyti nusprendę turistai gali apžiūrėti miesto tvirtovę ir seniausią Lietuvoje Širvėnos tvenkinį, paragauti alaus, pradėto mieste gaminti dar XVII a.

Biržų turizmo informacijos centro direktorės Giedrės Visockienės manymu, Biržus aplankyti turėtų būti įdomu ir besidomintiems architektūriniais paminklais, ir norintiems pasidžiaugti gražiu kraštovaizdžiu bei įdomiais gamtos reiškiniais. „Biržų miestas - senas ir gražus, turtinga jo gamta, praeitis, įdomi istorija, skaičiuojanti šimtus metų. Pats miestas nestokoja žalumos, jame tyvuliuoja Širvėnos bei Kilučių ežerai, savo vandenis plukdo Apaščios bei Agluonos upės“, - sakė ji.

Praleisti bent savaitgalį Biržuose bei jo apylinkėse G. Visockienė pataria visiems, norintiems iš tiesų pažinti kadaise Radvilų ir Tiškevičių giminių globotą ir unikaliais gamtos reiškiniais garsėjantį miestą.

Biržų pilis – griauta, sprogdinta ir atstatyta

Vienas įdomiausių objektų Biržuose – miesto pilies reprezentaciniai rūmai. „Biržai garsėja bastioninio tipo tvirtove, kurios atstatytuose reprezentaciniuose rūmuose įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“, - sakė G. Visockienė.

Rūmai Radvilų iniciatyva buvo pastatyta dar XVI a. tik labai nukentėjo per karus su švedais, kurie pilį apgriovę, vėliau ją apskritai susprogdino. Apsisaugoti nepadėjo nei bastionai, gynybiniai grioviai ar Širvėnos ežeras – seniausias tvenkinys Lietuvoje, kuriame kadaise buvo auginami ir vandens riešutai. Per šį tvenkinį nutiestas ir ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas. Norintiems Biržų istoriją pažinti iš arčiau, verta užeiti ir į pačius rūmus. Čia įrengtos net 25 ekspozicijų salės, kuriose pristatoma krašto priešistorė, kunigaikščiai Radvilos, XIX a. ir XX a. Biržų istorija. Kiekvieną mėnesį muziejuje galima išvysti kažką naujo. „Rugpjūtį eksponuosime šviesaus atminimo dailininko Algirdo Petrulio parodą, Ramūno Danisevičiaus foto parodą – jis taip pat kilęs iš Biržų krašto“, - sakė muziejininkė Danutė Žemaitienė.

Besidomintiems Lietuvos grafų gyvenimo būdu, derėtų apžiūrėti XIX a. pastatytą grafams Tiškevičiams priklaususią Astravo dvaro sodybą. Taip pat prie Širvėnos tvenkinio įsikūrusi buvusi Tiškevičių rezidencija išsiskiria savo puošnumu ir dailia romantinio klasicizmo stiliaus architektūra. Jos prieigas puošia liūtų skulptūros, o aplink dvarą įkurtas dailus parkas. Mieste galima apžiūrėti ir dviejų krikščionybės atmainų – katalikų ir evangelikų reformatų - maldos namus. Panašiu metu – maždaug XIX a. vid. - pastatyti maldos namų atrodo visiškai skirtingai: Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia barokinė, o Biržų evangelikų reformatų maldos namai – neogotikiniai. Dailius bažnyčių bokštus galima pamatyti ir iš paukščio skrydžio. Biržų aeroklubas visus norinčius gali paskraidinti dviviečiu lėktuvu – vienam žmogui ši pramoga kainuoja 70 litų už dešimt skrydžio minučių.

Unikalios gamtos išdaigos – smegduobės

Šiaurinėje Lietuvos dalyje esantis Biržų rajonas išskirtinis ir unikaliomis gamtos išdaigomis - smegduobėmis. Norintiems daugiau sužinoti apie šį reiškinį vertėtų pasivaikščioti Biržų regioniniame parke. „Rajono garsenybė - didžiausia karstinė įgriuva Lietuvoje "Karvės ola". Karstinės kilmės Kirkilų ežerynas - unikalus kraštovaizdžio elementas, vienintelis Baltijos šalyse. Nemunėlio upės pakrantėje galima išvysti neįprastus lietuvio akiai gamtos objektus – atodangas: "Velniapilio olą", "Tabokinės", "Muoriškių", - pasakojo G. Visockienė.

Biržų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ramune Jūrėnaitė – Jonaitienė sakė, kad iki šių objektų geriausia nuvažiuoti dviračiu ar automobiliu. „Karvės ola priklauso regioniniam parkui, bet yra už Biržų. Iki jos nueiti galima, bet eiti reikėtų kokius tris kilometrus - čia jau geriau su dviračiais, mašina nuvažiuoti. Karvės ola, spėjama, yra apie 200 metų senumo, ji apipinta įvairiomis legendomis, o jos gylis - apie 13 m. Ji turi netgi 5 urvus, kurių ilgis apie 46 m”, - pasakojo moteris. Netoliese – kita smegduobė, vadinama Geologų duobe.

Norintys daugiau sužinoti apie smegduobes, turėtų užsukti ir į lankytojų centrą. „Biržų regioniniame parke yra įrengta ekspozicija pavadinimu „Prasmengančios žemės kraštas“ - ten galima susipažinti, kaip smegduobės susidaro, kodėl jos atsiveria“, - sakė R. Jūrėnaitė – Jonaitienė. Tiesa, mieste besilankantiems turistams po kojomis atsiversiančių smegduobių baimintis nereikėtų – moteris sakė, kad pačiame mieste jos atsiveria itin retai.

Didžiuojasi XVII a. alaus receptūra

Biržai gali didžiuotis ne tik pilimi, miestą valdžiusiomis garsiomis giminėmis ar paslaptingomis žemėje atsiveriančiomis smegduobėmis, bet ir gurmanišku paveldu – XVII a. čia pradėtu gaminti alumi. „Šio krašto žmonės jau nuo seno žino, kaip puoselėti iš protėvių paveldėtas alaus darymo tradicijas. Nedideliame Biržų krašte įsikūrusios net kelios alaus daryklos kviečiančios lankytojus susipažinti su alaus gamybos tradicijomis, bei paragauti išskirtinio skonio biržietiško alaus“, - sakė G. Visockienė.

Alaus daryklos „Biržų alus“ gamybos meistrė Astra Normantienė pasakojo, kad čia jis pradėtas gaminti dar XVII a. „Tas paveldas tęsiasi iš kartos į kartą. Alaus gamyboje neprigalvosi naujų technologijų – jis verdamas, rauginamas, brandinamas ir išpilstomas. Kaip seniau gamindavome, taip ir mes gaminame. Žinoma, dabar technologijos šiek tiek pasikeitė, įranga naujesnė nei XVII – XVIII a.“, - juokavo A. Normantienė.

Liudvikos Karolinos Radvilaitės paliepimu įkurta darykla pasikeitusi, tačiau alus – vis dar išskirtinis. „Viską pasako tai, jog čia yra viena iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje. Alus kalba pats už save“, - kalbėjo moteris. Norintiems jo paragauti galima apsilankyti daryklos rengiamose ekskursijose.

„Mes pirmiausiai pasakojame apie alaus daryklą – parodome ją, pavedžiojame po rūsius, papasakojame. Tada į degustacijos salę einame degustuoti alaus. Visa programa užtrunka apie pusantros valandos“, - kalbėjo daryklos meistrė. Vienintelis nepatogumas – tai, kad ekskursija rengiama bent 15-os žmonių grupėms, jos kaina vienam žmogui – 15 litų. Norintiems galima apsilankyti ir kitų alaus daryklų - „Rinkuškių“ ir „Butautų dvaro alaus“ siūlomose ekskursijose bei degustacijose.

Su alaus gamybos tradicijomis supažindinama ir Biržų muziejuje „Sėla“. D. Žemaitienė pasakojo, kad tam skirta edukacinė programa „Žaldoko alus“. „Ten ir folkloro ansamblis, dainos, šokiai. Vaišiname duona, sūriu, vadovė pasakoja, kaip alus buvo daromas, kalba apie papročius“, - sakė ji. Kaina žmogui, priklausomai nuo žmonių skaičiaus, - 20 – 30 litų.

Rugpjūtį – miesto ir motociklininkų šventė

Susidomėjusiems miestu bei jo apylinkėmis vertėtų jame likti nakvynei. Šią siūlo tiek viešbučiai, tiek svečių namai ar kaimo sodybos, o tinkamiausiai variantą gali rasti bene kiekvienas – Biržuose esančiame bendrabutyje apsistoti galima už 20 litų nakčiai, kitur – nuo 35 iki 140 litų. Mieste yra įsikūrusi ir ne viena kavinė, kur galima papietauti ar pavakarieniauti.

Norintys jau dabar užsisakyti nakvynę, turėtų suskubti, nes artimiausią savaitgalį renginių Biržuose gausu – penktadienį (liepos 27 d.) muziejuje „Sėla“ vyks kultūros vakaras „Radvilų moterys“, o sekmadienį - žvejų – mėgėjų vasarinės žūklės meškere varžybos bei vasaros vandens šventė. Į miestą atvykusiems rugpjūtį galima apsilankyti ir didžiausioje Biržų miesto šventėje. G. Visockienė pasakojo, kad šiemet jos tema – mitai, legendos - gyvenimo atspindys, šventės simbolis - gyvybės medis, tad pirmąjį rugpjūčio savaitgalį mieste bus gausu su šia tema susijusių veiklų.

„Jaunimo meninė instaliacija "Laiko dygsniai", "Auros" šokių kolektyvo tekstilės meninė instaliacija, moksleivių misterija "Legendos atgyja", - penktadienį vyksiančius renginius vardijo moteris. Mėnesio viduryje mieste susirinks motociklininkai – rugpjūčio 17 – 19 d. vyks renginys „Bike dream”. G. Visockienė sakė, kad tuo metu vyks įvairių grupių koncertai, motociklų paradas, įvairios rungtys ir pasirodymai, pilvo SUMO varžybos, gražiausio motociklo rinkimai, golfo turnyras.