Ir žinome, ir perkame
Šių metų rugpjūtį agentūra RAIT apklausė 1 018 Lietuvos gyventojų, norėdama išsiaiškinti, kaip Lietuvoje vertinama lenkiška produkcija. Lenkijos Respublikos ambasados prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Šymanskis sako, kad atlikti šią apklausą paskatino kilęs susidomėjimas lietuvių nuomone apie lenkiškas prekes. Taigi ką mes apie jas manome ir kiek žinome?
„Mūsų apklausa parodė, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų žino lenkiškus prekių ženklus. Trijų labiausiai žinomų prekės ženklų produkciją vartoja 49 proc. apklausos dalyvių. Mūsų apklausos duomenimis, 40 proc. visų prekių ženklų vartotojų šie prekės ženklai sukelia teigiamas emocijas“, – teigia RAIT agentūros atstovė Inga Nausėdienė.
Pasak jos, beveik visi šie prekių ženklai turi teigiamą rekomendacijų lygio rodiklį. „Tai reiškia, kad žmonės ne tik perka lenkiškas prekes, bet ir rekomenduotų ar rekomenduoja jas savo draugams bei artimiesiems – prekė populiarinama „iš lūpų į lūpas“. Gamintojas visada siekia, kad tokių žmonių, kurie ir vartoja, ir propaguoja, būtų kuo daugiau. Šiuo atveju, neigiamą rekomendacijų lygio rodiklį turi alkoholio prekės ženklas, bet taip yra todėl, kad tai yra labai specifinė prekė. Vargu, ar galima rekomenduoti vartoti degtinę“, – sako pašnekovė.
Šie rezultatai rodo, kad lenkiškos prekės užima svarią vietą ne tik mūsų parduotuvių lentynose, bet ir namuose. Tiesa, vos trečdalis žinomiausius lenkų prekių ženklus sieja su Lenkija. Du trečdaliai garsių lenkiškų prekių ženklų lenkiškais neįvardijo.
Kaina ir prieinamumas
72 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino lenkiškų produktų kainos ir kokybės santykį.
H. Šymanskio nuomone, toks rezultatas rodo, kad Lietuvos gyventojai mano, jog už prieinamą kainą galima gauti geros kokybės prekę iš Lenkijos. „Toks įvertinimas teikia gerų vilčių lenkiškų produktų pardavimui Lietuvoje“, – sako Lenkijos Respublikos ambasados atstovas.
Prekių prieinamumas bei kokybė Lietuvių vertinami gana palankiai: 76 proc. apklaustųjų teigiamai įvertino lenkiškų prekių prieinamumą, o 65 proc. – kokybę.
„Šiandien, kai gyvenimo tempas yra spartus ir norime gyventi patogiai, prekių prieinamumas turi labai didelę reikšmę. Dažnai tai ir nulemia prekės ženklo pasirinkimą“, – sako H. Šymanskis.
Tiesa, ne visi lietuviai pasitiki lenkiškų prekių kokybe, nors Lenkijos atstovas tikina, kad ryškios permainos į gera jau įvyko. „Pastaraisiais metais Lenkijoje įvyko didelės permainos kokybės srityje. Maždaug ketvirtadalis mūsų eksporto keliauja į Vokietiją, kur keliami labai dideli kokybės reikalavimai. Mūsų prekės turi būti kokybiškos, todėl tam dedame vis daugiau pastangų – kitaip jos nebus paklausios“, – teigia H. Šymanskis.
Pasak pašnekovo, yra ir kitų veiksnių, kurie spartina kokybės politiką. „Lenkai tampa vis turtingesni, todėl kelia vis daugiau reikalavimų prekių kokybei. Šie reikalavimai formuoja lūkesčius gamintojų atžvilgiu, – sako H. Šymanskis. – Per pastarąjį dešimtmetį sulaukėme dešimčių milijardų eurų investicijų iš užsienio. Iš Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ateinantys investuotojai su savimi į gamyklas atnešė naujų technologijų, žinių, kokybės standartus. Turime pasidžiaugti, kad subrendo ir lenkų kapitalo įmonės, kurioms taip pat svarbu gerinti jų kuriamas prekes“.
Pasak H. Šymanskio, lenkai nebenori būti pigios darbo jėgos šalimi, todėl visa ekonominė politika orientuojama į gamybą su didele pridėtine verte.
Neprestižinės prekės
Mūsų šalies gyventojai nors ir perka lenkiškas prekes, tačiau mato jose ir trūkumų. Maždaug trečdalis apklaustųjų lenkiškas prekes vertina kaip neprestižines, penktadalis – kaip nepatikimas. H. Šymanskio nuomone, taip yra dėl mažo prestižinių lenkiškų prekių ženklų žinomumo.
„Esu tikras, kad mažai kas Lietuvoje žino, jog Lenkija yra vienas iš Europos ir pasaulio lyderių burlaivių gamyboje. Mūsų gamybos potencialas šioje srityje – 22 tūkst. vienetų per metus. 95 proc. Lenkijoje gaminamų burlaivių eksportuojami, – sako H. Šymanskis. – Taip pat turime ir žymių papuošalų gamintojų, gerai išvystytą aviacijos pramonę“.
Pasak jo, tyrimas parodė, kuriose srityse būtina tobulėti, tad taip ir bus daroma.
Įdomu
Lenkijos Respublikos ūkio ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, eksporto augimas sudarė 14,5 proc., ir tai buvo vienas didžiausių Lenkijos eksporto augimo tempų tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Pirmąjį šių metų pusmetį vienam Lietuvos gyventojui atiteko prekių ir paslaugų iš Lenkijos už 1 095 litus. Lietuviai noriai perka lenkišką maistą, baldus, avalynę, higienos reikmenis, kosmetiką, elektrotechniką.
Daugiausiai lenkiškų prekių eksporto į Lietuvą augimą lėmė padidėjęs mineralinių produktų, cheminės pramonės bei metalo gaminių eksportas.
Greitesnis nei į Baltijos šalis Lenkijos eksporto augimas yra tik į Kiprą, tačiau eksportuojamų prekių mastai yra nepalyginamai mažesni.
Lenkijos vyriausybė skatina eksportą ir piniginėmis dotacijomis. Tam ji skyrė 250 mln. zlotų paramą 15 atrinktų eksporto sričių viešinimui ir populiarinimui užsienio valstybėse per trejus metus.
Nuo įstojimo į ES, Lenkijos eksportas išaugo 129 procentais – nuo 60 iki 137 mlrd. eurų.
Lenkija yra antra pagal dydi cigarečių gamintoja ES. Čia pagamintos cigaretės rūkomos 72 pasaulio šalyse. Suskaičiuota, kad per metus eksportuojama cigarečių už 1,2 mlrd. eurų. Per 2004–2011 metus eksporto mastai išaugo 1 200 proc.
Iš 20 produktų, kurių eksporto iš Lenkijos mastai per pastaruosius 7 metus išaugo – 11 yra maisto produktai. Kviečių eksportas ūgtelėjo 803 proc., kavos – 722 proc., kiaušinių – 685 proc., arbatos – 436 proc.