Laikraštyje ieško patarimo: emigruoti į Australiją ar bandyti uždirbti milijoną Lietuvoje

Vilniuje apdailininku dirbantis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų inžinerinių sistemų bakalauras Simonas Neteckis per spaudą kreipėsi į Lietuvos piliečius patarimų.

„Aš, Simonas, savo solidaus 30-ojo gimtadienio proga, turiu apsispręsti, ką man daryti toliau: emigruoti į Australiją, siekti užsidirbti pirmąjį milijoną čia, Lietuvoje, ar vesti? Esu dėkingas jums už patarimus, jų laukiu e.paštu [e-mail]“, - toks skelbimo tekstas pasirodė ketvirtadienio „Vilniaus dienos“ paskutiniame puslapyje.

DELFI paskambino Simonui ir paklausė, kas jį paskatino galvoti apie emigraciją ir kodėl į Australiją.

„Australija todėl, kad kuo toliau nuo likusios tarybinės sistemos, aš manau, kad ten šiek tiek viskas kitaip būtų, gyvenimą būtų galima pakeisti. O gyvenimas mano susiklostė taip: baigiau mokslus, nusprendžiau pasinerti į verslą, per 2-3 metus užsidirbti, gal butui, kaip sakoma, iš širdies padirbėti, bet niekaip nesigauna, nes sistema yra šiek tiek kitokia ir suprantu, kad nieko nepadarysi, jeigu nėra tėvai kokie turtuoliai ir negali padėti, nes reikia pažinčių ir viso kito. Dirbu statybos srityje ir atlieku vidaus apdailą, plečiantis ėmiau dirbti su daugiau žmonių, prisipirkau įrengimų, planavau daugiau plėstis, bet neįmanoma“, - apgailestauja nusivylęs jaunas verslininkas.

Jis sako, jog emigruoti jį ragina ir tėvai, kurie mato, kad jaunuolis stengiasi, bet pinigų taip ir neužsidirba.

„Rimtai svarstau apie emigraciją į užsienį, mano ir tėvai sako, Simai tu taip dirbi, taip ardamas, užsienyje, sako, būtum labai turtingas žmogus ir čia parsivežtum. O čia ką? Nevertinama ta paslaugų sfera Lietuvoje. Aš tikrai kabinuosi į gyvenimą, žiūriu plačiau ir į ateitį bei matau, kad nieko gero čia nebus, greitai niekas nepasikeis. Mano draugai, tie kurie taip pat baigė mokslus, turi labai gerus darbus irgi kalba apie Kanadas, Australijas“, - dėsto S. Neteckis.

Didesnę nei 8 metų darbo patirtį sostinėje turintis S. Neteckas sako, jog Lietuvoje paslaugų sfera nevertinama.

„Paslaugų sferoje Lietuvoje yra tokios nuostatos, kad jeigu aš tau suteikiu paslaugą, tai tu man turi viską viską taip padaryti, kad Jėzau Marija. Pavyzdžiui, grįžta kolegos iš Anglijos, stato namus ir klausia, kaip tau statyti, ar angliška kokybė, ar lietuviška, kokybė, aišku turi būti lietuviška, bet Anglijoje žmonės labai priekabiai nežiūri – svarbu žmogus atėjo, padarė, padaryta neblogai ir viskas. Ir dar Lietuvoje yra tokia mada: mes pasirašėme sutartį, tu man padarei darbus ir bankrotas – viskas. Net ir tą pačią įmonę įkūrus, žmogus negali mokėti, kiek jam priklauso, man atrodo, kokių 80-90 proc. įmonių moka juodais, bet norisi normaliai gyventi, ramiai miegoti, o čia – neįmanoma ir reikia kažką daryti. Aš nuo to pavargau“, - paaiškino S. Neteckis, svarstantis, ką toliau daryti.

Tiesa, jis prisipažįsta, jog skelbimą į laikraštį įdėjo ne pats, tai padarė jo draugai, jį sveikindami su gimtadieniu, tačiau jis iš tiesų dabar svarsto, ką daryti toliau.

Paklaustas, kaip dabar gauna darbų užsakymų, S. Neteckis atvirauja – kaip ir visi: per rekomendacijas.

„Visi užsakymai ateina tik per pažintis, rekomendacijas, tai yra, ateina žmogus į patalpą, kurią mes įrengėme, pažiūri, jiems patinka, gerai padaryta, reiškia vyrai gerai dirba ir kreipiasi“, - sako jis.