Iš melancholiko ar flegmatiko verslininko nebus
Apklausos, kurios metu verslininkų prašėme remiantis savo patirtimi įvardyti svarbiausias savybes, būtinas verslo pasaulyje, rezultatai dar kartą įrodė, kad lengvai klasifikuoti ir į stalčiukus dėlioti žmonių negalima. Jokio asmenybės tipo negalima išskirti kaip garantuojančio sėkmę, kaip ir negalima nieko nurašyti. Vis dėlto tam tikras tendencijas įvardyti pavyko.
Pavyzdžiui, absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad tinkamiausias asmenybės tipas verslininkui yra sangvinikas (55 proc.) arba cholerikas (36 proc.). Melancholikai ir flegmatikai atitinkamai surinko tik septynis ir du procentus. Tokį požiūrį lengva suprasti. Juk plėtojant verslą reikia gerų komunikacinių sugebėjimų, lyderio mentaliteto, o liūdnoki, nuotaikos svyravimams lengvai pasiduodantys melancholikai ir lėtapėdžiai flegmatikai turbūt tokiomis savybėmis nepasižymi.
Verslininkus vienija ir tai, kad daugelis jų dirbti pradeda dar mokydamiesi mokykloje (38 proc.), tik baigę mokyklą (12 proc.) arba studijuodami universitete (30 proc.). Kitaip tariant, tokius žmones vienija anksti pasireiškęs noras dirbti ir užsidirbti. Darbas jiems dažnai būna net ir prioritetas prieš mokslus. Net 55 proc. apklaustųjų nurodė mokyklą baigę vidutiniais balais. 11 proc. tenkinosi patenkinamais pažymiais. Visgi daugelis (61 proc.) verslininkų universitete pasitaiso ir galiausiai įgyja aukštąjį išsilavinimą. Verslo karjerą apklaustieji pradėjo irgi gana anksti. Daugelis buvo 18–25 metų (58 proc.), 24 proc. buvo 26–35 metų.
Daugelis verslininkų mokyklos laikais būna aktyvistai (47 proc.). Didelė dalis save netgi įvardijo kaip pašėlusius mokinius (36 proc.). Visgi ši statistika nėra absoliuti. Nemažai respondentų atsakė, kad mokykloje buvo ramūs mokiniai (33 proc.).
Tėvų įtakos būsimiems verslininkams irgi nereikėtų pervertinti. Taip, didelė dalis respondentų augo pasiturinčiose (31 proc.) ar verslininkų (21 proc.) šeimose, tačiau beveik ketvirtadalis jų (24 proc.) teigė augę gana vargingomis sąlygomis ir iškilę be tėvų finansinio indėlio.
Svarbiausia – disciplina ir valia
„Šie dalykai yra svarbūs gebėjimui bendrauti su žmonėmis ir verslo aplinkos supratimui, kurioje bus dirbama. Tačiau vien pažinčių pagrindu paremtas verslas nėra tvarus. Jei iš tėvų ar kaimynų bus perimtos neetiško bendravimo taisyklės, tuomet tai turės lemiamą neigiamą įtaką verslo ateičiai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Lygiai taip pat D. Rakauskaitė nepabrėžė išsilavinimo svarbos. Aukštasis mokslas padeda įgyti reikalingų žinių, tačiau verslas – ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, kurio tiesiog išmokti neįmanoma.
„Abejoju, ar verslininkas svajoja apie verslininko karjerą, jis tiesiog daro tai, kas jam patinka, t. y. plėtoja verslą. Žinios yra būtinos norint plėtoti verslą, tačiau jų galima įgyti ir ne universitete. Diplomo reikšmė visuomenėje vertinama maždaug taip: jis būtinas, nes garantuos darbo vietą ir pageidaujamą užmokestį. Vis dėlto didėjant absolventų skaičiui konkurencija dėl darbo vietos auga, todėl ši samprata nepasiteisina.
Kita vertus, universite yra vienoje vietoje sukauptos žinios ir kompetencijos, todėl santykinai lengva įgyti reikiamų žinių. Manau, turėtų būti privaloma praktika, kad studentas po bakalauro studijų padirbėtų keletą metų ir tik tada pagal poreikį darbe rinktųsi magistro studijas“, – sakė D. Rakauskaitė.
Taigi universitetai neruošia verslininkų, jie suteikia žinių, kurias žmogus pagal savo sugebėjimus turi taikyti praktikoje. Tuos, kurie sugeba tai padaryti, aplanko sėkmė.
Turi išmokti prisiimti riziką
„Sakydamas „verslininkas“ turiu omenyje ne tik verslininkus, kurie pradėjo savo kompanijas, bet ir visus tuos, kurie turi verslo valdymo patirties. Taigi verslininkas turi būti protingas, darbštus, ambicingas, taip pat sugebėti dirbti su žmonėmis, būti jų lyderis. Šios savybės ir lemia sėkmę. Gebėjimas sukaupti platų pažinčių ratą irgi padeda. Pagrindinis skirtumas tarp vadybininko ir verslininko yra tas, kad pastarasis turi kur kas labiau rizikuoti ir susitvarkyti su įtampa. Yra didžiulis skirtumas tarp baimės, kad prarasi darbą ir atlyginimą, ir baimės, kad rizikuoji savo lėšomis, esi atsakingas už investuotojų pinigus ir darbuotojus, kurių gyvenimas priklauso nuo tavęs“, – teigė pašnekovas.
A. Berzinis taip pat nepervertina išsilavinimo svarbos. Taip, metai, praleisti universitete, atneša daugiau naudos nei žalos, bet diplomas nėra būtina sąlyga sėkmingai verslininko karjerai.
„Aukštasis išsilavinimas nebūtinas. Yra daugybė puikių verslininkų, kurie mokydamiesi praleido tikrai mažai laiko. Kita vertus, manau, geras aukštasis išsilavinimas padeda, nes lavina strateginį mąstymą, disciplinuoja, skatina siekti rezultato. O verslo srityse, kuriose reikia specifinių technologijų ar pramonės žinių, išsilavinimas gali suteikti didelių pranašumų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kita vertus, A. Berzinio nuomone, žmogaus biografija gali turėti lemiamą įtaką jo karjerai verslo pasaulyje. „Tai, kur žmogus auga, su kuo bendrauja, formuoja jo asmenybę, pasaulėžiūrą ir gyvenimo tikslus. Manau, žmogaus šaknys ir aplinka daro didžiulę įtaką. Kartais žmonės iš neturtingų šeimų neturi kitos išeities, tik kabintis į gyvenimą ir išmokti užsidirbti net sunkiausiais būdais. Tai gali būti puiki pamoka prieš imantis verslo. Įsitraukimas į šeimos verslą irgi gali būti pliusas. Netgi augimas aplinkoje, kurioje yra verslininkų, padeda. Pavyzdžiui, mano uošvis buvo puikus verslininkas, todėl jo sunkus darbas ir drąsa rizikuoti labai stipriai paveikė mano žmonos verslininkės karjerą“, – pasakojo A. Berzinis.
Naujame „BZN start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie drabužių verslo vieną iš AB „LĖVUO“ įkūrėjų Deimantą Dalibogą, kelią link pasaulininių mados franšizių atstovių Lietuvoje. Numeryje pristatomos verslininkų klaidos, patirtis, apie tai kada verta įmonei įsigyti “know- how” licenciją, verslo galimybes Čekijoje. Sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
