Dirbtinės eglutės
„Dirbtinių eglučių kasmet nuperkama triskart daugiau nei gyvų“, – pabrėžė Olga Malaškevičienė, „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene. Taigi, žinant minėto prekybos tinklo užimamą mažmeninės prekybos dalį mūsų šalyje, galima drąsiai teigti, kad tai yra visuotinė tendencija. Bent jau tarp tų Kalėdoms besiruošiančių žmonių, kurie pagrindinio šios šventės atributo ieško ne turguje, o parduotuvėje.
Pašnekovė iškart argumentavo minėtą eglučių pasirinkimo tendenciją: tokį klientų sprendimą dažniausiai lemia kaina. Mat dirbtinės eglutės yra kiek pigesnės, jomis namus galima puošti jau net nuo lapkričio vidurio (tikra eglutė, tokiu laiku net ir įstatyta į kibirą su drėgna žeme, Kalėdų bei Naujųjų metų nesulauks).
Dirbtinių eglučių pardavimas startuoja antroje lapkričio pusėje: tokiu niūriu metų laiku puošiami ne tik namai, bet ir įvairios parduotuvės, kavinės. Tai ypač patrauklu prekybos centrams: po Vėlinių išlaukus padorumo dėlei savaitę ar dvi, visa staiga atsiradusi kalėdinė atributika tarnauja vienam tikslui – pritraukti švenčių ištroškusių klientų.
Dirbtinių eglučių jau keleri metai iš eilės parduodama daugmaž vienodai. Perkamiausios – pusantro metro aukščio tradicinės žalios eglutės, kurias galima po švenčių išardyti ir padėti laukti kitos žiemos. Tiesa, prieš porą metų prekyboje buvo pasirodžiusių ir raudonų, ir baltų ar šventiškai blizgančių eglių. Tačiau prekybininkai pastebi, jog mums, iki kaulų smegenų tradicijų besilaikantiems Lietuvos gyventojams, mieliausia tebelieka ta žalia miško žaliaskarę primenanti dirbtinė eglutė. Beje, į parduotuves atkeliauja mūsų šalyje ir Kinijoje pagamintos dirbtinės eglės.
Šiemet (beje, ne tik minėto tinklo parduotuvėse) ir toliau galima rasti įvairių žalių atspalvių dirbtinių eglių, kurių ilgį ir plotį galima pasirinkti pagal lubų aukštį ir piniginės storį. Didžiausia dirbtinė eglė – beveik 3 metrų. Dirbtinių eglučių kainos – labai įvairios: nuo 5 iki 300 litų.
Mišku kvepianti žaliaskarė
Dirbtinė eglė niekuomet nepakeis mišku kvepiančios žaliaskarės. Taip teigia tie, kurie per Kalėdas nepakenčia namuose jokios „chemijos“. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, kiekvieno žmogaus valia pasirinkti, kokią kalėdinę eglutę – tikrą ar dirbtinę – puošti. Svarbiausia, kad ji būtų nukirsta teisėtai, kad nenukentėtų gamta. Dabar sudaromos visos galimybės įsigyti tikrą eglutę ar eglės šaką be jokios skriaudos gamtai.
Ministerijos atstovui pritaria ir Darius Stonis, Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas. Miškininko teigimu, pernai buvo parduota apie 24 tūkst. kirstų eglučių ir daugiau kaip 5 tūkst. eglučių vazonuose. Tiesa, vazonuose auginamos eglutės – brangesnės nei kirstos, tačiau jomis labiau gundosi tie žmonės, kuriems gaila po švenčių išmesti savo žaliąjį rūbą bemetančią eglę. Tačiau svarbu tinkamai prižiūrėti vazone augančią eglutę ir po švenčių. Mat iš lauko įneštas į kambarį šis žaliaskaris medelis pabunda ir ima augti. Tad sausį ar vasarį jį nešti į lauką – rizikinga: gali sušalti.
Jei vis dėlto eglutė pastatoma balkone ar lauke, reikia žemių paviršių vazone gerai apdėti sniegu ar net visą vazoną gerai izoliuoti nuo šalčio tuo pačiu sniegu. O peržiemojusias (lauke ar kambary) eglutes jau kovą ar balandį galima sodinti į nuolatinę vietą. Jeigu parenkama dažnai lankoma vieta (sodyba ar kolektyvinis sodas), eglutė ilgai jums primins žiemos šventes. O jei kiekvieną pavasarį pasodinsite po tokį medelį, žiūrėk, po kelerių ar keliolikos metų šalia sodo ar sodybos jau oš eglių juosta – puikiausia apsauga nuo vėjo ar smalsių kaimynų.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių nekyla ranka įsigyti kirstą ar augančią vazone eglę, galima nemokamai įsigyti eglės šaką šių medelių prekybos vietose. Vien pernai miškininkai išdalijo daugiau nei 85 tūkst. eglių šakų ir tvirtina, jog šiemet išdalys ne mažiau.
Tiesa, dar liko nepaminėti iš Olandijos ar Danijos importuojami taip pat spygliais pasidabinę medeliai. Tik tai ne sidabrinės eglės, o kėniai. Jų pagrindinis pranašumas – labai ilgai nebyrantys spygliai, o trūkumas – gana nemaža kaina.
Eglutės kelias po švenčių
Viskas, net ir šventės, turi pabaigą. Kur po jų dėti pagrindinį Kalėdų atributą – eglę? Su dirbtine – viskas labai paprasta: nurinkus žaisliukus, eglutė išardoma, supakuojama ir ramiai laukia visus metus kitų švenčių. Vazone auginama eglutė, kaip jau minėta, jei sulaukia pavasario, keliauja augti į dirvą. O koks likimas laukia tų eglučių, kurios, beveik jau numetusios spyglius, pro duris ar langus skrieja į kiemą ir po to nešamos prie konteinerių? Iš tiesų: po ką tik pasibaigusių didžiausių metų švenčių einant pro šiukšlių konteinerius ir matant šalia jų besimėtančius kalėdinių eglučių „griaučius“ apima ne pačios geriausios mintys. Kokia išeitis? Pasak aplinkosaugininkų, po švenčių nupuoštoms eglutėms surinkti miestuose organizuojamos specialios akcijos – pastatomi tam tikslui skirti konteineriai. Į juos sumestos eglutės panaudojamos biokurui. Tie, kurie turi krosnį, židinį ar atvirą ugniakurą, gali jas panaudoti šilumai ar tiesiog sudeginti.
Nusibodusias plastikines eglutes reikėtų išmesti į plastiko atliekoms skirtą konteinerį, o didesnes dirbtines egles derėtų nugabenti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Turintiesiems per daug pinigų...
Šiemet Japonijoje už kelis milijonus dolerių parduodama auksinė Kalėdų eglė. Tiems, kurie nori Kalėdoms suteikti ypatingo spindesio, viena Japonijos parduotuvė siūlo ypatingą prekę – auksinę Kalėdų eglę, papuoštą „Disney“ personažų atvaizdais. Kalėdų eglė pagaminta iš 40 kg grynojo aukso, jos aukštis siekia maždaug 2,4 m, plotis – 1,2 m. Ji papuošta taip pat iš aukso pagamintomis 50 populiariausių „Disney“ personažų iškarpomis.
Eglės kaina – „tik“ 4,2 mln. JAV dolerių. Kam tai per brangu, parduotuvė siūlė mažesnę eglutę, papuoštą 20 „Disney“ personažų. Jos aukštis – tik 25 cm, o kaina – „vos“ 243 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, ši eglutė jau parduota.
Tad kas nespės tokios eglės įsigyti šiemet, gali apie tai pagalvoti kitąmet...