Įsivaizduokite, kad atostogaujate Indijoje. Deja, pametate ar iš jūsų pavagiama kreditinė kortelė. Jūs paskambinate į banką ir užblokuojate kortelę. Nusiraminęs po atostogų grįžtate į Lietuvą ir sužinote, kad kreditinės kortelės sąskaitoje riebus minusas – kreditinėje kortelėje nurodoma, kad jūs skolingas bankui daugiau nei jums suteiktas kreditas.
Pasirodo, kai mokėjimas kreditine kortele atliekamas, nesant galimybei susisiekti su kreditinę kortelę išdavusiu banku elektroniniu būdu, jūsų mokėjimas gali viršyti tiek sąskaitoje turimus pinigus, tiek banko suteiktą kreditą.
Žinoma, geranoriškas klientas žino savo ribas ir protingai pasiskaičiuoja, kiek jis gali sau leisti išleisti, tačiau daugiau problemų gali kilti, jei kreditinė kortelė netyčia atsiduria piktavalių žmonių rankose.
Pavyzdžiui, trečiosiose šalyse sukčiai dar kartais panaudoja vakarų pasaulyje seniai pamirštus kreditinių kortelių nuskaitymo būdus, kuomet kreditinės kortelės duomenys yra nuskaitomi rankinių būdu duomenis perkeliant ant popieriaus. Tokiu atveju net pranešus bankui apie pamestą ar pavogtą kortelę sukčiai gali į turimą kopiją įrašyti datą prieš skambutį bankui ir padirbę kitoje kortelės pusėje savininko parašą ne tik ištuštinti kortelę, bet ir viršyti turimą kredito limitą.
Apie galimybę, kad kreditinės kortelės kredito limitas gali būti viršytas užsimena ir klientams kartu su kreditinėmis kortelėmis išduodamos sutartys. Pavyzdžiui, vieno Lietuvoje veikiančio komercinio banko sutartyje nurodoma, kad „už viršytą kredito limitą ar skolą sąskaitoje (jeigu nesuteiktas kredito limitas) mokėti bankui 30 proc. metų palūkanas“.
Taip pat nurodoma, kad atliekant mokėjimus ne visada gali būti tikrinama, ar klientas turi pakankamai lėšų ar kredito norimam pirkiniui.
„Visa Europe“ ir „Mastercard International“ asociacijų nustatytais atvejais kortele galima atsiskaityti ar pasiimti grynųjų pinigų netikrinant kortelės turėtojo mokumo, netikrinant lėšų likučio sąskaitoje. Šiais atvejais lėšų suma sąskaitoje nėra rezervuojama“, - rašoma sutartyje.
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas teigė, kad faktinė galimybė su kreditine kortele išleisti daugiau nei yra pinigų sąskaitoje ar suteiktas banko kreditas yra.
„Klientų patogumui, bet tik tam tikrose vietose, tokia galimybė yra – ten, kur nėra galimybės paslaugų tiekėjui susisiekti su banku, pavyzdžiui, lėktuve. Tačiau net ir tokios operacijos turi būti patvirtinamos teisingu PIN kodu“, - teigė jis.
A. Žilinskas kalbėjo, kad jei žmogus mokėjimo kortelę praranda ir jos duomenimis pasinaudoja nusikalstamų tikslų turintys asmenys, gavęs informaciją apie tai bankas atlieka tyrimą. Kiekvienas toks atvejis yra ištiriamas individualiai.
„Jei aplinkybės ir faktai rodo, kad dėl su nuskaitymais iš kortelės sąskaitos jos turėtojas neturi nieko bendro, nuostolis yra kompensuojamas“, – aiškino banko atstovas.
DNB banko atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė taip pat tvirtino, kad kiekvieno kliento situacija netekus kreditinės kortelės ir vėliau praradus pinigus vertinama individualiai.
„Tačiau bendra taisyklė yra tokia, kad kliento lėšos banko sąskaitoje yra saugios ir net jei klientui blokavus kortelę lėšos buvo nuskaitytos, bankas jas kompensuoja“, – teigė ji.
Pasiteiravus, ar įmanoma, kad nuo kreditinės kortelės būtų nuskaičiuota suma, viršijanti tiek sąskaitoje turimas savo lėšas, tiek banko suteiktą kredito limitą, R. Petruškevičienė atsakė: „Teoriškai tokia galimybė yra, bet tokios situacijos pasitaiko tik išimtinais atvejais. Bankas tarpininkauja tarp kliento ir prekybos vietos, kuri pateikia nurodymą bankui nuskaičiuoti lėšas. Klientui apmokant kortele, lėšos laikinai rezervuojamos jo sąskaitoje ir, jei organizacija, iš kurios klientas pirko paslaugas ar prekes laiku nenuskaito lėšų iš kliento kortelės jo lėšoms rezervacija gali būti nuimta ir klientas gali dar kartą įvykdyti mokėjimą. Atsitikus tokiai situacijai klientas sąskaitoje mato minusinį likutį ir jį gali padengti pervesdamas ar įnešdamas papildomas lėšas į savo sąskaitą“.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius teigė, kad tiek kliento, tiek banko atsakomybė dėl lėšų kredito kortelėje yra nustatoma Mokėjimų įstatyme.
Klientas privalo praradęs kortelę apie tai informuoti banką.
Bankas nurodo, kad jei klientas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri buvo įvykdyta, ar teigia, kad mokėjimo operacija buvo įvykdyta netinkamai, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai arba kiti trikdžiai.
Taip pat nurodoma, kad kai mokėjimo paslaugų vartotojas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri yra įvykdyta, mokėjimo paslaugų teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių įstatyme nustatytų pareigų.
Pagal įstatymą bankai nedelsdami mokėtojui turi sugrąžinti neautorizuoto mokėjimo operacijos sumą ir atkurti sąskaitos likuti, kuris būtų, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta.
Vis dėlto yra ir išimčių. Įstatymas taip pat nurodo, kad banko klientas prisiima ir tam tikrą atsakomybę už neautorizuotą kortelės panaudojimą.
„Mokėtojui tenka dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai iki 150 eurų ekvivalento litais, kai tie nuostoliai patirti dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės panaudojimo, neteisėto mokėjimo priemonės įgijimo, jei mokėtojas neapsaugojo personalizuotų saugumo požymių“, – nurodoma įstatyme.
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė teigė, kad jam yra tekę girdėti apie atvejus, kai dėl nusikaltėlių veiklos banko klientams yra tekę sąskaitoje prarasti daugiau pinigų nei yra pinigų kartu su kredito limitu.
„Pabandžiau pasiskambinti banko konsultantei ir pasižiūrėti į sutartis. Jose nėra niekur aiškiai įvardyta bankų atsakomybė. Kažkada, pamenu, buvo teiginiai, kad jei sąžiningai elgiatės, tai jūsų pinigai saugūs. O dabar formuluotė yra tokia, kad mes (bankas – red.) atliekame tyrimą ir ištyrę pasakome, kaip elgsimės. Tai nėra klientui kažkokių garantijų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak R. Paukštės, šiuo klausimu klientai galėtų būti labiau apginti suteikiant jiems daugiau teisių.
