Fondų valdytojų atstovas sako – toks ekonomikos ciklas. 7 metai iš eilės, išskyrus 2011-uosius, buvo sėkmingi, tad kada nors turi būti ir nuosmukis.

„Tai yra normalu, kad rinkos tiek kyla, tiek krenta. Bet su kuo tai susiję? Tai buvo susiję, be abejo, metų pradžioje su aibe įvykių: tiek naftos kainų kritimai, tiek tam tikri geopolitiniai momentai, kai akcijų rinkos tiesiog natūraliai į tai reaguoja, tiek tam tikri įmonių rezultatų paskelbimai, tiek Vyriausybių obligacijų kainų svyravimai“, – aiškina Investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas sako – patys kaupiantieji neturi būti abejingi, turi aktyviai domėtis ir patys spręsti dėl savo pensijos. Taip jie išnaudotų rinkos kilimo galimybes, išvengtų kritimų.

„Žmogus, pasirašęs sutartį, turėtų suprasti, kad bankas tik vykdo pagal algoritmą nupirktų akcijų palaikymą ir tai nėra investicijų valdymas. Investicijas valdo pats žmogus. Lietuva pasirinko, mano galva, neteisingą pensijų kaupimo modelį, kada bet kuriai darbininkei, melžėjai, kolūkietei, neturinčiai specialaus ekonominio išsilavinimo, reikia tinkamai pasirinkti fondo valdytoją ir dar reikėtų pasirinkti fondo rizikos kryptį“, – pasakoja Pensijų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.

Asociacija yra siūliusi įkurti ką nors, kas atstovautų būsimiems pensininkams, bet politikai tai atmetė. Dalis žmonių prisipažįsta nesantys tiek finansiškai išprusę, kad pasididintų pensijos sumą. Daugių daugiausiai esą peržiūri fondo atsiųstus rezultatus, bet ir tai galva nuo jų sukasi.

Pensijų fondams, prognozuojama, nebus lengvi visi šie metai – bus gausu svyravimų, bet esą praktika rodo, kad po nugarmėjimo visada būna pakilimas. Konkrečiam žmogui svarbu tik tai, kokiu metu jis pradeda kaupti ir kokiu baigia.

Per visą antrosios pakopos gyvavimo dešimtmetį visi jos fondai uždirbo vidutiniškai beveik 4 proc. metinę grąžą. Ji viršijo infliaciją. 1 mln. 200 tūkst. žmonių yra sukaupę daugiau nei 2 milijardus eurų.