Tik kurie iš mūsų iš tikrųjų lėtesni? Apie tarpusavio skirtumus ir panašumus bei lietuvių verslininkų galimybes įsitvirtinti šioje mažoje, bet sparčiai besivystančioje šalyje kalbamės su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje Toomu Kukku ir pasikalbėjome apie mūsų šalių skirtumus bei panašumus, ir Lietuvos verslininkų galimybes įsitvirtinti šioje mažoje, bet sparčiai besivystančioje šalyje.
Estija ir Lietuva – panašios, tačiau tikrai ne tokios pačios
T. Kukkas sako, kad skirtumų tarp estų ir lietuvių esama ir jie daugiausia nulemti istorijos. Kita vertus, istorija mus ir suartino.
„Mes turime šiek tiek skirtingus pagrindus. Istoriškai Lietuva buvo didžiulė karalystė, o Estija iki praeito amžiaus pradžios nuolat buvo kitų valstybių, imperijų dalis. Tai pasakytina ir apie Latviją. Skiriamės ir religija. Lietuviai yra katalikai, o estai ir latviai – liuteronai. Vis dėlto manau, kad kuo toliau, tuo labiau Estija, Latvija ir Lietuva bei Šiaurės regiono šalys taps integruotos, todėl skirtumai tarp žmonių mažės“, – sakė Estijos ambasadorius.
Jis pabrėžia, kad pagrindiniai investuotojai Baltijos šalyse yra Skandinavijos kapitalo įmonės. Tai labai prisideda prie ekonominės aplinkos vienijimo. „Vėlgi čia nematyčiau didelių skirtumų. Mūsų dabartinė verslo kultūra labai stipriai paveikta Šiaurės šalių. Mūsų visų pagrindinės prekybos partnerės yra Skandinavijos šalys. Taip pat pagrindinės investicijos į mūsų šalis plaukia iš Švedijos, Danijos, Suomijos. Tai padeda būti panašiame kelyje. Žinoma, kaip ir galime numanyti, tarp mūsų verslo žmonių jau užsimezgė tvirti ryšiai. Tam, kad galėtum sėkmingai bendradarbiauti, reikia panašiai žvelgti į tuos pačius dalykus“, – teigė T. Kukkas.
Natūralu, kad pirmiausia mūsų dėmesį patraukia Estijos sostinė Talinas. Tai didžiausias šalies miestas, be to, svarbus uostamiestis. Vis dėlto negalima ignoruoti kitų miestų ir regionų, kur sutelktos specifinės ūkio šakos, kuriose rasti savo nišą galbūt net lengviau.
„Talinas yra svarbiausias miestas daugeliu prasmių. Daugybė ekonomikos šakų koncentruojasi Taline arba aplink jį. Galima sakyti, kad daugiau nei pusė šalies BVP sukuriama sostinėje arba aplink ją. Kita vertus, būtų klaidinga sakyti, kad visa ekonomika sutelkta čia.
Kitas svarbus regionas yra Estijos šiaurės rytai, kur įsikūrę tokie miestai kaip Jehvis, Silamejė, Narva. Tai vieta, kur pagaminama visa mūsų elektros energija. Ten daug pramonės, chemijos gamyklų. Tartu yra svarbiausio mūsų universiteto miestas. Jis svarbus ir ekonomiškai. Reikia paminėti ir Pernu. Jis žymus ne tik Estijoje kaip kurortas. Čia gausu viešbučių, SPA centrų“, – kalbėjo T. Kukkas.
Estijoje jau netrūksta ten įsitvirtinusių Lietuvos įmonių
Šiuo metu Estija yra vienintelė Baltijos šalis, įsivedusi eurą. Tai nemažai pasako apie jos ekonomikos stabilumą. Įsivesti eurą Estija sugebėjo nepaisydama krizės, o ją įveikė užtikrintai.
„Žvelgdami atgal galima sakyti, kad susitvarkėme išties neblogai. Stebime gana stiprų ekonomikos augimą. Tikimės, kad artimiausiais metais mūsų ekonomika paaugs trimis ar keturiais procentais. Labai svarbūs buvo praeiti metai. Per juos mūsų ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Manau, krizę sėkmingai ištvėrėme dėl atsakingo vyriausybės požiūrio, gebėjimo numatyti, kad laukia sunkesni laikai, ir priimtų teisingų sprendimų. Apkarpytos išlaidos, daugiau investuota į infrastruktūrą. Estai irgi buvo gana supratingi. Nors mažėjo algos, socialinės išmokos, protestų buvo mažai“, – dėstė T. Kukkas.
Estijoje jau dabar gana daug lietuviškų įmonių ir produktų. Jiems įsitvirtinti neabejotinai padeda bendra mūsų šalių patirtis. Juk nemažai estų lietuviškas prekes atsimena dar iš sovietinių laikų.
„Manau, posovietinėse šalyse vis dar juntama nostalgija produktams, kurie buvo gaminami tuo laikotarpiu. Kita vertus, šiuo metu lietuviškus produktus Estijoje labiausiai garsina „Maxima“. Šis tinklas stipriai įsitvirtinęs Estijoje. Jame lietuviškų produktų netrūksta. Tai geriausias lietuviškos įmonės sėkmės istorijos pavyzdys Estijoje. Reikėtų paminėti ir savo sektoriaus lyderį „Vici“, nes Estijoje jis taip pat gerai žinomas.
Be to, esame stipriai priklausomi nuo benzino ir dyzelino, kuris pagaminamas Mažeikiuose, nors tai ir nėra taip akivaizdu“, – sakė Estijos ambasadorius.
T. Kukko teigimu, estai yra gana atviri ir produkto kilmės šaliai per daug svarbos neteikia. Jam pačiam, pavyzdžiui, patinka lietuviškas maistas, nes per daug nesiskiria nuo estiško.
„Tai labai priklauso nuo produkto. Jeigu kalbame apie maistą – tai galioja tiek Estijai, tiek Lietuvai – mes linkstame būti gana patriotiški. Tai žmogiška, mes vertiname vietos produkciją. Kita vertus, rinkdamiesi pramonės produktus žmonės ieško pigiausio sprendimo, o pigiausi produktai dažniausiai pagaminti Kinijoje...“ – sakė jis.
Lietuviški produktai Estijoje, anot T. Kukko, turi neblogą vardą. Jie gana panašūs į estiškus, be to, europietiškais gaminiais Estijoje labiau pasitikima.
„Panašų klausimą dažnai užduodu ir sau: ką žmonės manytų apie ženklą „Pagaminta Estijoje“ Ispanijoje, Japonijoje ar Saudo Arabijoje? Tačiau jeigu klausiate, kaip estai žvelgia į ženklą „Pagaminta Lietuvoje“, tai reikėtų pasakyti, kad jų požiūris toks pat, kaip ir į visas europietiškas prekes. Estai į tokius gaminius žiūrės taip pat, kaip ir į gaminius iš estiškų ar skandinaviškų įmonių“, – teigė jis.
Baltijos šalis reikėtų suvokti kaip vieną rinką
Jau ilgus metus Lietuva ir Estija varžosi įdomioje srityje. Abi šalys turi vieną greičiausių interneto ryšių pasaulyje. T. Kukko teigimu, būtent IT sektorius vertinamas kaip viena pagrindinių Estijos ekonomikos šakų.
„Mes matome čia savo ateitį. Šiame sektoriuje jau esame nemažai pasiekę. Mūsų IT sektorius sparčiai žengia į priekį. Užtenka paminėti kelis vardus, pavyzdžiui, „Skype“ šaknys yra Estijoje. Šiuo metu turime daug mažų įmonių, „startupų“ būtent IT sektoriuje. Tikimės, kad vieną dieną jos užaugs. Taigi matome daug potencialo. Jau dabar yra gal net daugiau idėjų nei žmonių, kurių reikėtų joms įgyvendinti“, – sakė Estijos ambasadorius.
Toks ryžtas IT srityje liudija Estijos atvirumą ir norą augti. Šalies verslininkų ambicijos jau neapsiriboja viena šalimi. „Tai priklauso nuo sektoriaus, į kurį ketinama investuoti. Apibendrinant reikia pasakyti, kad mes gana atviri ir nėra kažkokių nerašytų taisyklių ar kliūčių, kurias reikėtų įveikti. Nėra vieno būdo, kaip sėkmingai pradėti verslą. Viskas priklauso nuo plano ir verslo idėjos, tačiau vietos visada yra. Aplinka ir ekonomika juk nuolat keičiasi ir tai suteikia naujų galimybių. Kaip ir Lietuvoje, Estijoje pradedant verslą mąstoma ne apie vieną šalį, o apie kur kas platesnę erdvę. Estai Estiją, Latviją ir Lietuvą suvokia kaip vieną rinką. Galų gale Šiaurės ir Baltijos šalis irgi galime suvokti kaip vieną rinką. Vis daugiau žmonių žvelgia būtent taip“, – dėstė T. Kukkas.
Ambasadoriaus įsitikinimu, Estija yra puiki šalis investuoti. Nors ji maža, čia puikios galimybės įgyvendinti savo idėją ir ją toliau plėtoti. Besidomintiems verslo galimybėmis Estijoje pravartu užsukti į „Enterprise Estonia“ interneto svetainę. Joje gausu ne tik naudingų kontaktų, informacijos, nuorodų, bet ir praktinių patarimų, kaip pradėti verslą šioje šalyje.
Daug naudingos informacijos yra ir Estijos prekybos ir pramonės rūmų puslapyje. „Aš pradėčiau nuo mūsų ambasados. Mes tikrai galime padėti. Lietuvos ambasada Taline irgi turėtų suteikti daug informacijos. Estijoje įvardyčiau tokias įstaigas kaip „Estonian Export Agency“ ir „Estonian Investment Agency“.
Aš duočiau labai paprastą patarimą: atvykite į Estiją, apsidairykite, pabendraukite su žmonėmis ir, jeigu turite kūrybišką idėją, esu tikras, kad Estija yra puiki vieta jai įgyvendinti“, – kvietė T. Kukkas.
Estijos ir Lietuvos mokesčių lyginamoji lentelė
| Mokesčiai | Estija | Lietuva |
| Pelno mokestis (angl. CIT – Corporate income tax) | 21 proc. | 15 proc. |
| PVM (angl. VAT) | 20 proc. | 21 proc. |
| Gyventojų pajamų mokestis (angl. PIT – Personal income tax) | 21 proc. | 15 proc. |
| Socialinio draudimo mokestis (darbuotojo) (angl. SS contributions (employee)) | ** | 3 proc. +6 proc. |
| Socialinio draudimo mokestis (darbdavio) (angl. SS contributions (employer)) | 33 proc.* | 31 proc. |
| Dividendų mokestis (fiziniams asmenims) (angl. Tax on dividens, individuals) | 21 proc. | 20 proc. |
Šaltinis – „Estonian Tax Board“ (www.emta.ee)
* Darbuotojai neprisideda prie socialinio draudimo, nes tai atlieka darbdavys. 33 proc. socialinio draudimo mokestį, mokamą darbdavio, sudaro dvi įmokos: viena dalis (13 proc.) už sveikatos draudimą, kita dalis (20 proc.) įmokos skirta socialiniui draudimui
** 2013 m. darbuotojui išskaičiuojamos nedarbo draudimo įmokos, 2 proc. nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio. Be to, darbdaviai moka nedarbo draudimo įmoką (1 proc.) nuo mėnesinės bruto darbo užmokesčio sumos
Daugiau informacijos norintiems pradėti verslą Estijoje
Estijos ambasada
(www.estemb.lt)
Estijos pramonės ir prekybos rūmai
http://www.koda.ee/
„Versli Estija“
http://www.eas.ee
Estijos investicijų ir prekybos agentūra
http://www.investinestonia.com/
„Prekyba su Estija“ (duomenų bazė)
http://www.tradewithestonia.com/
Tarptatiniai prekybos rūmai
http://icc-estonia.ee/icc-estonia/?lang=en
Estijos investicijų fondas
http://www.arengufond.ee
Estijos verslo asociacija
http://www.esea.ee/
ANONSAS: Naujame "bzn start" vasario mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: "VERSLO ISTORIJA apie mūsų šalies BIOK ženklo kosmetikos atsiradimą gūdžiu sovietmečiu, kuomet ją sukūrė penki daktaro laipsnį turintys bičiuliai ir interviu su vienu iš BIOK įkūrėju dr. R.Petniūnu; apie Martyno Vidžiūno (29 m.) Amerikoje įgytą patirtį, kuri padėjo rasti savo verslo nišą Lietuvoje, apie sumanių jaunuolių ketvertuką, kurie sukūrė aplikaciją „KeyApp“, kuri turi tik vieną mygtuką ir aiškią funkciją – atidaryti ir uždaryti vartus bei užkardus. Taip pat Jūsų laukia daug kitų tikrų verslo gyvenimo užkulisių.
