Sutikite, pasakius kolegai, kad nuo jo sklinda nemalonus prakaito kvapas ir tai neigiamai veikia aplinkinius – konfliktas praktiškai garantuotas. Juolab, kad retas kuris užuodžia savo kūno kvapą.
Garsiai kalbėti šia tema vis dar gėdijamasi, tačiau turbūt nerasite kolektyvo, kur ji nebūtų aktuali. Paprastai bendradarbiai apie tai šneka patyliukais, o po prakaitu smirdančio kolegos apsilankymo iš karto puola vėdinti patalpas.
Dar kebliau, jei su tokiu žmogumi tenka sėdėti viename kabinete ir dėl jo garbaus amžiaus ar tiesiog nenorint įžeisti nepatogu apie tai užsiminti.
Nemalonaus prakaito kvapo skleidėjais gali būti tiek moterys, tiek vyrai, tačiau ir vienu, ir kitu atveju kolegos priversti sukti galvas, kaip apie tai pasakyti?
Dažniausiai ši pareiga tenka personalo specialistui ar vadovui. Tačiau ką daryti, jei yra atvirkščiai, t. y. kaskart susitikus vadovą tenka sukti nosį? Apie tai prabilus premijas greičiausiai teks pamiršti ilgam arba dar blogiau – reikės ieškoti naujo darbo.
Atsakomybė tenka ir darbdaviui
Kiekvienoje įstaigoje ar įmonėje galioja rašytos ar nerašytos taisyklės, kaip darbo metu turi atrodyti darbuotojas. Dažniausiai apsiribojama nurodant esminius reikalavimus dalykinei išvaizdai, mat laikytis asmens higienos – lyg ir savaime suprantamas dalykas.
Tačiau taip mano ne visi, todėl šio reikalavimo raštiškai neįtvirtinę darbdaviai gali sau padaryti meškos paslaugą: jei kuris nors kolega asmens higienai skiria nepakankamai dėmesio ir kiti priversti kęsti nuo jo sklindantį nemalonų prakaito kvapą, bus sunku nevalyvam žmogui apie tai pasakyti.
„Logiškiausia, kad tai taktiškai padarytų tiesioginis vadovas. Tik jokiu būdu ne prie kitų darbuotojų, kad nesukeltų nereikalingų emocijų ir neįžeistų žmogaus“, – įsitikinęs vadovų paieškos kompanijos „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburis.
Pasak jo, atsakomybę, kaip darbuotojai laikosi asmens higienos, turėtų prisiimti ir darbdaviai: pirmiausia būtina patalpose įrengti oro kondicionavimo sistemas, o jeigu jų nėra – sunku reikalauti, kad žmogus neprakaituotų, ypač vasarą.
„Be to, įmonės dažnai skatina savo darbuotojus naudotis visuomeniniu transportu, į darbą atvykti dviračiu ar ateiti pėsčiomis, tačiau neskuba sudaryti sąlygų nusiprausti“, – kalbėjo „Search Group Vilnius“ direktorius ir patikino, kad atsakingos įmonės, prieš siūlydamos darbuotojams rinktis alternatyvą automobiliams, pasirūpina įrengti persirengimo patalpas, dušus ir pan.
Nepageidaujamas ir per stiprus kvepalų aromatas
„Pirmiausia reikia įvertinti priežastis, kodėl kolega skleidžia nemalonų kvapą. Galbūt jis sėdi prie lango, kur ištisą dieną kaitina saulė, tad kad ir koks švarus būtų iš ryto atėjęs, per dieną sukais.Taip pat būtina atsižvelgti į jo amžių ir sveikatos būklę, nes, pavyzdžiui, egzema sergantis žmogus negali maudytis“, – vardijo M. Pilkienė.
Kur kas paprasčiau, jeigu organizacijoje yra numatyti standartai ar normos, apibrėžiančios higienos rodiklius. Dažnai tai būna klientų aptarnavimo standartas arba gamybos higienos standartas. Tokiu atveju apie skleidžiamą nemalonų kvapą pavaldiniui praneša vadovas, o priežastimi gali būti įvardytas ne kolegų nepasitenkinimas, o numatyti standartai.
„Vadinamoje formalioje aplinkoje tam tikri kvapai yra netoleruojami, tai numatyta standartuose, kurių privaloma laikytis. Jeigu kalbame apie neformalią aplinką, yra susitarimas, kada asmeninė higiena tampa bendru reikalu. Tokiu atveju gali būti netoleruojamas ne tik prakaito kvapas, bet ir, pavyzdžiui, pernelyg intensyvus kvepalų aromatas“, – kalbėjo psichologė.
Tinkamiausia – žaisminga forma
Paprastai kolektyvuose būna vieša paslaptis, kuris kolega turi humoro jausmą, o kuris, išgirdęs pastabą savo adresu, supyksta, įsižeidžia ar apskritai linkęs viską ignoruoti. Būtina tai įvertinti prieš pranešant, kad žmogui reikėtų daugiau dėmesio skirti asmens higienai.
„Jeigu kolega turi humoro jausmą ir normaliai reaguoja įvairiose situacijose, galima kažkur pakabinti parodijuojančius piešinėlius arba tam žmogui priėjus – staiga žengtelėti atgal. Gal jis pats pastebės ir pagalvos, kad kažkas yra ne taip? Tai gali padaryti net keletas bendradarbių“, – pavyzdžius vardijo M. Pilkienė
Jei kolega kiek jautriau reaguoja į kritiką, galima rinktis kitokį būdą: užėjus į kabinetą tiesiog pasakyti, kad čia tvyro nemalonus kvapas, kurio galėtų ir nebūti.
„Tačiau pasitaiko, kad žmogus apskritai nereaguoja į jokią kritiką ir netiesioginės užuominos, kad čia smirda prakaitu ir turėtume daugiau dėmesio skirti asmens higienai, bus bevaisės. Tuomet belieka asmeninis pašnekesys akis į akį, kuriam galioja tos pačios taisyklės, kaip ir išsakant bet kokią pastabą: 1. konstatuoti faktą (kambaryje tvyro prakaito kvapas), 2. paaiškinti jo poveikį (tai nemaloniai mus visus nuteikia) ir 3. pasakyti apie laukiamus veiksmus (tikiuosi, kad tau bus nesunku šį higienos klausimą išspręsti)“, – psichologė M. Pilkienė.
