Kaip nustatoma Lietuvoje parduodamos mėsos kilmė?

 (14)
Ant Lietuvoje parduodamos mėsos pakuotės turi būti trys esminiai užrašai, informuojantys apie mėsos kilmę.
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

LRT RADIJO klausytoja Vida domisi Lietuvoje parduodamos mėsos kilme.

„Įvežus į Lietuvą gyvą kiaulę ar vištą ir juos čia paskerdus, skerdienos kilmės šalimi buvo nurodoma Lietuva.

Tačiau esu girdėjusi, kad kilmės šalis turės būti nurodoma pagal gyvūno užauginimo šalį. Norėjau sužinoti, ar jau įsigaliojo šis pasikeitimas“, – teiraujasi ji.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės, tokia tvarka įsigaliojo prieš dvejus metus: „Dėl šviežios užšaldytos ar atšaldytos kiaulienos, avienos ir ožkienos, paukštienos kilmės šalies nurodymo jau 2013 m. buvo priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, o įsigaliojo jis 2015 m. balandžio 1-ąją.“

V. Septilkienės teigimu, ant mėsos pakuotės nurodoma informacija susideda iš trijų pagrindinių rodiklių.

„Yra nurodoma šalis, kurioje gyvūnas užaugintas, ir šalis, kurioje gyvūnas yra paskerstas. Taip pat būtinai turi būti nurodytas partijos kodas, kad būtų galima atsekti visą gyvūno gyvenimą: gimimą, užauginimą ir paskerdimą“, – aiškina specialistė.

Anot jos, parduodant kiaulieną yra nurodoma ta užauginimo šalis, kurioje kiaulės buvo auginamos mažiausiai keturis mėnesius, jei gyvūnai vyresni kaip 6 mėn. amžiaus.

Jei gyvūnai yra skerdžiami, kai jiems yra mažiau nei 6 mėn., gyvūno kilmės nuoroda yra susiejama su gyvūno svoriu. Parduodant paukštieną užauginimo šalis turi būti nurodyta ta, kurioje jis augintas mažiausiai vieną mėnesį.

„Vartotojai gali matyti ir tokį užrašą, kuris pasitaiko labai retai: užauginta keliose ES valstybėse narėse. Bet taip būna tada, kai visas gyvūno auginimo laikotarpis, pvz., kiaulių, neįtelpa į tuos šešis mėnesius“, – sako V. Septilkienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mano eurai

Per metus suprastėjo gyventojų nuotaikos: sutaupyti tikisi 34 proc. (3)

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. kovą buvo minus 10 ir, palyginti su vasariu, nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Sąskaitų apmokėjimo įpročiai nesikeičia – pusė laukia paskutinės dienos (4)

„Swedbank“ duomenimis, gyventojai kiekvieną mėnesį internetu apmoka daugiau nei 2 milijonus sąskaitų už komunalines ir kitas paslaugas, rašoma banko pranešime spaudai.

Ekspertai: „ištikimybė“ litui paaiškinama, bet nenaudinga (32)

Daugiau kaip pusei Lietuvos gyventojų ir toliau nevengiant mintyse konvertuoti eurus į litus, ekspertai teigia, kad prieraišumas buvusios nacionalinės valiutos atžvilgiu beveik nebeturi praktinės naudos. Piliečiams siūloma atkreipti dėmesį ir į kitus savo įpročius.

Tyrimas: 54 proc. pirkėjų kainas vis dar konvertuoja į litus (38)

Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais, rašoma pranešime spaudai.