„Kam rašyti ir siuntinėti CV, jei jų vis tiek niekas neskaito. Reikia ieškoti darbo per pažįstamus“, - dėsto pirmojo darbo sostinėje ieškanti mergina iš mažo miestelio.
Kitas vilnietis DELFI pripažino sulaukęs klausimų, ką pažįsta, kad gavo darbą žinojome įmonėje.
„Nuomonė, kad darbą galima gauti per pažįstamus, vis dar egzistuoja. Aš negalėčiau su ja sutikti, nes jeigu taip būtų, mūsų industrija negalėtų išgyventi, o ji kasmet vis plečiasi“, – DELFI sakė personalo paieškos bendrovių „Simplika“ ir „CVO Recruitment“ direktorė Valerija Buzėnienė.
Ji laikosi nuomonės, kad sutikdamas įdarbinti pažįstamą žmogų darbdavys gali pats save užspeisti į kampą.
„Mano patarimas darbdaviams būtų vengti tokių atvejų, nes visi konfliktai ir sudėtingos situacijos, kurios turi būti išspręstos su darbuotoju, pasidaro dar sudėtingesnės, jeigu tai yra pažįstami, giminės ar draugai. Jeigu painiojami interesai, tuomet negali objektyviai įvertinti žmogaus. Jeigu žmogus dirba puikiai, viskas gerai, bet jeigu atsiranda nepasitenkinimo prieskonis, tai dar labiau apsunkina sprendimo priėmimą“, – komentavo pašnekovė.
Kita vertus, nesprendžiamos problemos su per pažįstamus priimtu darbuotoju neigiamai veikia ir kitų darbuotojų motyvaciją.
„Jeigu yra protekcionizmas arba užsimerkimas prieš vieną ar kitą situaciją, vienareikšmiškai tai mažina kitų darbuotojų motyvaciją“, – kalbėjo V. Buzėnienė.
Ji svarsto, kad darbdaviai darbuotojų per pažįstamus ieško dėl paprastumo.
Ji pripažįsta, kad neigiamai nuomonei susiformuoti padeda ir situacija valstybės sektoriuje, kai nuolat kyla skandalų dėl artimųjų įdarbinimo.
„Valstybės sektorius pastaruoju metu bandė susitvarkyti šią problemą ir yra prieita prie suvienodinto egzaminavimo, vertinimo tvarkos. Labai norėčiau tikėti, kad problema mažės ir valstybės sektoriaus antspaudas išnyks, o ten žmonės dirbs dėl motyvacijos ir savo nuopelnų, kaip yra versle“, – dėstė V. Buzėnienė.
Kartu personalo paieškos specialistė atkreipia dėmesį, kad yra ištisos šeimyninės verslo dinastijos.
„Kiek teko susidurti su tokiomis dinastijomis, galiu pasakyti, kad į jas ateinantiems vaikams keliami dideli reikalavimai“, – tvirtino V. Buzėnienė.
Kontaktų ratas – galingas ginklas
Personalo atrankos įmonių vadovė siūlo atskirti aklą ir nekritišką pažįstamų įdarbinimą ir profesionalias rekomendacijas.
„Kontaktų ratas yra galingiausias informacijos šaltinis. Galime duoti žinoti žmonėms, kad ieškome darbo, mums yra įdomi tam tikra pozicija ir jeigu kažkas gali rekomenduoti į tą įmonę, yra dar geriau. Tačiau jeigu pradedame dirbti įmonėje, kur mums suteikiamos privilegijos, reiškia, kad nepakankamai tobulėjame profesinėje srityje ir nepakankamai stengiamės. Jeigu darbe keliami nepakankamai aukšti reikalavimai, mes atsipalaiduojame“, – komentavo ji.
Pašnekovė pataria darbdaviams laikytis objektyvumo tiek atrenkant darbuotoją, tiek vertinant jo veiklą.
„Darbuotojas neturi turėti kažkokių privilegijų vien dėl to, kad yra kažkieno pažįstamas ar giminė“, – pabrėžė ji.
Kliuvinys ateities karjerai
Kalbėdama apie darbuotojo įsidarbinimą per draugus ar gimines, V. Buzėnienė atkreipia dėmesį, kad tokiam žmogui lipti karjeros laipteliais arba susirasti dar geresnę poziciją yra pakankamai sudėtinga, nes jo profesinis augimas yra lėtesnis nei to, kuris jaučia konkurenciją su aplinka.
„Mes dažnai pokalbio metu klausiame darbuotojų, kaip jie susidaro darbą ankstesnėje darbovietėje. Vienas iš kriterijų, daug pasakantis apie žmogų, kai jis pasako, kad buvo konkursas, kurį jis laimėjo arba į tą vietą jį pakvietė draugas ar ten dirba mano mama. Tai gali sutrukdyti, nes tai yra vienas iš signalų, kad žmogus lengvai ėjo per pozicijas ir ne visada buvo geriausias, kad į jas patektų. Tiesiog jam kažkas padėjo ir atvedė už rankos“, - pastebi ji.
Pašnekovės nuomone, „švogeriškumu“ Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių, nes tiek Estijoje, tiek Latvijoje įsidarbinimo per pažintis yra mažiau nei Lietuvoje.
„Lyginant su kitomis šalimis, turime pasakyti, kad mūsų šalis yra maža: visi visus pažįsta, labai lengva prieiti prie vienų ar kitų kontaktų, gauti telefoną ar elektroninio pašto adresą. Lyginant su didelėmis rinkomis mes šiuo požiūriu išsiskiriame“, - kalbėjo V. Buzėnienė.
Taip kalba norėdami pateisinti savo problemas
CVVilnius.lt atrankų grupės projektų vadovė Audra Vizgirdienė atkreipia dėmesį, kad nuostata, jog darbą galima rasti tik per pažįstamus, gaji tarp ilgalaikių bedarbių.
„Šis mitas vis dar gyvas, bet labiausiai jis gajus tarp tų žmonių, kurie ilgai, pavyzdžiui, pusmetį, metus ar ilgiau neranda darbo. Šiuo posakiu jie naudojasi kaip savotiška savigyna, kuri padeda paslėpti kompetencijos ar pasiruošimo stoką“, - DELFI komentavo ji.
Tačiau, pašnekovės teigimu, vis mažiau darbdavių nori įdarbinti žmones per pažintis.
„Kuo toliau, tuo mažiau. Mes dažniausiai susiduriame su darbdaviais, kurie ieško kompetentingų darbuotojų, o ne per pažintis. Manau, kad požiūris pradėjo keistis, nes jiems reikia gerų darbuotojų, o dažniausiai siūlant įdarbinti žmogų kalbama apie jo asmenines savybes“, - teigė A. Vizgirdienė.
Praėjusiais metais CVVilnius.lt apklausus darbuotojus ir darbdavius, paaiškėjo, kad 83 proc. darbdavių neteikia pirmenybės pažintims, 71 proc. darbuotojų taip pat nenorėtų taip rasti darbo.
