Paklauskime grynai hipotetiškai: kur būtų galima padėti visus šiuos pinigus, jeigu bankai išties pradėtų nebemokėti palūkanų už indėlius arba dar blogiau – paprašytų primokėti? UAB „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas Žygintas Mačėnas pripažįsta, kad faktiškai Lietuvoje nėra kur investuoti tokių pinigų sumų. Jeigu milijardai imtų tekėti į nekilnojamojo turto verslą, būtų išpūstas net ne burbulas, o visas balionas. Dar galima investuoti į trečios pakopos pensijų fondus, bet tokiu atveju lietuviški pinigai būtų perinvestuojami užsienyje.
Ž. Mačėno manymu, bene vienintelis būdas „įdarbinti“ pinigus Lietuvoje – bandyti įsigyti akcijų. Tačiau ir vėl – kieno akcijų? „Vilniaus vertybinių popierių birža – „NASDAQ OMX Vilnius“ – praktiškai yra mirusi, joje iš esmės nėra ką pirkti. Reikia konstatuoti, kad buvo praleista galimybė į biržą išsiųsti valstybės valdomas įmones, tokias kaip LESTO, „Lietuvos energija“ ar net „Lietuvos geležinkeliai“. Daugelio šalių vyriausybės stengiasi į biržą išsiųsti savo valdomas stambias, lyderiaujančias bendroves, kad jų akcijų galėtų įsigyti vadinamieji mažmenininkai – tų šalių piliečiai“, – sako pašnekovas. Dar vienas variantas – dabartinių indėlininkų jungimasis ir veikimas asocijuotai. Juk jeigu vienas asmuo banke turi 20 tūkst. litų ir iš esmės su jais nieko įspūdingo nuveikti negali, tai, susivienijus tūkstančiui, galima bandyti įsigyti įmonę, logistikos sandėlį ir uždirbti pinigų.
„Bet kokiu atveju situacija, kai bankai teikia mažiau paskolų, nei turi indėlių, labai pavojinga šiam sektoriui. Tai struktūrinė problema, kurią lemia ir silpnokas skolinimosi poreikis, ir itin sugriežtinti skolinimo reikalavimai“, – sako „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas.
O ką apie investavimo galimybes mano šios srities ekspertai? Toliau pateikiame jų nuomones.
Kaip prisitaikyti prie naujos investavimo aplinkos?
Martynas Kalvaitis, „MC Investments“ direktorius
Įprasti investicinio portfelio diversifikavimo būdai, kai investicinio portfelio alokaciją užtekdavo pakeisti, perskirstant investicijas iš akcijų į obligacijas ar didinant grynųjų pinigų, kaip banko indėlio, kiekį portfelyje, neveikia. Šiuo metu tik nedidelė dalis valstybių nacionalinės skolos obligacijų laikomos saugia investicine užuovėja. Grynieji pinigai turi nemažą rizikos laipsnį, be to, bankams siūlant beveik nulines palūkanas, esame neapsaugoti nuo infliacijos. Net auksas, tradiciškai naudojamas siekiant išvengti rinkos svyravimo ir kintamumo rizikos, gali atrodyti rizikingas aktyvas.
Turint omenyje ekonomikos prognozes Europos ir JAV rinkoms, kuriose investavimo perspektyvos gali išlikti ribotos, jeigu rizikos aktyvai išlaikys aukštą tarpusavio koreliacijos lygį, taip pat tai, kad besivystančioms rinkoms, kurioms priskiriama ir Lietuva, galima pasiūlyti tik ribotas galimybes uždirbti, kyla klausimas, ką daryti, kad būtų galima gauti patrauklią kapitalo grąžą.
Vienas galimų sprendimų – likvidumo auka. Investicinį portfelį alokuodamas į ne tokius likvidžius aktyvus, investuotojas gali tikėtis likvidumo premijos, tai yra papildomos grąžos, kurią jis uždirba. Tokia likvidumo grąža priklauso nuo ekonominio ciklo ir yra aukščiausia ekonomikos nuosmukio laikotarpiais. Tai lemia sumažėjęs pinigų kiekis rinkoje ir investuotojų noras pasirinkti ne tokias likvidžias investicijas. Tačiau, mažėjant investuotojų apetitui pasirinkti ne tokias likvidžias investicijas, kitaip tariant, mažėjant paklausai, tokių investicijų pasiūla rinkoje ir įvairovė didėja.
Iš tokios pasirinkimų įvairovės galima išskirti mažo likvidumo apribotos rizikos kapitalo fondus (angl. hedge funds), kurie investuoja į aktyvus, neturinčius tiesioginės sąsajos su kapitalo rinkomis. Jis dar žinomi kaip alternatyvių investicijų fondai. Taip galima ne tik užsitikrinti didesnę grąžą, kurią lemia ne tokia likvidi premija, bet ir išvengti kintamumo rizikos, diversifikuojant investicinį portfelį.
Svarstant investicinio portfelio alokacijos pakeitimą, pasirenkant ne tokias likvidžias, tačiau didesnę grąžą generuojančias investicijas, reikėtų nepamiršti, kad investicinio portfelio alokacijoje vertėtų išlaikyti keletą lygių. Vienas jų yra strateginis, dar kitaip vadinamas ilgojo laikotarpio investicijomis, kitas – taktinis, tai yra trumpojo laikotarpio, likvidesnės investicijos. Taip pat reikia įvertinti ekonomikos ciklo trukmę. Pasirinktos alternatyviosios investicijos, tokios kaip alternatyvių investicijų fondai, turėtų sudaryti svarbią, tačiau ne dominuojančią investicinio portfelio dalį.“
Finansinis rezervas būtinas
Andrius Šuminas, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas
„Infliacijos lygiui Lietuvoje išliekant per 3 proc., o didžiausiems šalies bankams mažinant palūkanas už indėlius (metinės palūkanos už indėlį litais – 0,2–0,7 proc.), Lietuvos žmonės priversti ieškoti kitų taupymo ir investavimo alternatyvų. Reikia atkreipti dėmesį į kelis praktinius patarimus, siekiant pasirinkti tinkamiausią investavimo ar pinigų taupymo būdą. Nors dabartinės palūkanos už indėlius nepadengia infliacijos, žmogui būtina turėti finansinį rezervą, tai yra 3–6 mėnesių atlyginimo dydžio terminuotąjį ar taupomąjį indėlį. Šio indėlio lėšos būtų skirtos juodai dienai, reikalui esant jas būtų galima greitai pasiimti ir nepatirti jokio finansinio nuostolio. Patartina tokias lėšas laikyti kaip automatiškai pratęsiamus 1–3 mėnesių indėlius.
Turint finansinį rezervą, patartina ilginti investavimo trukmę. Investuojant vieniems ar dvejiems metams indėlių alternatyva – Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštai. Taupymo lakštų metinės palūkanos siekia 1,3–2,2 proc. ir priklauso nuo pasirinkto termino, taigi akivaizdu, kad tai gerokai daugiau negu siūlomos didžiausių bankų palūkanos už indėlius.
Banko atstovams suteikus reikiamos informacijos, galima pasiryžti į investicinį portfelį įtraukti struktūrizuotas finansines priemones, tai yra didžiausių Lietuvos bankų platinamus investicinius indėlius ar su akcijomis susietas obligacijas (SASO). Šie produktai suteikia galimybę uždirbti gerokai didesnes palūkanas nei už terminuotąjį indėlį ir garantuoja, kad termino pabaigoje grąžins 100 proc. investuotos sumos. Palūkanos priklauso nuo finansinio turto (akcijų kainos, akcijų indeksai, valiutos), su kuriuo yra susietos, vertės svyravimo, tad yra rizika, kad, esant nepalankiai situacijai rinkoje, šis produktas gali apskritai neuždirbti palūkanų. Šios finansinės priemonės dažniausiai būna iki 1–3 metų trukmės.
Galite rinktis įvairių terminų valstybių obligacijas, jeigu bent šiek tiek išmanote finansų rinkas. Svarbu nepamiršti rizikos: valstybė gali neišpirkti savo skolos vertybinių popierių, investuotojui lėšų gali prireikti anksčiau nei obligacijų išpirkimo terminas. Pažymėtina, kad obligacijos kaina rinkoje kinta kasdien, tad, skolos vertybinius popierius pardavus anksčiau laiko, galima patirti nuostolių. Būtina pabrėžti, kad dabar aukštus reitingus turinčių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos) iki penkerių metų obligacijų pelningumas yra smukęs, o dabartinis pajamingumas neatsveria susidariusios infliacijos. Akivaizdu, kad, norint gauti didesnį pelningumą iš vyriausybės vertybinių popierių, tektų ilginti investavimo terminą arba rinktis šiuo metu finansines problemas sprendžiančių šalių skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, Ispanijos ar Italijos. Svarbu paminėti ir tai, kad didesnis pajamingumas signalizuoja apie didesnę riziką.
Turintiesiems didesnį žinių bagažą finansų rinkose patartina atkreipti dėmesį į įmonių akcijas ir įmonių skolos vertybinius popierius. Visada, prieš perkant įmonių obligacijas ar akcijas, būtina pasidomėti įmonės finansine padėtimi, koks tarptautinis reitingas suteiktas šiai įmonei, ar anksčiau įmonė yra leidusi skolos vertybinius popierius ir ar juos sėkmingai išpirko, įvertinti jos ateities perspektyvas. Istoriškai patraukliausi sektoriai yra tie, kurie generuoja nuolatinius pinigų srautus. Pavyzdžiui, tokie gynybiniai sektoriai kaip telekomunikacijų, komunalinių paslaugų ar energetikos. Šių sektorių bendrovių akcijos investuotojams patrauklios dėl nuolat mokamų stabilių dividendų. Investuojant į įmonių akcijas, nepatartina užsiimti prekyba, kuria siekiama lengvai pasipelnyti ir investuoti trumpam terminui, nes išlieka rizika patirti didelių nuostolių.
Rekomenduotinas laikas būtų bent penkeri metai. Prieš investuojant patartina pasikonsultuoti su finansų makleriu ar investicijų specialistu, kuris suteiks reikiamos informacijos ir pasiūlys tinkamiausią investavimo būdą kiekvienu konkrečiu atveju.
Asmenims, turintiems pakankamai santaupų, galima rinktis investicijas į nekilnojamąjį turtą. Individuali nekilnojamojo turto vertė labai didelė, todėl jam sukurti ar įsigyti, priešingai nei investicijoms į vertybinius popierius, reikia didelių pradinių investicijų. Investavimas į nekilnojamąjį turtą apima tokias grupes: komercinės patalpos (prekybos, biurų), pramoninės patalpos (gamybos ir sandėliavimo), žemės ūkis (dirbamoji žemė, miškai, fermos), gyvenamieji būstai (būstai daugiabučiuose namuose, privatūs namai).“
Aukšto pajamingumo akcijos – patrauklu
Marius Čiuželis, „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris
Jei kalbame apie kitus pinigų įdarbinimo būdus, galima atkreipti dėmesį į patrauklią investiciją – aukšto dividendinio pajamingumo akcijas. Dar geriau, jeigu įmonės balansas ir pinigų srautai yra stiprūs. Mes renkamės įmones, kurios kasmet moka 10–17 proc. metinių dividendų, neretai ir kelis kartus per metus. Tai mažina akcijų svyravimo riziką.
O vadinamųjų saugių obligacijų, kurias leidžia stiprių Europos Sąjungos šalių vyriausybės, mes vengiame dėl rekordiškai mažo pajamingumo ir tuo pačiu metu aukštų kainų. Kai kurioms savo klientų grupėms jau išpardavėme ilgalaikes obligacijas ir peršokome prie trumpalaikių, kurios daugiau atlieka grynųjų pinigų substituto funkciją. Mes įžvelgiame besiformuojančius ar jau susiformavusius burbulus, kuriuos akivaizdžiai palaiko Centrinio banko vykdoma politika.
Aukšto pajamingumo įmonių obligacijos yra patrauklios, nors rizika didėja kasdien. Jų rizikos premija rekordiškai mažėja, o nepageidaujamo sprogimo rizika eksponentiškai didėja. Skamba rubiniškai, tačiau kol kas šioje srityje sunku įžvelgti daug optimizmo.
Tad kyla natūralus klausimas – ką daryti? Bent trumpam išeitis gali būti taurieji metalai: atsargesniems – auksas, agresyvesniems – sidabras. Bet su saikinga dalimi. Tai banaloka, todėl nepiktnaudžiaujame. Nekilnojamasis turtas – tikslingai pasirinktas ir profesionalų valdomas – taip pat įdomi alternatyva. Bet kokiu atveju norėčiau pabrėžti, kad mums didelė vertybė yra grynieji pinigai, o kartais nedaryti jokio investicinio sprendimo arba niekur neinvestuoti gali būti geriausias sprendimas. Ypač laukiant rinkos korekcijos. Todėl stengiamės būti aktyvūs, daryti trumpus in-out ir vėl sėdėti su pinigais.
Tačiau, žvelgiant plačiau, tai nepritaikoma masiškai. O žvelgiant dar plačiau – labai rizikinga dalyti bendro pobūdžio patarimus, neįsigilinus į asmeninę kiekvieno situaciją: tikslus, tolerancijas, lūkesčius, procesų suvokimą ir supratimą. Būtent nuo to priklauso ir konkrečios kiekvienos pinginės investicijos – kas, kiek, kiek ilgai, už kiek ir pan.“
