Tikriausiai toks pokalbis priblokštų kiekvieną darbuotoją. Tačiau portalo DELFI kalbinta motyvacijos ekspertė siūlo vadovams ieškoti būtent tokių netradicinių motyvacijos didinimo priemonių.
Kalbant apie darbuotojų motyvaciją, išskiriami trys pagrindiniai veiksniai – vidinė motyvacija, darbuotojo reikšmė darbe ir pinigai, prabrėžia „Door Training & Consulting Baltic” konsultantė Rima Valantiejienė.
„Turbūt būtų naivu neigti pinigų svarbą mūsų gyvenime, nes jie suteikia laisvę, atidaro duris galimybėms. Tai yra atlygis ir įrodymas, ko aš esu vertas. Su pinigais susijęs mūsų asmeninės vertės suvokimas. Žmonės, kurie uždirba mažiau, jaučiasi neįvertinti“, - kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto pinigai negali visą laiką darbuotojo vesti pirmyn, mat, jie, kaip motyvacinė priemonė, veikia ribotą laiką.
„Įrodyta, kad pinigai veikia apie 10 savaičių. Jei padidinama alga ar duodama piniginė premija, ji sužadina norą stengtis, palaiko padidintą energijos pliūpsnį maždaug pusantro mėnesio“, - aiškino R. Valantiejienė.
Tačiau dviems mėnesiams energijos nesuteiksi skyręs 1 Lt premiją, todėl specialistė pabrėžia ir proporcingumo reikšmę motyvuojant darbuotojus finansiniu būdu.
„Tai priklauso nuo to, kokioje srityje dirbi, bet, jei tai yra organizacija, orientuota į pardavimus, aptarnavimą, projektus, kur galima daryti įtaką savo rezultatui, kalbama apie dydį nuo 30 proc. kintamos algos. Jei yra 10-15 proc. didinimas, tai žmonės dar renkasi stengtis ar nesistengti. Taigi reikėtų planuoti apie 30 proc. premijų galimybes, norint, kad darbuotoją pinigai motyvuotų“, - pasakojo konsultantė.
Kiek su gaunamu atlyginimu išsėdėtumėte namie?
„Svarbiausia - vidinė motyvacija. Į darbą einame ne dėl pinigų“, - įsitikinusi pašnekovė.
Kaip teiginio įrodymą, R. Valantiejienė pateikė faktus apie Skandinavijoje atliktą tyrimą, kurio liudininke jai pačiai teko būti.
Gyventojams buvo suteikta galimybė neiti į darbą ir gauti tokį patį atlyginimą. Iš pradžių tyrimo dalyviai manė, kad į darbą neiti ir gerai jaustis ištisus metus. Tačiau pastebėta tendencija, kad žmonės pradėjo grįžti į darbą po maždaug trijų mėnesių.
„Anketose jie nurodė, kad pradėjo jaustis nereikalingi, pamatė, jog aplinka, visuomenė pradėjo nuo jų tolti, jie nesukuria jokios vertės. Esame socialinės būtybės ir mūsų asmeninė vertė labai priklauso nuo to, kokią vertę mes sukuriame aplinkai“, - kalbėjo pašnekovė.
Pamiršta dėmesį
Konsultantė nepamiršta priminti, kad motyvuojant darbuotojus privaloma nepamiršti jiems parodyti, kad darbovietei jie yra svarbūs.
„Tai nekainuoja pinigų, bet kainuoja vadovo pastangų. Dabar mūsų prioritetas – daryti reikalus, o ne matyti žmones, tačiau itin svarbu pamatyti, pastebėti ir įvertinti“, - kalbėjo pašnekovė.
Specialistė primena, kad motyvacinės priemonės turi būti naudojamos su saiku, todėl svarbu rasti „teisingus bėgius“.
„Svarbu, žmogui parodyti, kad jei jo nebus, sutriks visas mechanizmas“, - patarė R. Valantiejienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad vadovų naudojama kritika ar bausmės tėra draudžiamosios priemonės, kurios padeda nedaryti klaidų, bet nemotyvuoja daryti kažką daugiau.
Taip pat kiekvienas vadovas pagal savo charakterį ar kompetenciją turėtų ieškoti netradicinių motyvacijos priemonių.
„Pavyzdžiui, grįžtu aš namo ir vyras sako, kad skambino mano vadovas. Pirma mintis kiltų, kad kažkas nutiko, o vyras sako, kad manimi didžiuojasi, nes vadovas mane išgyrė“, - pasakojo konsultantė.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje įmonių vadovai pakankamai įvaldę motyvacines priemones, R. Valantiejienė teigė, kad motyvacinių priemonių naudojama pakankamai, tačiau daroma esminė klaida.
„Didžiausia Lietuvos vadovų problema, kad viskas darbuotojams yra duodama – mokymai, pietūs, vakarėliai, išvykos. Ir kas nutinka? Žmonės yra išlepinami. Visi supranta, kad taip ir niekaip kitaip negali būti. Šios priemonės priimamos kaip norma, tačiau nebepriimamos kaip dovana ir tai nebemotyvuoja. Atvirkščiai, jei paskelbiama, kad kalėdinio vakarėlio šiais metais nebus, tai jaučiama demotyvacija“, - kalbėjo pašnekovė.
Kaip išeitį konsultantė siūlo vadovams išmokti paaiškinti darbuotojams kiekvieno motyvacinio veiksmo reikšmę, padėkoti jais už darbuotojo darbą ir būtinai tai pasakyti žodžiu.
