„Vienas mano nuolatinis klientas, kai jį sugėdinau, kad gaudamas pašalpą dar prašo išmaldos iš močiučių, pasiūlė pačiai pagyventi iš 350 Lt. Tai ir pabandžiau. Įsitikinau, kad išgyventi galima, bet sunku. Galbūt, jeigu atsidurčiau tokioje situacijoje, išmokčiau gyventi ir pirmą dieną neprisipirkčiau mėsos kauliukų“, – DELFI pasakoja J. Blinstrubaitė.

Moteris iš pradžių pabandė 350 Lt padalinti iš 30 dienų, išėjo dienai po beveik 12 Lt. Visi šie pinigai buvo skirti maistui.

„Kai nuėjau į parduotuvę ir pabandžiau apsipirkti, nusprendžiau, kad vis dėlto turbūt reikėtų bandyti apsipirkti savaitei. Bet kai apsipirkau savaitei, buvo duobė ir vėl bandžiau maistą pirkti kasdien. Pirkau kruopų, vieną kartą pirkau mėsos kauliukų. Tada tai šventė buvo, bet po to labai greitai baigėsi pinigai. Visa laimė, kad šaldytuve dar buvau pasilikusi maisto. Taip pat į svečius vaikščiojau pavalgyti“, – savo patirtimi dalijosi ji.

Tačiau nepaisant išankstinio planavimo, likus keturioms dienoms iki mėnesio pabaigos pinigai vis tiek baigėsi.

„Supratau, kad beveik nieko neturiu. Tada liko tik sintetiniai užplikomi makaronai. Dabar žinau, kurie skanūs, o kurie – ne. Tačiau šių sintetinių makaronų ilgai nepavalgysi, nes man pradėjo streikuoti skrandis“, – sakė pašnekovė.

Praėjusį rudenį iš pašalpos bandžiusi gyventi J. Blinstrubaitė tvirtino supratusi, kad yra pernelyg išlaidi.

„Reikia išmokti gyventi. Aš mažai vartojau daržovių, žmonės sukasi su daržovių košėmis, o aš gal esu prasta kulinarė. Taigi verčiu bėdą ant to, kad esu prasta kulinarė ir labai išlaidi moteris“, – sakė pašnekovė, pridūrusi, kad dar ir pietaudavo darbe.

Tačiau ji pripažino, kad taupesnė po šio eksperimento nepasidarė.

„Žinot, kuprotą tik karsto lenta gali išlyginti“, – juokavo moteris.

Pašnekovė sako išlaidų komunalinėms paslaugoms neskaičiavusi, nes tam tiesiog neužteko pinigų. Be to, gaunantys socialinę pašalpą už daugumą komunalinių paslaugų nemoka.

„Jeigu žmogus yra piniginės socialinės paramos gavėjas, jam nereikia mokėti už šildymą, o tik už dujas ir elektrą“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Po eksperimento pašnekovė pripažino, kad yra tokių žmonių, kurie pašalpos neturėtų gauti.

„Iš tikrųjų, socialinė pašalpa nėra labai didelė, todėl kyla klausimas, kaip žmonės pragyvena, nes aš matau visokių žmonių. Matau tokių, kurie labai sunkiai išgyvena, tačiau yra ir tokių, kurie pašalpą panaudoja ne ten, kur reikia. Taip pat yra ir tokių, kurie gauna netikslingai jiems skiriamą pašalpą“, – sakė ji.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dažnai vertinami tik žmogui mokami pinigai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jis dar „aplipdomas“ įvairia kita parama.

„Jeigu žmogus gyvena tik iš 350 Lt ir negauna absoliučiai jokios kitos paramos, tai yra mažai. Tačiau mes matome tik socialinę pašalpą, bet socialinės paramos gavėjas gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, paramą maisto produktais, lengvatas perkant verslo liudijimus, jie atleidžiami nuo mokesčių už šiukšlių išvežimą. Taigi žmogus aplipdomas parama, kurios mes nematome arba ją gauna ne pinigais. Jeigu visa parama būtų mokama pinigais, tuomet pasimatytų kitoks vaizdas“, – teigė J. Blinstrubaitė.

DELFI primena, kad nuo birželio 1 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią ilgalaikiams bedarbiams mažės pašalpos.

Socialinė pašalpa bus mažinama penktadaliu, kai ji mokama nuo vienerių iki dvejų metų, o po to ji mažės dar 30 proc. O nedirbantiems ilgiau nei penkerius metus pašalpos mokėjimas bus stabdomas dvejiems metams.

Tiesa, regionuose gyvenantiems bedarbiams, kur nėra darbo vietų, šie pakeitimai negalios.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (598)