Motinystės ir tėvystės išmokos nėra geriausias būdas paskatinti gimstamumą, mano Lietuvoje Baltijos investuotojų forume viešėjęs žurnalistas ir knygų autorius Tedas Fishmanas. Pasak jo, geresnius būdus skatinti gimstamumą jau naudoja Prancūzija, Danija, Švedija ir kitos.
© Shutterstock nuotr.

„Išmokos yra ne blogiausias būdas skatinti gimstamumui, bet jos nėra tiek efektyvios. Priežastys, kodėl gimstamumas mažėja, yra kelios, o pajamos yra tik viena iš jų“, - interviu DELFI kalbėjo T. Fishmanas.

Pasak jo, šiuo metu gimstamumas JAV pamažu atsitiesia po kelerius metus siekusių istorinių žemumų nuo Didžiosios depresijos laikų. Tai – prieš septynerius metus vykusios ekonominės krizės pasekmė.

Visgi, gimstamumą riboja keli veiksniai, tai: gyventojų sveikata, visuomenėje sukuriamas gerbūvis, taip pat ir galimybė užtikrinti vaikams prasmingą vaikystę bei neatsisakyti savo siekių.

Pašnekovas primena, kad nors apklausos rodo, kad dažniausiai moterys nori 2-3 vaikų, uždirbančios didesnes nei vidutines pajamas jų nori jau tik 1-2.

„Jei esate moteris, kuri investuoja į savo išsilavinimą, karjerą, vaikų susilaukiate vėlai ir beveik neįmanoma susilaukti trijų. Žinoma, galite įsivaikinti“, - paaiškina T. Fishmanas.

Nors, pasak jo, Vakarų Europoje, kur moterys yra vienos sveikiausių pasaulyje, pastebima, kad vaikų susilaukiama vis vėlesniame amžiuje ir tai taip pat yra gera tendencija vertinant gimstamumą.

„Kaip padidinti gimstamumą? Jeigu mes tikimės, kad moterys norės mokytis taip pat kaip vyrai ar net labiau, bus lygiavertės konkurentės darbo rinkoje, reikia sukurti sąlygas, kurios leistų susilaukti vaikų ir visą tai daryti tuo pačiu metu. Išmokos reikalingos visapusiškos sistemos nekompensuoja taip, kad leistų moterims gyventi šiuolaikišką ir emancipuotą gyvenimą bei susilaukti vaikų“, - mano T. Fishmanas.

Viena iš priemonių sukurti palankias sąlygas gimstamumui, yra užtikrinti ankstyvąjį vaikų ugdymą ir, anot pašnekovo, to nauda turi du aspektus.

„Pirmiausia, investicija į vaikų išsilavinimą nuo 2,5 iki 5-6 metų, duoda kelis kartus daugiau grąžos. Nuo ankstyvųjų dienų mokyti vaikai tampa produktyviais darbuotojais, yra mažiau linkę nusikalsti, yra sveikesni ir kartu, jei tai yra tinkamai suorganizuota, duoda naudos ir motinos gyvenimui“, - kalbėjo T. Fishmanas.

Pasak jo, mokymosi programos mažiems vaikams leidžia motinoms siekti savų tikslų.

„Kai tai sujungiame su tokiomis programomis, kaip ilgesnės mokymosi dienos, vakarais arba savaitgaliais dirbančios parduotuvės, lanksčiomis darbo valandos motinoms, tuomet fiksuojamas ir didesnis gimstamumas. Šalys, kuriose fiksuojamas didesnis gimstamumas, taiko panašų modelį, tai – Prancūzija, Švedija, Danija“, - vardijo T. Fishmanas.

Pasak jo, ir priešingai, jei moteris jaus, kad vaikas trukdys įgyti išsilavinimą, siekti karjeros, padėti tėvams ir panašiai, ji sprendimą turėti vaikų atidėlios.

Sugretino išmokas tėvams ir tradicines vertybes

Pašnekovas mano kad išmokos tėvams yra vadinamos pagrindine gimstamumą skatinančia priemone tose valstybėse, kur tradicinės vertybės yra itin gajos.

Ted C. Fishman
Ted C. Fishman
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Kai tradicinius poreikius užkraunate ant moterų šiandien, t. y., kad jos turi rūpintis vaikais, tėvais, savo vyru, vyro tėvais, jos žino, kad nepaisant patiriamo spaudimo yra būdas to išvengti. Dalis moterų šį kelią pasirenka. Šalys, kur yra mažiausias gimstamumas, yra tos, kur paisomos labiausiai tradicinės šeimos vertybės. Taigi, kodėl katalikiškoje Pietų Europoje, Ispanijoje, Italijoje, ar Japonijoje, kur šeima svarbiausia, gimstamumas yra mažiausias? O todėl, kad moterys žino: susilauksi vaikų ir turėsi daryti viską“, - paaiškina T. Fishmanas.

Pasak jo, šeimos, uždirbančios vidutines ir didesnes pajamas JAV, jau dabar moka už ankstyvą vaikų ugdymą ir gimstamumas didėja.

„Tyrimai rodo, kad mažiems vaikams patekus į turtingos kalbos ir mokymosi aplinką, jie sparčiau pažįsta pasaulį, išmoksta valdyti savo emocijas ir elgesį, tad gali vėliau gerai mokytis. Vaikus ugdančios programos gali būti ir nebrangios, bet svarbu - turtinga kalbinė aplinka ir žaidimų galimybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai“, - kalbėjo T. Fishmanas.

Kokį būdą naudingiau pasirinkti: ar užtikrinti vaikų ugdymą valstybiniu mastu, ar suteikti galimybes tėvams pasirinkti, kur ugdyti vaiką su jo mokslams skirtomis lėšomis, jau yra valstybės pasirinkimo reikalas, tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad naudos iš to bus.

„Šių investicijų grąža yra milžiniška, nes visų pirmą, vaikų nebereikia mokyti iš naujo ruošiant mokyklai, o antra, tai sumažina galimų elgesio problemų, nes vaikai išmoksta susikaupti atliekamoms užduotims“, - sakė T. Fishmanas.

Paklaustas, ką patartų šalims, kurios nėra tokios turtingos kaip Skandinavijos valstybės, bet taip pat susiduria su gimstamumo problemomis, jis dėsto, kad kalbant apie Baltijos valstybes, naujienos joms – geros.

Lietuva taip pat turi ankstyvo vaikų ugdymo programas, tam reikia skirti daugiau dėmesio. Visgi, Baltijos šalyse yra ir kitų teigiamų tendencijų, kurios gali paskatinti gimstamumą, pavyzdžiui, žmonės yra sveikesni ir gyvena ilgiau. Be to, pajamos auga ir šeimos skiria daugiau pinigų išsilavinimui, tad, manau, ilgalaikės tendencijos yra labai geros. Žmonės bus nustebę kaip greitai pavyks pasivyti Vakarų Europą per artimiausius 10 – 20 metų“, - teigė jis.

Pasak T. Fishmano, net Lietuvos gyventojų polinkis nerimauti ir skųstis gali turėti naudos.

„Yra įdomių įžvalgų apie valstybes, kurios gyvena aukštesnio streso zonose: viena vertus, matome tokią valstybę kaip Izraelis, kuri jau garsėja kaip naujų verslų tauta. Ten tiek daug rizikos, kad žmonės bando viską su moto "kodėl gi ne?". Kita vertus, yra šalių, kur dėl netikrumo imamasi kraštutinio konservatyvumo. Manau, verta įvertinti, kas yra konservatyvios jėgos, kurios gali riboti fantaziją ir kas gali paskatinti ją prasiveržti. Lietuva, kur žmonės yra išsilavinę ir darbštūs, turėtų kelti ir optimistinių minčių“, - apibendrino T. Fishmanas.

Forume kalbėdamas apie ekonomiką veikiančias demografijos problemas, pašnekovas dėstė, kad imigracija nėra būdas gausinti darbingo amžiau gyventojų ir spręsti socialinės sistemos problemas. Anot jo, paprastai imigrantai į naująją gyvenamąją vietą atsiveža ir savo giminaičius, kuriems reikia įvairios pagalbos.

DELFI skelbė, kad per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko.

Lietuvoje išmokos tėvams skaičiuojamos priklausomai nuo jų pasirinkimo: galima metus gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, arba pirmus metus pasirinkti 70 proc. išmoką, o antraisiais - 40 proc. su galimybe dirbti išmokai nemažėjant.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui (190)

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai...

Turgums vis sunkiau konkuruoti su prekybos centrais (51)

Turgaviečių padėtis dabartinėje rinkoje tampa vis sudėtingesnė, o norint sudominti pirkėją...

Trys vietos Kaune, kur galima pigiai pavalgyti (229)

Kai kavinėse ir baruose kainos stiebiasi į rekordines aukštumas, kauniečiai atranda, kur...

Ieškomas 375 tūkst. eurų Aukso puodo laimėtojas (72)

Gili nežinia – vis dar neatsiimti „ Teleloto “ laimėti 375 274 Eur. Toks solidus Aukso puodo...

Šveicarijos viešbučio bare kinas už taurę viskio paklojo beveik 9 tūkst. eurų (37)

Praėjusią savaitę viename Šveicarijos viešbutyje jaunas kinas už taurę 1878-ųjų viskio...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (75)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (63)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (10)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (3)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (121)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (1)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (2)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (203)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...