G. Žlioba. Kas naudojasi galimybe bankrutuoti Lietuvoje?

 (9)
Lietuvoje įsigaliojus fizinių asmenų bankroto įstatymui, mūsų šalies piliečiams tapo kur kas lengviau atkurti savo mokumą. Svarbu, kad į nepavydėtiną situaciją patekusiems sąžiningiems žmonėms būtų suteikta galimybė viską pradėti iš naujo. Specializuojuosi šioje srityje, todėl galiu pasakyti, kad žmonės vis drąsiau ima naudotis savo teise. Dažniausiai tai – verslininkai, arba žmonės nesugebantys grąžinti paskolų būstui.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Už įmonės paskolą laidavo asmeniniu turtu

Vienas iš tokių – 39 metų verslininkas iš Klaipėdos. Iki ekonominės krizės jis buvo sėkmingai dirbančios uždarosios akcinės bendrovės savininkas ir direktorius. Verslas jam puikiai sekėsi, todėl toliau plėsdams jį vyras įsigijo administracinį pastatą ir sutiko laiduoti savo asmeniniu turtu už pastato remontui jo bendrovės paimtą kreditą.

Deja, 2009 metais, įsibėgėjus ekonominei krizei, bendrovės veikla buvo paralyžiuota, jai iškelta bankroto byla. Nepakakus bendrovės turto įsiskolinimams padengti, verslininkas liko skolingas kreditoriams daugiau nei 1,5 milijono litų.

Jis dėjo maksimalias pastangas padengti bent dalį skolos – vyko uždarbiauti į užsienį, bandė tartis su kreditoriais. Tačiau šie kategoriškai nesutiko su pasiūlymu taikiai sumažinti skolų dydį, o jo gaunamų 1000 litų pajamų vos pakako išlaikymui nepilnamečiui vaikui mokėti ir būtinosios išlaidoms dengti. Galiausiai verslininkas turėjo pripažinti, kad jis nepajėgs per protingą laikotarpį padengti šių skolų ir savo mokumą gali atkurti tik inicijavęs bankroto procedūrą.

Kreditoriai norėjo įpareigoti susirasti geriau mokamą darbą

Pasinaudodamas advokato pagalba, vyras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas pripažino buvusį verslininką nemokiu ir pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas leistų atstatyti asmens mokumą.

Po šio sprendimo vyras padedamas bankroto administratoriaus, parengė mokumo atkūrimo planą, tačiau kreditoriai jo nepatvirtino.

Jie siekė mano klientą įsipareigoti per tam tikrą laiką susirasti darbą, už kurį būtų mokamas susitarime numatytas atlyginimas. Teko dar kartą kreiptis į teismą ir šis išaiškino, kad fiziškai įpareigoti pareiškėją susirasti kitą ir dar geriau apmokamą iki tam tikro nustatyto termino, yra negalima, nes taip būtų pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės.

Visą bankroto procedūrą šio vyro atžvilgiu, teismas nutarė vykdyti pasiūlytus 4,5 metų. Šio laikotarpio metu pareiškėjas kas mėnesį kreditoriams mokės 90 Lt sumas, padengs 0,37 procento skolos. Įvykdęs planą vyras bus laikomas atsiskaičiusiu su kreditoriais už visus bankroto iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus.

Merginą skolintis įtikino tėvas

Kitas tipiškas atvejis – 26 metų merginos istorija. Baigusi mokslus vidurinėje mergina įsidarbino tėvo įmonėje. Tėvui skatinant ir padedant, 2007 m. sudarė kredito sutartį buto pirkimui ir remontui. Skolos grąžinimą užtikrino turto įkeitimu, tėvo laidavimu.

Pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, pareiškėjai teko pakeisti darbą, jos tėvai prarado verslą. Merginos santaupų, gaunamo 1000 litų darbo užmokesčio, ir pajamų, gaunamų nuomojant įsigyjamą būstą, nepakako norint laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Akivaizdu, kad būdama jauna, dėl žinių ir patirties stokos ji neįvertino savo galimybių padengti būsto kreditą ir kliovėsi išimtinai savo tėvo skatinimu. Pradėjusi kurti savo šeimą, mergina suvokė, kad nepajėgs per protingą laikotarpį padengti skolų ir savo mokumą gali atkurti tik inicijavusi bankroto procedūrą.

Teismas nutarė iškelti pareiškėjai bankroto bylą savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad merginos nemokumą sukėlė jos nepatyrimas bei ekonominės krizės metu prarastas darbas bei sumažėjusios pajamos.

Bankroto proceso metu du kreditoriai pareiškė merginos atžvilgiu kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma viršijo 220 tūkst. litų.

Teismas įvertino mokumo plano turinį, nutarė pareiškėjos mokumo atkūrimo planą vykdyti 3,5 metų. Šio laikotarpio metu pareiškėja kas mėnesį kreditoriams mokės 90 Lt sumas ir padengs apie 1,5 procento skolos. Planą įvykdžiusi moteris bus atsiskaičiusi su kreditoriais už visus bankroto iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus.

Kreditoriai nori kontroliuoti gyvenimą

Kadangi minėtus bankroto atvejus atstovavau aš, tad pastebėjau tai, kad bankrutuojantieji dėjo maksimalias pastangas vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Ilgą laiką be kreditorių žinios nesudarydami jokių sandorių, kuriais perleistų savo turtą ar prisiimtų papildomų naujų įsipareigojimų jie elgėsi sąžiningai kreditorių ir kitų asmenų atžvilgiu. Įvertinęs tokį pareiškėjų sąžiningumą, jų turtinę padėtį, teismas galėjo iškelti šiems asmenims bankrotą.

Deja, abstraktus teisinis reglamentavimas sukelia šiokių tokių nesusipratimų – kreditoriai pageidauja mokumo plane nurodyti konkrečius įsipareigojimus, kurių fiziniai asmenys negali prisiimti, nes dažniausiai jie priklauso ne vien nuo jų valios. Tokiu atveju, tik teismas gali užtikrinti pusiausvyrą tarp kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų.

Mano nuomone, visi įsipareigojimai pagerinti savo turtinę padėtį, atkurti mokumą savaime išplaukia iš Fizinio asmens bankroto įstatymo tikslų ir nuostatų. Pareigų nevykdant kreditoriai gali reikalauti nutraukti tolesnį bankroto procesą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mano eurai

A. Užkalnis nori naikinti lietuvišką maistą (650)

Šiais laikais daugeliui toks jausmas, kad mums visiems reikia mokytis mylėti ne tik blaivybę, ne tik visokius tautinius dalykus, ne tik lietuviškus drabužius, bet ir lietuvišką maistą. Prieš kurį laiką vienas etnokultūros specialistas kalbėjo apie tai, kad lietuviams reikėtų vengti citrusinių ir kitokių egzotinių vaisių, nes tas maistas mums, lietuviams, nėra būdingas.

Gyventojams keičiasi bankų mokesčiai: ką svarbu žinoti (433)

Lietuvos bankui įvedus naujovę dėl pagrindinės sąskaitos būtinųjų paslaugų krepšelio mokesčio, komerciniai bankai perdėliojo klientams taikomų mokesčių kainodarą. Dalis – galės džiaugtis naujais pasiūlymais, kitiems – naujos sąlygos kelia abejonių.

Vynuogės pabrango beveik 40 proc., gerokai brangti gali ir kiti šiltųjų kraštų vaisiai (342)

Beveik 40 proc. – tiek per mėnesį prekybos centruose pabrango vynuogės. Šį kainų šuolį prekybininkai aiškino tuo, jog pietų Europoje vynuogių sezonas jau baigėsi, todėl jas reikia gabenti iš tolimesnių kraštų, tad ir gautinė kaina yra didesnė. Tikėtina, jog artimiausiu metu gali brangti ir kiti šiltuose kraštuose auginami vaisiai bei daržovės.

Siurprizai tęsiasi: pokyčiai lauks ir netekus darbo (381)

Visuomenėje pradėjus sklisti nepasitenkinimui dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusių didesnių „Sodros“ įmokų daliai gyventojų, lenda ir daugiau iš dalies pristabdyto naujojo socialinio modelio galų.

Primena A. Kubiliaus „naktinę“ mokesčių reformą: nesupranta, kas įvyko kam ir kaip didės mokesčiai „Sodrai“ (647)

Gyventojai iki šiol negali pamiršti 2009 m. konservatorių valdžios metais įvykdytos mokesčių reformos, kai kartu su 60 mokesčius liečiančiomis įstatymų pataisomis buvo kartu padidintas (nuo 19 proc. iki 21 proc.) pridėtinės vertės mokestis (PVM).