Būtina padėti formuoti požiūrį į pinigus

Visų pirma, reikėtų suprasti ir įsisavinti, kad ikimokylinis periodas vaikui yra itin svarbus ir daug lemiantis. Būtent šiame amžiuje formuojasi vaiko asmenybė, požiūris, mąstymas bei gebėjimas teisingai prognozuoti įvairių poelgių pasekmes. Todėl ankstyvame amžiuje suformuotas požiūris į pinigus bei jų valdymo įgūdžius nulemia ateityje priimamus sprendimus.

Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikai labiausiai trokšta informacijos, kelia ne vieną klausimą, į kuriuos atsakyti jiems suprantama kalba ir aiškiais pavyzdžiais yra būtina.

Nereikia vaiko suvokimui ir pasaulėžiūrai leisti formuotis savaime, kai kalbame apie finansus. Kuo anksčiau mažajam imsime aiškinti apie tai, kas yra pinigai ir kaip reikėtų su jais elgtis, tuo teisingesnį požiūrį išugdysime. Vilkindami finansinio raštingumo ugdymo procesą tėvai rizikuoja, kad vaikas iš aplinkos, draugų ar televizijos susidarys netinkamą nuomonę, o ją pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Ką ikimokyklinukas turi žinoti apie pinigus?

Finansai yra viena tų temų, kuriomis tėvams kalbėti su mažaisiais nėra lengva. Sudėtinga pasirinkti ikimokyklinukui suprantamas sąvokas, paaiškinti, ką jos reiškia, išreikšti vertę bei rasti žodžius ar situacijas, kuriomis formuotųsi tinkamas vaiko požiūris.

Vis dėlto svarbu atžalos neapkrauti per dideliu kiekiu informacijos, kad ji būtų tinkamai įsisavinta ir suprasta. Prieš pradėdamas lankyti mokyklą vaikas turėtų gebėti nusistatyti prioritetus išlaidoms, suprasti, kad kažką perkant reikia rinktis pagal tai, kiek jis turi pinigų bei įvertinti, kad gali tekti be ko nors apsieiti.

Be to, itin svarbu, kad dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą vaikas suprastų, iš kur atsiranda pinigai. Atžalai derėtų paaiškinti, kad norint kažką nusipirkti reikia sunkiai dirbti ir taupyti. Žinoma, mažasis dar iki pradėdamas mokytis mokykloje turėtų žinoti banknotų vertę bei pavadinimus, būti susipažinęs su taupymo būdais.

Mokymasis gyvenimiškose situacijose

Nors daugelis tėvų ir supranta, ką reikėtų paaiškinti atžalai, tačiau „KAIP tai paaiškinti“ vis tiek išlieka vienu esminių klausimų. Svarbu suprasti, kad efektyviausi bei suprantamiausi būdai ikimokyklinio amžiaus vaikams yra tie, kurie yra integruojami į jų kasdienį gyvenimą ir juose dalyvauja visa šeima.

Nereikia skirti atskiro laiko dienoje ar savaitėje, kuomet sėdama prie stalo kalbėti apie finansus. Pinigų vertės suvokimą reikėtų aptarinėti susidarius tam tikroms situacijoms – apsiperkant parduotuvėje, atsiradus norui kažką įsigyti ar poreikiui iš kur nors gauti pinigų. Būtent tokiais atvejais yra lengviausia ir tinkamiausia vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti, ką ir kodėl reikia daryti norint įgyvendinti įvairias, su finansais susijusias, svajones.

Be to, technologijos pakeitė ne tik suaugusiųjų gyvenimus, bet ir pačių mažiausiųjų ugdymą. Internete galima rasti daugybę įdomios, vaikams pritaikytos patrauklios medžiagos finansinio raštingumo tema. Viena tokių priemonių – internetinis žaidimas „Pinigėnai“, skirtas būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams. Žinoma, norint mažąją atžalą sudominti tokiomis elektroninėmis mokymosi – žaidimo priemonėmis, svarbu ir tėveliams įsitraukti, skirti tam laiko, užvesti vaiką ant kelio. Be to, tai yra puikus būdas išsiaiškinti vaikų suvokimą bei proga pokalbiams apie finansus.

Finansinio raštingumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje turi būti pritaikomas prie vaiko mąstymo, todėl įprastai geriausiai suveikia mokymasis per žaidimus. Vaikas geriausiai įsisavina informaciją tuomet, kai jam yra įdomu, be to, žaidžiant mažajam galima leisti klysti ir mokytis iš padarytų klaidų.

Vaikui reikia leisti klysti

Viena didžiausių tėvų klaidų ugdant vaiko supratimą apie finansus – tai manymas, kad pinigai – ne vaikų reikalas ir temos apie finansus vengimas.

Atžalos ikimokykliniame amžiuje labai lengvai perima tėvų turimą požiūrį. Jei šeimoje pinigai yra laikomi blogybe, tikėtina, kad ir vaikų požiūris į finansus nebus teigiamas ir tai lems neteisingos sampratos susiformavimą.

Dar viena grubi tėvų klaida – neleidimas vaikams klysti ir pajusti to rezultatus. Matant, kad vaikas nori priimti neprotingą sprendimą ir kaskart jį sulaikant, kelias klaidos kartojimui nėra užkertamas. Tik išbandęs savo kailiu mažasis supras, kad vienas ar kitas finansinis sprendimas buvo tikrai neteisingas.

Ugdydami finansiškai atsakingą ir sąmoningą vaiką, nuo pat ankstyvo amžiaus tėvai turėtų būti vieningi. Vienas negali būti blogasis, o kitas – gerasis, kuris nuolat nuolaidžiauja ir leidžia daugiau. Jei praradus daiktus, tėvai juos tiesiog atperka, vaiko sąmonėje formuojasi požiūris, kad jam nebūtina taupyti pinigų ar tausoti daiktų – vis tiek jis viską gaus iš naujo. O kartą pametęs ir pajutęs netekimo skonį, mažasis ne tik geriau supras daiktų ir pinigų vertę, bet ir labiau juos saugos, ateityje nekartos padarytų klaidų.