Kas yra elektroniniai pinigai?
Kiek saugu yra naudoti elektroninius pinigus?
Kuo elektroniniai pinigai patogesni?
Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti sprendimą išbandyti elektroninius pinigus. Taigi, apie kiekvieną iš šių klausimų trumpai.
Kas yra elektroniniai pinigai?
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (Elektroninių pinigų įstatymas) elektroninių pinigų sąvoką apibrėžia taip: Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: (1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; (2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti; (3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.
Paprasčiau tariant, elektroniniai pinigai turi visas grynųjų pinigų savybes – tai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, tačiau šie pinigai yra nematerialūs. Elektroniniai pinigai yra skaitmeninis pinigų ekvivalentas, apie kurį informacija laikoma specialioje kortelėje arba serveryje. Dėl šios priežasties, kad elektroniniams pinigams nėra būtina banko sąskaita. Atsiskaitant elektroniniais pinigais jie nėra pervedami iš vienos sąskaitos į kitą, kaip pavyzdžiui atsiskaitant banko kortelėmis, o informacija apsikeičiama internetu.
Elektroniniai pinigai yra įgyjami sudarius sutartį su elektroninių pinigų leidėju ir perdavus jam atitinkamas lėšas. Už šias lėšas, elektroninių pinigų leidėjas išleidžia atitinkamą ekvivalentą elektroninių pinigų bei įsipareigoja išpirkti elektroninius pinigus pagal jų turėtojo prašymą nominaliąja verte.
Kiek saugu naudoti elektroninius pinigus?
Vertinant elektroninių pinigų saugumą svarbūs trys aspektai: (1) apsauga nuo elektroninių pinigų įstaigos bankroto; (2) fizinis saugumas ir (3) elektroninis saugumas.
Apsauga nuo elektroninių pinigų įstaigos bankroto: Elektroniniai pinigai yra apdrausti nuo jų praradimo bankrutavus elektroninių pinigų įstaigai. Elektroninių pinigų įstatymas įpareigoja elektroninių pinigų įstaigas sudaryti draudimo sutartį arba gauti garantiją (laidavimo raštą) bei taip apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautas lėšas. Taigi, šiuo požiūriu elektroninių pinigų saugumas nenusileidžia, pavyzdžiui, banko indėlių saugumui.
Fizinis saugumas: Nešiojantis dideles sumas grynųjų pinigų kyla rizika juos pamesti arba prarasti dėl vagystės. Elektroniniai pinigai šiuo atžvilgiu yra pranašesni, nes yra apsaugoti elektroninėmis priemonėmis – PIN kodu arba slaptažodžiu. Todėl elektroninių pinigų pasisavinimas pametimo ar vagystės atveju reikalautų specialių žinių.
Elektroninis saugumas: Informacija apie elektroninius pinigus yra apsaugota elektroninio saugumo priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią nelegaliam prisijungimui prie elektroninių pinigų sąskaitos. Lietuvos bankas, kaip elektroninių pinigų įstaigų priežiūros institucija, tikrina taikomas elektroninės saugos priemones, prieš išduodama licenciją išleisti elektroninius pinigus.
Visgi, nepaisant taikomų saugumo priemonių, elektroninių pinigų naudojimas sudaro daugiau prielaidų tiek nelegaliam prisijungimui prie sąskaitos, tiek sukuria sukčiavimo galimybes. Pavyzdžiui, populiari sukčiavimo schema yra vartotojo nukreipimas į fiktyvų puslapį, kuris savo išvaizda yra panašus į mokėjimo įstaigos puslapį. Tokiame fiktyviame puslapyje vartotojas prisijungdamas perduoda sukčiams visą prisijungimui reikiamą informaciją, kurią sukčiai panaudoja pasisavinant elektroninius pinigus.
Taigi, nors elektroniniai pinigai yra pranašesni už grynuosius vertinant jų fizinį saugumą, tačiau kelia abejonių dėl elektroninio saugumo, o naudojantis elektroniniais pinigais, vartotojas turėtų būti atidesnis atsiskaitymų metu ir prisijungiant prie savo sąskaitos, siekiant išvengti galimų pasikėsinimų sukčiauti.
Kuo elektroniniai pinigai patogesni?
Greitis: Operacijos elektroniniais pinigais yra atliekamos iš karto. Kadangi atsiskaitymo operacijoje nedalyvauja bankai, kaip tarpininkai, atsiskaitymas elektroniniais pinigais yra įvykdomas iš karto sistemai patikrinus elektroninių pinigų pakankamą kiekį ir tikrumą.
Mažesni pavedimų įkainiai: pagal viešai skelbiamą informaciją, Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų sistemos įkainiai, taikomi už tarptautinius pavedimus Europos ekonominės erdvės valstybėse bei už tarptautinius pavedimus eurais kitose valstybėse, yra mažesni nei analogiški bankų taikomi įkainiai.
Anonimiškumas: kaip nurodyta aukščiau, atsiskaitant elektroniniais pinigais yra tikrinamas tik turimų elektroninių pinigų pakankamas kiekis ir tikrumas. Tuo tarpu tokie duomenys, kaip telefono numeris (atsiskaitant SMS žinute) ar su banko sąskaita susieti duomenys (atsiskaitant banko kortelėmis ar elektroninės bankininkystės pagalba) nėra perduodami. Todėl elektroninių pinigų naudojimas garantuoja didesnį anonimiškumą ir sumažina galimybes neteisėtam asmens duomenų panaudojimui.