Jei nebus imamasi reikiamų priemonių, aukštos kokybės arabika garsėjančios didžiausios kavos eksportuotojos Afrikos žemyne – Etiopijos – kavos gamybos pramonei netrukus gali iškilti nemažas pavojus, rašoma šių metų birželio 19 d. paskelbtoje ataskaitoje.

„Etiopijoje ir, tiesą sakant, visame pasaulyje, jei nesiimsime priemonių, kavos bus pagaminama mažiau, – sako „Kew Gardens“ kavos tyrėjas ir vienas iš ataskaitos autorių dr. Aaronas Davisas. – Jos skonis veikiausiai bus prastesnis, o kaina – didesnė.“

Tarptautinė kavos organizacija (ICO) prognozuoja, kad jau trečius metus iš eilės kavos bus suvartojama daugiau, negu pagaminama.

Derlingais metais sukauptos kavos atsargos vis dar gelbsti nuo kavos trūkumo ir kainos padidėjimo, tačiau ar ilgam jų pakaks – neaišku, portale bbc.co.uk rašo Nassas Stylianou.

ICO teigimu, eksportuotojai jau priversti naudoti kavos atsargas, tad jų kiekis šiuo metu gerokai sumažėjęs.

Jei grėsmės nekeltų ilgalaikis klimato kaitos poveikis, būtų galima kiek nusiraminti, mat nuogąstavimai dėl nepalankių kavamedžių auginimui oro sąlygų dviejose didžiausiose kavos gamintojose, Brazilijoje ir Vietname, šiemet nepasitvirtino.

Tačiau ir toliau baiminamasi, kad jei per ateinančius mėnesius šioje šalyse įvyks nenumatytų klimato pokyčių, trumpalaikis kavos pupelių stygius gali būti neišvengiamas.

Kad ir kaip ten būtų, labiausiai kavos gamintojai ir jos mėgėjai nerimauja dėl ilgalaikių grėsmių.

Pasak Pasaulio kavos tyrimų instituto direktoriaus dr. Timo Schillingo, „Aukštos kokybės kavos pasiūlai didžiulę grėsmę kelia klimato kaita, ligos, kenkėjai, dirbamos žemės, taip pat darbuotojų trūkumas, o kavos paklausa kasmet auga“.

Jo teigimu, kai kuriose kavamedžių auginimo vietovėse temperatūra jau yra pakilusi tiek, kad gali pakenkti kavos kokybei.

„Logiškas viso to rezultatas – neišvengiamas kainų padidėjimas, ypač aukščiausios kokybės kavos rūšių, nes joms kyla didžiausia grėsmė“, – sako žinovas.

Etiopija – kavos namai

„Kew Gardens“ mokslininkų ir jų partnerių Etiopijoje parengtoje ataskaitoje prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos temperatūrai Etiopijoje pakilus keturiais laipsniais pagal Celsijų, dabartinė kavamedžiams auginti skirta teritorija šioje šalyje gali sumažėti 60 procentų.

Keturių laipsnių temperatūros padidėjimo kriterijus pagrįstas scenarijumi, pagal kurį išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išliks didelis iki 2100-ųjų.

Rengiant minėtą ataskaitą remtasi išsamia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prognoze, kurią paskelbė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

„Kew Gardens“ specialistų atlikti bandymai rodo, kad net ir susiklosčius palankesniam scenarijui, dabartinis kavamedžiams auginti skirtas plotas Etiopijoje sumažėtų maždaug 55 procentais.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad, ėmusis reikiamų veiksmų, tokios situacijos galbūt pavyktų išvengti. Kavamedžių auginimo teritoriją, pasak mokslininkų, būtų galima gerokai išplėsti, jos plėtrą suderinus su miškų išsaugojimo ir atželdinimo priemonėmis.

„Yra galimybių neigiamą poveikį šiek tiek sušvelninti ir net padidinti kavamedžių auginimo plotus maždaug keturis su puse karto, palyginti su dabartine situacija“, – sako dr. A. Davisas.

Kavos pramonė užtikrina pragyvenimą beveik 15 mln. arba 16 proc. Etiopijos gyventojų.

Rytinėje šalies dalyje, kurioje dėl klimato pokyčių poveikis produkcijai smarkiai juntamas ir dabar, ūkininkai jau ne vienus metus iš paskutiniųjų stengiasi gelbėti derlių, tačiau dėl nuolat užsitęsiančių sausrų tai daryti jiems darosi vis sunkiau.

Brazilija – aukščiausios kokybės kavos gamintoja


Pavojaus signalus kavamedžių augintojai siunčia ne tik Etiopijoje. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtoje tyrimo medžiagoje nurodoma, kad su panašiomis problemomis susiduria ir Brazilijos kavos pramonė.

Jei dviejose daugiausiai kavos pagaminančiose Brazilijos valstijose – Minas Žeraise ir San Paule – oro temperatūra pakiltų trimis laipsniais, o kritulių kiekis padidėtų 15 proc., palyginti su prieš industrializaciją buvusiu lygiu, kavamedžiams auginti tinkamas plotas sumažėtų nuo 70–75 proc. iki 20–25 proc.

Keletą pastarųjų metų Brazilijos kavamedžių auginimo regionus alina pragaištingiausia sausra nuo pat šios kategorijos duomenų registravimo pradžios prieš kone šimtmetį.

Kiek anksčiau šiais metais Brazilijos vyriausybė pirmą kartą ėmėsi svarstyti galimybę kavos pupelių įsivežti, vis dėlto šiuos ketinimus įgyvendinti sutrukdė šalies kavos gamintojų pasipriešinimas, rašo N. Stylianou.

Aukštesnės kokybės arabikos kavos pupelių augintojai didžiausios žalos patyrė laikotarpiu nuo 2014-ųjų liepos iki 2015-ųjų birželio. Brazilijos Espirito Santo valstijoje dėl užsitęsusių sausros laikotarpių ir aukštos oro temperatūros jau dvejus metus yra suprastėjęs ir kartesnio skonio robustos kavos pupelių derlius.

Net ir dabar pasėliams laistyti skirto vandens rezervuarai šiame regione – tušti. Kol statomi nauji rezervuarai, užtikrinsiantys, kad lietingais laikotarpiais vanduo būtų surenkamas veiksmingiau, kai kuriuose valstijos miestuose vietos valdžia uždraudė arba apribojo drėkinimo priemonių naudojimą itin sausringais laikotarpiais.

Vienos sausros nereikėtų sieti su klimato kaita, pabrėžia Kavos ir klimato organizacijos, kurią iš dalies finansuoja kavos pramonė, atstovas dr. Peteris Bakeris. Tačiau, pasak jo, didelės oro sąlygų permainos – didžiausias kavos pramonės atstovų rūpestis.

Klimato modeliavimo studijos patvirtina prielaidą, kad didelius temperatūros svyravimus nulemia klimato kaita, teigia klimato kaitos poveikio ekspertas iš Jungtinės Karalystės Richardas Bettsas. Pasak jo, ilgesnį laiką vyraujant sausroms ir aukštai temperatūrai, pasėliai nukenčia kur kas labiau.

Ar kavos ateitį apsaugos technologijos?

Kol Etiopijos ir Brazilijos kavamedžių augintojai skundžiasi sumažėjusiu derliumi, o mokslininkai prognozuoja, kad aukštos kokybės kavos pupelėms auginti tinkamų plotų mažės, nemažai kavą auginančių šalių džiaugiasi kaip niekad dideliais derliais.

Dr. P. Bakerio įsitikinimu, tokio rezultato pasiekiama miškų sąskaita.

„Beveik visose šalyse, kuriose kavos pramonė šiuo metu sparčiai plečiasi, kavos pasėliai visų pirma atsiranda ten, kur išnaikinami miškai, – sako jis. – Brazilijoje taip nėra – čia bet koks produktyvumo padidėjimas sietinas tik su technologijų plėtra.“

Ilgainiui technologijos galėtų turėti dar didesnės reikšmės kavos pramonei, rašo N. Stylianou.

2014 m. paviešinta visa arabikos genomo seka, taigi dabar yra paprasčiau veisti šiltesnio oro sąlygoms atsparius kavamedžius.

Taip pat pažymėtina, kad Pasaulio kavos tyrimų institute šiuo metu vykdoma augalų selekcijos programa, kuria siekiama padidinti arabikos kavamedžių įvairovę ir padaryti juos atsparesnius klimato pokyčiams.

Žinoma, rašo N. Stylianou, nevalia tikėtis, kad pasikeitimų įvyks pernakt. O kol niekas nesikeičia, kavos mėgėjai neturėtų nustebti, jei už įprastą kavą jų bus paprašyta sumokėti daugiau, nors skonio toje kavoje bus mažiau.