„Viskas prasidėjo rugpjūčio 8 dieną, kuomet prisijungęs prie SEB banko elektroninės bankininkystės radau du įrašus, jog dvi kompanijos, SAS ir „Lufthansa“, iš mano sąskaitos rugpjūčio 6 d. rezervavo dvi pinigų sumas: SAS – 279 Lt, „Lufthansa“ - 2781 Lt“, - pasakojimą pradeda kaunietis.
Pašnekovas dėsto, jog yra tikras, kad pats šių pinigų neišleido, jų išleisti negalėjo ir artimieji, todėl suskubo į artimiausią SEB banko skyrių, vėliau ir į policiją.
„Informavau, jog pinigai šioms kompanijoms yra rezervuoti, ir paprašiau SEB banko atšaukti rezervaciją ir išsakiau savo nuomonę, kad yra pavogti mano kortelės duomenys ir ja naudojamasi. Man buvo pasiūlyta rašyti pretenziją bankui bei pasikeisti kortelę, - prisimena jis. - Darbuotoja pretenziją bei prašymą pakeisti kortelę priėmė bei pasakė, jog galimybės atšaukti rezervaciją nėra. Paklausus apie tolimesnius veiksmus, buvau informuotas, jog mano pretenzija bus perduota pretenzijų skyriui Vilniuje.“
Pasak jo, rugpjūčio 8 d. pinigai iš sąskaitos buvo nuskaityti, po to sekė kelios savaitės nežinios ir savarankiškos informacijos paieškos. Tiesa, skrydžių bendrovė SAS į nesusipratimą sureagavo greitai ir pinigus grąžino savo iniciatyva, tad skylė sąskaitoje sumažėjo iki 2781 Lt.
„Tą pačią dieną, kai kreipiausi į banką, įvykį registravau policijoje, Kauno Dainavos policijos komisariate. Sulaukiau vėl tų pačių klausimų: ar niekam nedaviau kortelės ir taip toliau. Nustebino mane priėmusio budinčio pareigūno elgesys - tarsi aš turėčiau pasijausti kaltas, kad atėjau. Susidarė įspūdis, kad jiems paprasčiau tirti, kas kam trenkė, ar kas girtas užmigo neleistinoje vietoje. Jeigu žmogus būtų mažiau užtikrintas, kad tokiu atveju reikia pranešti policijai, būtų ir išėjęs nepranešęs apie galimą nusikaltimą“, - apgailestauja Audrius.
Ėmėsi pinigų ieškoti pats
Nusprendęs padaryti viską, ką gali, pinigus praradęs banko klientas susisiekė ir su „Lufthansa“ bendruoju telefonu.
„Spėjau, kad iš skrydžių bendrovės „Lufthansa“ greičiausiai buvo įsigyti lėktuvo bilietai, tad paprašiau informacijos, kaip atšaukti bilietus, nes pats nei bilietų, nei informacijos apie skrydžius neturiu. „Lufthansa“ darbuotojos atsakymas buvo paprastas - kreipkitės į savo banką, jūsų bankas kreipsis į mūsų banką, išsiaiškins, kas buvo užsakyta ir bilietai bus atšaukti“, - dėsto pašnekovas.
Tačiau kitą dieną jam paskambinus į SEB bendruoju telefonu, su pretenzijų skyriumi pabendrauti nepavyko ir jis gavo informacijos, jog pretenzija bus nagrinėjama iki 30 dienų,
„Dar vieną pretenziją parašiau elektroniniu laišku, jog man reikia informacijos, kas buvo įsigyta už mano pinigus, kad galėčiau tai pateikti „Lufthansai“. Praėjus beveik savaitei gavau laišką iš pretenzijų skyriaus, kuriame nurodyta, kad buvo pradėtas tyrimas pagal nustatytas „MasterCard International“ asociacijos taisykles ir jis gali užtrukti daugiau negu 30 kalendorinių dienų. Išsiunčiau laišką su klausimais, atsakymo į kuriuos nesulaukiau iki šiol“, - teigia jis.
Po dviejų savaičių nuo pinigų nuskaitymo pašnekovas teigia iš policijos sužinojęs, kad tyrimas pradėtas, bet jo eiga nėra tokia greita, kaip norėtųsi: reikia rasti, kas parašytų laišką „Lufthansai“ ir jį išverstų į užsienio kalbą.
„Mano pokalbio reziume - tai per dvi savaites rezultatas nulinis? Atsakymas: taip. Trumpai tariant, jau praėjo dvi savaitės. Mane erzina abejingumas, žinoma, gaila ir pinigų, bet, manau, sprendžiant problemą būtų užtekę noro, operatyvumo“, - apgailestavo jis.
Pašnekovo nuomone, bankas galėjo susisiekti su „Lufthansa“ ar jos banku ir paprašyti atšaukti bilietų rezervaciją arba suteikti duomenis, kas pirko bilietus, kad jis savarankiškai galėtų juos atšaukti. Jo manymu, ir policija galėjo susisiekti su „Lufthansa“ ir užkardyti galimą pinigų pasisavinimą.
Pinigų neatgaunantis žmogus galiausiai nusprendė kreiptis į žiniasklaidą.
"Banko komunikacija iš esmės pagerėjo, kai į banką kreipėsi DELFI, iki tol dažniau skambindavau pats", - sakė jis, pridūręs, jog į jo sąskaitą bankas pervedė trūkstamą sumą, papildomai apie tai informavo elektroniniu laišku.
Anot jo, bankas jį informavo, jog „Lufthansa“ gali užprotestuoti pinigų grąžinimą per 120 dienų, o tai reiškia, kad per artimiausius 4 mėnesius lėšos vėl gali būti nuskaitytos.
Bankas ir policija: tyrimai užtrunka
SEB bankas dėl kliento duomenų apsaugos konkrečios situacijos nekomentuoja, tačiau nurodo, kaip yra elgiamasi bendru atveju.
„Jeigu klientas kreipiasi į banką sakydamas, kad jis neatliko tam tikrų mokėjimo operacijų ir prašo jas sustabdyti, bankas privalo įsitikinti, kad kliento pateikiama informacija tikrai yra tokia, kaip ją pateikia klientas. Kartais atlikus tyrimą paaiškėja, kad klientui nežinant jo sąskaita pasinaudojo šeimos narys, arba pats klientas persigalvojo ir norėjo atšaukti pavedimą ir panašiai“, - DELFI dėstė SEB banko atstovas žiniasklaidai Arvydas Žilinskas.
Pasak jo, bankas prisiima atsakomybę, jei nustatoma, kad kliento duomenis pavogė sukčiai - tada nuostolį bankas prisiima sau, tačiau pirmiausiai finansinė institucija siekia išsiaiškinti, ar duomenų žmogus neprarado pats.
„Tyrimas gali užtrukti, jei laukiama informacijos patvirtinimo iš užsienyje veikiančių bankų, tačiau labai svarbu žinoti, kad jeigu paaiškėja, jog pinigus neteisėtu būdu pasisavino internetiniai sukčiai, bankas šį praradimą kompensuoja, tai yra, sugrąžina klientui jo prarastą sumą“, - sakė A. Žilinskas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė nurodė, jog dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl susiklosčiusios situacijos išsamiau komentuoti policija negali.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsniu - “Ikiteisminio tyrimo terminai” - ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Tačiau dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių terminas gali būti pratęstas“, - apie galimą tyrimo trukmę informavo ji.
Paklausta, ar banko darbuotoja turėjo klientui dėl galimos duomenų vagystės pasiūlyti kreiptis į policiją, ji nurodė, jog banko darbuotojų bendravimą su klientais reglamentuoja banko vidaus taisyklės.
„Tačiau, jeigu banko personalas įžvelgia nusikaltimo padarymo aplinkybes, manome, kad piliečiui turėtų būti pasiūlyta kreiptis į artimiausią policijos įstaigą“, - teigė L. Nemeikaitė.
Ji dėstė, jog pareigūnai privalėjo išsamiai apklausti galimai nukentėjusį asmenį, todėl galėjo būti užduoti įvairiausi klausimai.
„Kiekviena situacija yra individuali. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, norint nustatyti įvykio aplinkybes ir surinkti kuo daugiau duomenų apie įvykį, nepriklausomai nuo to, ar piliečiui kitoje įstaigoje buvo užduoti analogiški klausimai, pareigūnas privalo išsamiai apklausti nukentėjusį asmenį“, - detaliau pareigūnų darbo nekomentavo ji.
Norėtų sužinoti, kodėl nuskaičiavo skrydžių bendrovės
Pinigų pasigedęs banko klientas sako, jog nors dabar lėšas atgavo, vis tiek norėtų sužinoti, kokiu pagrindu jas nurašė skrydžių bendrovės.
„Į šią situaciją žiūriu taip: aš banko sąskaitoje laikau pinigus, iš kurios jie dingo be mano žinios. Mano supratimu, bankas turėtų būti suinteresuotas savo klientui paaiškinti, kur tie pinigai dingo“, - svarsto Audrius.
Pasak jo, dabar elektroninėje bankininkystėje prie nuskaičiuotų pinigų sumų jis mato operacijos numerį, lėšas nuskaičiavusios bendrovės pavadinimą, mokėjimo būdą, savo kortelės numerį ir atsiskaitymo valiutą.
„Aš supratau, kad bankas dėl SAS nuskaičiuotų pinigų, kurie grįžo, pretenzijų neturi, tad nėra prasmės tirti tą įvykį. Bet, manau, bankas vis tiek turėtų tirti tą įvykį, nes kai kreipiausi dėl vartojamos paskolos, buvau labai maloniai aptarnautas, gavau visą informaciją, kaip ją galėčiau pasiimti – aš jiems tada kaip klientas buvau brangus. O šiuo atveju susidarė toks įspūdis, kad šitas atvejis nėra toks įdomus“, - apgailestauja jis.
