Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas Tomas Bagdanskis teigia, kad konsultacijų dėl galimo darbo užmokesčio patirties darbo rinkoje neturintys kandidatai gali tikėtis personalo atrankos agentūrose. Taip pat duomenų apie vidutinius atlyginimus tam tikruose sektoriuose galima ieškoti Statistikos departamento ar Darbo biržos pateikiamuose duomenyse.
„Žinoma, darbdaviai nori darbuotojų su patirtimi, nes šie sukurs geresnį rezultatą. Todėl, kai nori užsikabinti, tenka numušti savo kainą. Viskas priklauso nuo sektoriaus ir konkurencijos jame“, - kalbėjo T. Bagdanskis.
Pats teisinį išsilavinimą turintis pašnekovas teigė, kad, pavyzdžiui, šiame sektoriuje galioja savos taisyklės.
„Jaunam žmogui be patirties pirma galimybė – atlikti praktiką, rasti įmonę, kuri leis atskleisti savo sugebėjimus, o tada, pradėjus nuo žemiausio laiptelio, einama prie minimalios algos ir paskui kylama“, - sakė T. Bagdanskis.
Pašnekovas teigė, kad kartais tokiu atveju galima ir paradoksas, kai teisininkų kontoroje teisininkas dirba daugiau ir sudėtingiau nei biuro administratorius, tačiau uždirba mažiau.
„Bet čia tokia rinka ir kelias į šią profesiją. Jei nori ne tūkstančio litų, o dviejų, turi argumentuoti kodėl, nes visa rinka dirbs už tūkstantį“, - pridėjo jis.
Siūlo nebežaisti katės-pelės žaidimo
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pripažino, kad į darbo rinką norintiems įsilieti kandidatams derėtis dėl atlyginimo sunkiau.
Norintiems neprašauti su pageidaujamu atlyginimu R. Karavaitienė pataria adekvačiai pasverti savo atitikimą siūlomoms pareigoms, darbinę patirtį, kompetenciją, pasiekimus, įgūdžius ir įvertinti savo, kaip specialisto, galimybes kurti pridėtinę vertę būsimai įmonei.
„Pageidaujamą atlyginimą kandidatas turėtų pagrįsti, o ne tiesiog paprastai konstatuoti faktą“, - pridėjo ji.
Darbo rinkos specialistė įvardino sumą, kuri galėtų būti atspirties taškas darbo patirties neturinčiam kandidatui. Tai, jos nuomone, galėtų būti 1,3 tūkst. Lt.
Pašnekovė pabrėžė, kad daug mažiau nesusipratimų būtų, jei darbo skelbimuose darbdaviai patys nurodytų, kokio atlyginimo gali tikėtis nauji darbuotojai.
„Kandidatams nereikėtų spėlioti, o darbdaviai sulauktų tikslingų kandidatų dėmesio. Kai įmonė ieško darbuotojo, ji jau žino, kiek pasiruošusi mokėti būsimam darbuotojui. Kodėl to iš karto neparašius“, - klausė R. Karavaitienė.
Prašo didesnių atlyginimų
Personalo atrankos „Nova Lux“ darbuotoja, nenorėjusi būti įvardinta, derybų dėl atlyginimo paveikslą piešia iš darbdavio pusės.
Kad negaišintų nei savo, nei kandidatų laiko personalo atrankos įmonės atstovai potencialaus darbuotojo finansinius lūkesčius bando išklausti dar pirmo pokalbio telefonu metu.
„Darbdavys nėra linkęs daug daugiau mokėti. Žinoma, gali pakelti bazinį atlyginimą, bet, pavyzdžiui, pardavimuose tai tik jau dirbant, parodžius savo rezultatus“, - kalbėjo pašnekovė.
Specialistė taip pat pastebėjo, kad kandidatų į darbo vietas prašomas atlyginimas priklauso nuo ekonomikos ciklo. Gyventojų lūkesčiams pakilus, norima didesnių atlyginimų.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, 2013 m. 3 ketv., Lietuvos statistikos departamentas (Neto, Lt)
| Šalies ūkis be individualiųjų įmonių | Valstybės sektorius | Privatusis sektorius be individualiųjų įmonių | |
| Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis | 1784 | 1860,2 | 1740,9 |
| Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė | 1575,9 | 1913,3 | 1501,9 |
| Kasyba ir karjerų eksploatavimas | 2127,3 | nebuvo | 2127,3 |
| Apdirbamoji gamyba | 1790,1 | 2155,3 | 1787,8 |
| Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas | 2480,9 | 2242 | 2848,4 |
| Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas | 1858 | 1962,5 | 1611,3 |
| Statyba | 1668,6 | 2187 | 1651,3 |
| Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas | 1644,9 | 1576 | 1645 |
| Transportas ir saugojimas | 1721,3 | 2174,8 | 1534 |
| Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla | 1162,3 | 1343 | 1160,5 |
| Informacija ir ryšiai | 2761,3 | 2395,7 | 2796,2 |
| Finansinė ir draudimo veikla | 3191,2 | 3872 | 3147,9 |
| Nekilnojamojo turto operacijos | 1687,3 | 1731,6 | 1679,9 |
| Profesinė, mokslinė ir techninė veikla | 2226,9 | 2327 | 2193,8 |
| Administracinė ir aptarnavimo veikla | 1495,4 | 1394,4 | 1531,6 |
| Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas | 2163,3 | 2163,3 | nebuvo |
| Švietimas | 1685,3 | 1681,2 | 1796,4 |
| Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas | 1763,7 | 1764,2 | 1760,3 |
| Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla | 1355,1 | 1337,7 | 1407,8 |
| Kita aptarnavimo veikla | 1551,6 | 1545,8 | 1551,9 |
Vytauto Didžiojo universiteto Karjeros ir kompetencijų centro vadovė Eglė Stasiūnaitienė patarė kandidatams į darbo vietą neskubėti kalbėti apie pinigus.
„Darbo pokalbyje temą apie atlyginimą turėtų pradėti darbdavys. Jei darbdavys derasi dėl darbo sąlygų ir atlyginimo, vadinasi, kandidato patirtis ir kvalifikacija jam yra priimtini ir vertinami teigiamai. Labai dažnai kandidatui tenka dalyvauti keliuose pokalbio dėl darbo etapuose. Kandidatai, kurie neatitinka kvalifikacinių arba kitokių darbdavio formuluojamų reikalavimų, dažniausiai nekviečiami tolimesnėms deryboms“, - komentavo specialistė.
Pasak jo, pirmo pokalbio metu apie darbo uždarbį gali būti net nediskutuojama.
„Jei kandidatas dalyvauja jau antrajame pokalbyje ir atlyginimo tema vis dar nebuvo diskutuota, jis gali inicijuoti diskusiją dėl pageidaujamo atlyginimo. Kandidatui darbo užmokestis - svarbus klausimas, tačiau atlyginimo temos svarstymas neturėtų dominuoti. Pokalbio dėl darbo laikas turėtų būti išnaudojamas savo patirties, asmeninių savybių, motyvacijos dirbti šioje įstaigoje ar įmonėje pristatymui“, - patarė E. Stasiūnaitienė.
Pasak specialistės, jei darbdavys įvardina atlyginimą ar jo ribas, kandidatas galėtų pasiteirauti, ar tai atlyginimas bandomuoju laikotarpiu ir ar galima tikėtis didesnio atlyginimo jam pasibaigus.
Paklausta, kiek kandidatas gali užsiprašyti darbo pokalbyje, pašnekovė teigė, kad prieš susitikimą su potencialiu darbdaviu reikia atlikti namų darbus – pasidomėti, kokį atlyginimą tame sektoriuje uždirba panašų darbą dirbantieji asmenys.
„Kiekviena derybose dalyvaujanti pusė siekia sau palankesnių sąlygų. Verta prašyti šiek tiek didesnio darbo užmokesčio, negu dominuoja rinkoje. Jei derybų su darbdaviu metu kandidatui teks nusileisti, atlyginimas nebus mažesnis nei įprastai gauna panašias funkcijas vykdantys darbuotojai. Jei darbdaviui bus priimtini kandidato lūkesčiai – bus sėkmingai susitarta dėl kandidatui palankaus atlyginimo“, - aiškino E. Stasiūnaitienė.
