Dar nė vienas pirkėjas jos nematė nesišypsančios, nė vienas nepraėjo jos neužkalbintas ir daugelis stebisi, kaip moteriai užtenka ir kantrybės, ir geros nuotaikos, ir nuovargis, jos, regis, niekada nekamuoja.

„Kitokia būti nė negalėčiau“, - teigė ir žurnalistę su šypsena pasitikusi alytiškė.

Kad E. Urbanavičienė kada nors būtų blogos nuotaikos, dar neteko matyti ir jos kolegoms iš „Lidl“ parduotuvės Alytuje, kurie jau priprato kad moteris visada linksma, gerai nusiteikusi, energinga.

„Neseniai viena jauna moteris, atsiskaitydama prie kasos, stebėjosi, kad jau vėlus metas, o aš vis dar šypsausi. O man smagu, kai aš nusišypsau pirkėjui, jis taip pat nusišypso, tai man – didžiausia padėka, ir taip širdy būna gera. Ir jei klientas išeina besišypsodamas, vadinasi, jis dar sugrįš.

Aišku, pasitaiko ir liūdnų, susirūpinusių pirkėjų, bet tokius užkalbinu, pasidomiu, kaip sekasi, ir atrodo, jiems nuotaika kaip mat pagerėja“, - kalbėjo 57 metų E. Urbanavičienė.

Elgesio su klientais subtilybių ji įgijo ne tik tam skirtuose mokymuose. „Aš ir gyvenime tokia. Noriu, kad visi būtų laimingi, sveiki. Namuose stengiuosi pabūti ramiai, „pasikrauti“ geros energijos. Ko daugiau žmogui reikia: sveikatos ir darbo, kad galėtų užsidirbti, pragyventi“, - sakė alytiškė.

Moteris neslėpė, jeigu nebūtų radusi darbo, ji greičiausiai, būtų emigravusi į Vokietiją. Nors moters specialybė kasininkė-pardavėja, tokios darbo patirties ji turėjo mažai. Buvo laikas, kai teko pagyventi ir iš pašalpų.

„Buvo sunkus metas. Jei nebūčiau gavusi darbo, ko gero, būčiau emigravusi. Džiaugiausi, kad pavyko įsidarbinti, kad pakvietė į pokalbį, nes prieš tai, siųsdama gyvenimo aprašymus į įvairias įmones, atsimušdavau kaip į sieną“, - prisipažino E. Urbanavičienė.

Moteris džiaugiasi, kad turi darbą ir mintys apie emigraciją jau nekamuoja. Kaip sakė, jai gaila emigruojančių žmonių, o ir patį miestą palikti nesinorėtų.

Jau 37 metus Alytuje gyvenanti, iš Kauno kilusi moteris teigė, kad niekur nematė gražesnio miesto nei Dzūkijos sostinė.

„Miestas prie Nemuno, visur žalia, čia gera gyventi. Kad tik verslininkai daugiau darbo vietų sukurtų. Jeigu ir būčiau emigravusi, tai visada sugrįžčiau. Džiaugiuosi, kad man dabar apie emigraciją galvoti jau nebereikia“ , - pasakojo kasininkė iš Alytaus, įsimenanti ištikimiausius pirkėjus.

Moteris pastebėjo, kad pas ją mėgsta apsipirkti jaunimas, maži vaikai. Kai kurie pirkėjai ją atpažįsta ir gatvėje, paklausia, kaip sekasi darbe.

„Džiugu, kad išlieka ryšys su klientais, kad galiu praskaidrinti jiems nuotaiką. Man taip savaime gaunasi. Žinoma, aš suprantu tas pardavėjas, kurios dirba 12 valandų iš eilės. Joms šypsotis tikrai nelengva, jaučiasi nuovargis, tačiau pas mus grafikas lankstus, galime pailsėti“, - kalbėjo E. Urbanavičienė, alytiškiams linkėjusi sveikatos, geros nuotaikos ir sugebėjimo rasti laimę smulkmenose.