Komercinių bankų įkainiai paslaugoms patraukia ne tik gyventojų, bet ir verslo akį. Dėl kai kurių paslaugų dydžių, kuriuos verslas turi mokėti bankams, šis atsisako kai kurių paslaugų savo vartotojams.
© Shutterstock nuotr.

Nuo šių metų pradžios bendrovė „SB lizingas“ nusprendė atsisakyti mokėjimo funkcijos „Bank link“ klientų įmokoms. Kaip portalui DELFI aiškino „SB lizingo“ generalinis direktorius Mindaugas Valančius, toks sprendimas priimtas, nes „Bank link“ administravimo mokestis yra brangesnis nei kiti atsiskaitymo už lizingo įmokas būdai.

„O ta didina bendrą paslaugos kainą vartotojams. Siekiame užtikrinti konkurencingą kainą ir visada ieškome sprendimų, kurie leistų klientams pasiūlyti paslaugą už mažesnę kainą“, – teigė M. Valančius. Bendrovė skaičiuoja, kad „Bank link“ paslauga vidutiniškai naudojosi 13,8 proc. klientų.

Pasak jo, klientai ir toliau gali mokėti įmokas per el. bankininkystę, tačiau atliekant įprastą bankinį pavedimą. Taip pat bendrovė toliau siūlo klientams el. sąskaitos paslaugą.

Kaip nurodo „Bank link“ paslaugą teikiantys bankai, ši paslauga skirta internetinėms parduotuvėms, leidžianti atsiskaityti už pirkinius: ši paslauga leidžia automatiškai suformuoti pervedimo formą, kurią pirkėjui tereikia patvirtinti.

Tuo metu el. sąskaitos paslauga sukurta panaikinus tiesioginį debetą ir leidžia nustatyti automatinį tam tikrų įmokų sumokėjimą.

Kad verslas permąsto savo išlaidas bankams, kurios galiausiai turi įtakos galutinei kainai klientui, rodo ir „Klaipėdos vandens“ sprendimas.

Kaip portalui DELFI pasakojo „Klaipėdos vandens“ pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė, panaikinus tiesioginio debeto paslaugą įmonė nusprendė el. sąskaitos paslaugos savo klientams nesiūlyti.

„Mes neturime sutarties su bankais dėl elektroninės sąskaitos siuntimo klientams. Tiesiog mes atsisakėme šios paslaugos“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak E. Alonderienė, nesiūlyti el. sąskaitos paslaugos nuspręsta dėl paslaugos kainų dydžio.

„Dabar sugalvojome klientams alternatyvą: paskaičiuosime klientams įmokas metams ir gyventojai, kurie naudojasi internetine bankininkyste, galės sudaryti periodinio mokėjimo formą visiems metams ir jiems lygiai taip pat bus nuskaičiuojama nuo sąskaitos“, – pridėjo pašnekovė.

Komercinių bankų internetiniuose puslapiuose galima rasti informacijos, kiek įmonėms kainuoja klientams suteikiama galimybė atsiskaityti naudojant „Bank link“ ar el. sąskaitos paslaugas.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ nurodo, kad sutarties pasirašymo mokestis įmonei – 36,3 euro, mėnesinis palaikymo mokestis – 24,2 euro, mokestis už vieną mokėtojui pateiktą el. sąskaitą – 0,28 euro.

Kalbant apie „Bank link“ paslaugą, SEB bankas nurodo, kad vienkartinis registracijos mokestis įmonei – 57,92 euro, komisinis mokestis – 1,3 proc. nuo pervedimo sumos (mažiausiai – 0,14 euro, daugiausiai – 0,75 euro) arba fiksuotas 0,5 euro mokestis už bet kokios vertės pavedimą.

Žada pasiūlyti alternatyvą

Elektroninių pervedimų paslaugos teikėjo „Paysera“ vadovas Kostas Noreika teigė, kad įmonių sprendimai atsisakyti „Bank link“ paslaugos nėra masiniai, o greičiau pavieniai atvejai. Vis dėlto pašnekovas teigė, kad jau greitu metu klientams bendrovė pasiūlys alternatyvą „Bank link“ paslaugai.

„Galbūt atsisakymas vyksta dėl to, kad kaina yra didesnė, kurią bankai ima, ir įmonės renkasi galbūt ne tokį patogų sprendimą klientui, bet kad pinigų įskaitymas būtų nemokamas“, – kalbėjo jis.

K. Noreika paminėjo, kad artimu metu, vasario mėnesį, bendrovė pasiūlys naują paslaugą klientams – mokėjimų inicijavimą, kai klientai pinigus galės gauti ne per „Bank link“ paslaugą, bet per naują įskaitymo būdą.

Paklaustas, ar „Bank link“ paslaugos, kurią teikia komerciniai bankai, aplinka yra konkurencinga, pašnekovas teigė, kad daug konkurencijos joje nemato: „Šios paslaugos kiti mokėjimų paslaugų teikėjai negali pasiūlyti pigiau, nes ją vis vien perka iš bankų, o bankas tarpininkams, tokiems kaip mes, neparduos pigiau nei standartinė kaina“.

Kostas Noreika
Kostas Noreika
© DELFI / Karolina Pansevič

Primename, kad dar 2013 m. internetinių parduotuvių vadovai pasiskundė Lietuvos bankui dėl jų manymu bankų taikomų per didelių mokesčių už „Bank link“ paslaugą. Lietuvos bankas savo atsakyme konstatavo, kad dėl „Bank link“ paslaugai taikomų bankų įkainių turi derėtis pačios bendrovės, nes šios paslaugos nepapuola po Mokėjimų įstatymu.

Finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius taip pat teigė, kad įmonių sprendimai atsisakyti „Bank link“ paslaugos nėra standartinis sprendimas.

„Mūsų praktika rodo, kad tai yra lietuviams vienas priimtiniausių atsiskaitymo būdų. Šiuo metu pasaulio finansų rinkose vyksta tam tikri ryškūs pasikeitimai, kurie būtų patogesni, greitesni, modernesni ir pigesni. Visa tai skatina verslą ieškoti naujų būdų ir galimybių patenkinti kliento poreikius, todėl „Bank link“ paslaugą išstumti gali nebent alternatyvūs atsiskaitymo būdai“, – komentavo jis.

Primename, kad „SB lizingas“ skaičiuoja, jog „Bank link“ paslauga naudojosi apie 14 proc. klientų. Tuo metu „Mokilizingo“ atstovas teigia, kad šia mokėjimo galimybe naudojasi apie 31 proc. klientų.

„Dabar įvairios finansinių paslaugų bendrovės stengiasi pasiūlyti pigesnių ir patogesnių atsiskaitymo sprendimų, todėl konkurencija intensyvi. Finansinių paslaugų rinkos tendencijos leidžia prognozuoti, kad ateityje atsiskaitymus grynaisiais pinigais pamažu pakeis inovatyvesni atsiskaitymo būdai, tai galioja ir mūsų sektoriui: nors žmonės naudojasi tuo, ką turi, ką yra įpratę naudoti, patirtis rodo, kad pasiūlius naujų mokėjimų būdų, jie gana greitai prigyja“, – paklaustas apie konkurenciją aplinką mokėjimų sektoriuje, atsakė S. Kuliešius.

Teigia, kad klientų skaičius auga

SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas teigė, kad pernai klientams, naudojantiems „Bank link“ paslaugą, buvo sumažinti įkainiai.

Dabar klientai gali rinktis ir mokėti arba 1,5 proc. nuo pervedimo sumos (mažiausiai – 0,14 euro, daugiausiai – 0,75 euro), arba fiksuotą 0,5 eurų mokestį už bet kokios vertės pervedimą.

„Nuo praėjusių metų pradžios, verslo klientų, sudariusių su banku „Bank link“ sutartis, skaičius išaugo beveik dešimtadaliu“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie el. sąskaitų paslaugos įkainius SEB atstovas paminėjo, kad kainos klientams už šią paslaugą nesikeitė. Šiame banke el. sąskaitos pateikimo mokestis kainuoja 0,25 euro.

„Verslo įmonių, besinaudojančių šia paslauga, skaičius nuo praėjusių metų pradžios šiek tiek padidėjo“, – pridėjo jis.

„Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat teigė, kad verslo klientams el. sąskaitos paslaugų įkainiai nesikeitė nuo 2015 m., kai ji buvo pasiūlyta klientams.

„Kalbant apie „Bank link“ ir el. sąskaita besinaudojančių verslo klientų skaičių, galima pasakyti, jog šis skaičius nuolat auga. Šis augimas tiesiogiai atspindi el. paslaugų plėtrą ir augantį gyventojų bei verslo įmonių poreikį naudotis elektronine bankininkyste“, – komentavo jis.

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tyrimas: lietuviai skiria vaikams kišenpinigių, bet kaip elgtis su pinigais nemoko

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55...

Demografinis kūjis kirto ir dėvėtų drabužių verslui (194)

Dėvėtų prekių parduotuvių ypatinga gausa pasižyminčiame Panevėžyje šio verslo atstovai...

Turgums vis sunkiau konkuruoti su prekybos centrais (51)

Turgaviečių padėtis dabartinėje rinkoje tampa vis sudėtingesnė, o norint sudominti pirkėją...

Trys vietos Kaune, kur galima pigiai pavalgyti (229)

Kai kavinėse ir baruose kainos stiebiasi į rekordines aukštumas, kauniečiai atranda, kur...

Ieškomas 375 tūkst. eurų Aukso puodo laimėtojas (72)

Gili nežinia – vis dar neatsiimti „ Teleloto “ laimėti 375 274 Eur. Toks solidus Aukso puodo...

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (18)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (451)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (105)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (2)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (48)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (5)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....