Kaip DELFI pasakojo SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, vykdomą iniciatyvą sugavo patys banko darbuotojai. Joje dalyvaujama savanoriškai, tačiau tik mažiau negu 1 proc. jų iniciatyvoje nedalyvauja.

„SEB bankas jau trečius metus įgyvendina ir plėtoja vidinę iniciatyvą „Gyvenu be grynųjų“, kurios idėją sugalvojo patys darbuotojai. Ši iniciatyva gimė stebint besikeičiančias tendencijas visuomenėje, kai vis daugiau žmonių kasdienėmis banko paslaugomis naudojasi savarankiškai, vis dažniau moka kortele.

SEB bankas savo klientus, kad valdyti asmeninius finansus jiems būtų paprasčiau ir pigiau, nuolat skatina naudotis patogiomis ir paprastomis savitarnos paslaugomis, rinktis atsiskaitymą mokėjimo kortele, naudotis interneto banku, todėl ir savo darbuotojus skatiname būti pavyzdžiu, pradėti nuo savęs“, – pasakojo ji.

I. Dauguvietytė-Daskevičienė pridūrė, jog iniciatyvos metu darbuotojus visur, kur tik galima, kviečia už prekes ar paslaugas dažniau atsiskaityti banko kortele ar elektroniniu būdu, dienpinigius vaikams, skolas draugams, indėlius į kolegų ar draugų gimtadienio fondus pervesti mobiliuoju telefonu, jei vis tik prireikia grynųjų, pasiimti jų parduotuvių, kuriose teikiama grynųjų pinigų išmokėjimo paslauga, kasose.

„Ši vidinė įpročių keitimo iniciatyva vyksta žaidimo forma, joje dalyvauja SEB darbuotojų komandos, suskirstytos pagal padalinius. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, matuojami tik bendri komandų, didesnių kaip 5 nariai, ir bendri visų banko darbuotojų rezultatai, t.y. pavienių darbuotojų mokėjimo kortele atliekamos operacijos jokia forma nėra sekamos, stebimos ar analizuojamos“, – aiškino banko atstovė.

Banko darbuotojų komandos varžosi tarpusavyje ir dalyvauja iniciatyvoje siekdamos padidinti savo atsiskaitymų kortelėmis dalį, išsigryninti kuo mažiau lėšų ir panašiai.

„Pasiekus numatytus tikslus, darbuotojai apdovanojami komandiniais socialiai atsakingais ir edukaciniais prizais. Pavyzdžiui, pirmaisiais iniciatyvos metais, kai daugumos SEB darbuotojų atsiskaitymo kortele dalis pasiekė ir viršijo 60 proc., visi SEB grupės darbuotojai buvo apdovanoti ekologiškomis gertuvėmis, šiemet iniciatyvoje dalyvaujančias ir tikslus pasiekusias komandas kviesime pasodinti medelį savo komandos garbei savo mieste“, – pasakojo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

„Swedbank“ duoda išbandyti naujoves

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad kiekvienais metais įgyvendina programas bei iniciatyvas, skatinančias darbuotojus pirmuosius išbandyti bei naudoti banko elektroninius kanalus.

„Jie turi galimybę pirmieji išbandyti naujas banko paslaugas ar produktus. Pavyzdžiui, šiuo metu banko darbuotojai yra pirmieji, kurie gali išbandyti ir naudotis „Swedbank“ bekontaktėmis kortelėmis.

Iš darbuotojų gauname naudingų įžvalgų, kaip produktus ar įrankius galime patobulinti ar vystyti toliau. Taip pat manome, kad įsitraukimas naudojant naujus produktus yra geriausias būdas perprasti naujoves ir tai padeda dirbant su banko klientais“, – dėstė jis.

Praėjusiais metais, kaip sakė S. Abraškevičius, „Swedbank“ vykdė akciją „Elektroninė piniginė“, kurios metu darbuotojai buvo skatinami būti inovatyviais, naudoti kuo mažiau grynųjų arba, jei įmanoma, nenaudoti jų iš viso ir dar dažniau naudotis elektroninėmis banko paslaugomis.

„Tai yra, atsiskaitinėti mokėjimo kortele bei vykdyti mokėjimus per mobiliąją banko programėlę ar interneto banką. Kiekvieną mėnesį buvo stebimas darbuotojų naudojimosi e. kanalais aktyvumas bei apdovanojami aktyviausiai e. kanalus naudojantys kolegos“, – pasakojo „Swedbank“ atstovas.

Jis teigė, kad panašios kampanijos įgyvendinamos iš šiemet.

„Viena iš jų yra „Euras keliauja per banką“, kai žaidimo principu kolegos vienas kitą skatina naudotis „Swedbank“ mobiliąja programėle bei išbandyti jos „Siųsti/Gauti pinigus greitai“ funkciją“, – kaip pavyzdį pateikė pašnekovas.

Triušio kelionė

DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta tvirtino, kad jų banke taip pat buvo įvairių iniciatyvų, skatinančių gyventi be grynųjų ir kuo daugiau kasdieninių finansų perkelti į internetą arba telefoną.

„Vienas įdomesnių veiksmų buvo rožinio triušio kelionė per banką. Pastebėjome, kad labiausiai gyventi be grynųjų trukdo tokios situacijos, kaip atsiskaitymas už maistą, ypač pietaujant kartu su kolegomis.

Šią problemą galima paprastai išspręsti su mūsų mobiliosios programėlės funkcija „Pervedimai savo ratui“. Liko tik paskatinti kolegas, kad visi savo telefonuose įsidiegtų banko programėlę“, – sakė jis.

Tai padaryta netradiciškai – DNB nupirko didelį rožinį pliušinį triušį ir paleido jį į kelionę po skirtingus banko padalinius.

„Kiekviename padalinyje jis užsibūdavo tol, kol visi darbuotojai įsidiegdavo programėlę. Visi taip norėjo dalintis triušiu, kad akcija truko mažiau nei mėnesį, o jai pasibaigus programėlės naudojimas tarp darbuotojų stipriai išaugo“, – pasakojo V. Lopeta.

Lietuvos banko (LB) 2016 metų pradžioje skelbti apklauso rezultatai parodė, kad gyventojai pamažu grynųjų naudoja vis mažiau.

„Dieną prieš LB užsakymu vykdytą apklausą už grynuosius pinigus nieko nepirko 31 proc. respondentų. 2014 metais vykdant analogišką apklausą, tokių žmonių buvo 9 proc. punktais mažiau.

Vidutiniškai vienas asmuo per dieną pernai grynaisiais pinigais atsiskaitė 1,2, o 2014 metais – 1,8 karto.

Apklausa rodo, kad menksta ir grynaisiais pinigais per dieną išleidžiama suma. 2015 metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais mediana sumažėjo nuo 9,6 iki 7,2 eurų“, – rašoma tuomet platintame pranešime žiniasklaidai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (315)