Įmonės, per pastarąjį pusmetį didinusios atlyginimus, vidutiniškai jį padidino 15-16 proc., neatskaičiavus mokesčių. Bendrovės planuojančios kelti atlyginimus artimiausiu metu, ketino juos padidinti dešimtadaliu.
Tačiau šie skaičiai labai skiriasi kalbant apie skirtingas profesijas. Pavyzdžiui, vadovų atlyginimai didėjo 26 proc., informacinių technologijų specialistų - 27 proc., o technikų ar mechanikų – mažiau nei 10 proc., pastebi tyrimo autoriai.
„Darbdaviai paminėjo, kad kelti atlyginimus paskatino geresni įmonės finansiniai rezultatai, didesnės įmonės galimybės, produktyvumas ir konkurencija. Dėl to, kad atsirado daugiau pinigų, pagerėjo įmonės rezultatai, už kuriuos atsako vadovas, logiška, kad vadovų algos augo“, - mano Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Tačiau jis svarsto, jog galimai dalis vadovų pakėlė sau atlyginimus, o kai kuriuos darbuotojus – pamiršo.
„Mūsų tyrimas ir siekia parodyti, kad atlyginimus sau pasididinti reikia, bet negalima pamiršti ir kitų darbuotojų, nes yra rinkos spaudimas. Žiūrėkime, kas darosi Estijoje, Latvijoje, pamatykime, kokios tendencijos ir nepamirškime, kad reikia didinti algas net ir mažiausiai apmokamiems darbuotojams“, - dėstė jis.
Lyginant tris Baltijos šalis, beveik visų specialybių ir profesijų atlyginimai yra aukščiausi Estijoje, antroje vietoje – Latvija, o Lietuva vis dar atsilieka pagal atlyginimų vidurkį.
Per artimiausią pusmetį atlyginimus kai kuriems darbuotojams planuoja didinti 18 proc. apklaustųjų.
„Tai kad mažiau nei penktadalis Lietuvos įmonių planuoja didinti atlyginimus darbuotojams rodo, jog verslas atsargiai vertina ateities perspektyvas. Svarbiausias faktorius, leidžiantis tikėtis stabilumo, yra stabili ir prognozuojama mokestinė bazė“, - sakė V. Sutkus.
Įvardijo, ką samdys
Beveik pusė darbdavių (49 proc.) nurodė, kad artimiausiu metu jiems reikės papildomų darbuotojų, o 44 proc. teigė, kad darbuotojų pakanka ir įmonės neplanuoja jokių pokyčių.
Darbdaviai prognozuoja, jog artimiausiu metu didės logistikos, paslaugų sektoriaus, pardavimų specialistų bei įvairių sričių kvalifikuotų darbininkų paklausa.
Didžioji dalis darbdavių sakė, kad jų veiklai tiesioginę įtaką daro tinkamos darbo jėgos trūkumas: 59 proc. respondentų trūksta kvalifikuotų specialistų, 12 proc. nurodo, kad neužtenka mažai kvalifikuotos arba nekvalifikuotos darbo jėgos.
Atlyginimų žirklės
Tyrimo duomenimis, aukščiausio lygio vadovų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 3,5 iki 7,7 tūkst. litų. Žemesnės grandies vadovų ir projektų vadovų – nuo 3 iki 6,5 tūkst. litų.
Aptarnavimo srities ir pardavimų specialistai vidutiniškai uždirba 1,4 – 3 tūkst. litų, biuro administravimo darbuotojų atlyginimai svyruoja 1,7 – 2,85 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Tiekimo, transporto, logistikos paslaugų vadovas uždirba apie 5,6 tūkst. litų, gamybos padalinio vadovas – 5,4 tūkst. litų, inžinierius – 4 tūkst. litų, suvirintojas ir šaltkalvis 2,3 – 2,4 tūkst. litų, programinės įrangos kūrėjas – 6,5 tūkst. litų, IT sistemų administratorius – 3,4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Tyrimą atliko trys organizacijos: Lietuvos verslo konfederacija, Atlyginimų tyrimo agentūra ir „CV Online LT“. Tyrime Lietuvoje dalyvavo 179 įmonės ir 3163 darbuotojai, o Baltijos šalyse 705 darbdaviai ir 19878 darbuotojai.
