„Ar Jums lenkiasi pardavėjos, kai ateinate į „Maximą“ nusipirkti druskos ir degtukų? Lašinių?“, – Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ jos klausė Algis Ramanauskas-Greitai.
K. Leontjeva-Numavičienė pradėjo juoktis. „Ne, neatpažįsta“, – sakė ji.
Paklausęs, kaip pašnekovė susipažino su N. Numavičiumi, daugiau ekonomistės apie asmeninį gyvenimą A. Ramanauskas-Greitai neklausinėjo, bet domėjosi, ką ji mano apie pasiūlymus įvesti dar daugiau progresinių mokesčių.
Jos manymu, Lietuvoje kas keleri metai vis randama sričių, kurias siūloma reformuoti ir neva tada jau šalis gyvens puikiomis sąlygomis.
„Su progresiniais mokesčiais galima pasiekti ir gero, ir blogo rezultato arba užstrigti, bet tos valstybės, kurios yra turtingos, ir į kurias lygiuojasi progresinių mokesčių šalininkai, jos pirma tapo turtingos, o po to įvedinėjo tuos mokesčius. Jeigu palygintume, kokia Švedija buvo prieš 100 metų ir kokia yra dabar, matytume, kad ji nebėra tokia pasaulinė lyderė, kokia ji buvo prieš 100 metų. Progresiniai mokesčiai gali visur nuvesti ir afrikiečiai turbūt irgi norėtų būti Švedijoje“, - sakė K. Leontjeva-Numavičienė.
Ji pateikė ir kitą pavyzdį: šiuo metu JAV vyksta debatai ruošiantis prezidento rinkimams ir kalbama apie tai, kad galbūt JAV reikia Danijos – Švedijos modelio.
„Tačiau kai žmonės pasižiūri, kaip tie patys danai, švedai gyvena JAV, matoma, kad jie žymiai daugiau uždirba būdami JAV nei Švedijoje“, - dėstė ji.
Paklausta, kiek, jos nuomone, būtų sąžininga, kad dirbantieji sumokėtų mokesčių, ji tvirtino, kad tai buvo klausiama žmonių per apklausą 2008 m.
„Atsakymų vidurkis buvo apie 10 proc., kai realiai atiduodame apie 42 proc., - sakė K. Leontjeva-Numavičienė. - Lietuva pagal darbo jėgos apmokestinimą patenka į Europos Sąjungos valstybių dešimtuką.“
Kaip atrodytų Lietuva su 100 žmonių?
Paprašyta įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuva, jeigu ją sudarytų tik šimtas žmonių, ekonomistė K. Leontjeva-Numavičienė sakė, kad 66 žmonės būtų vaikai, pensininkai, neįgalieji ir bedarbiai.
„Lietuvoje daugmaž du trečdaliai gyventojų yra tie, už kuriuos valstybė apmoka sveiktos apsaugos išlaidas. Kažkur apie 10 žmonių, kurie yra samdomi valstybės, ne tik tarnautojai, tai ir gaisrininkai, ir mokytojai, policininkai. Ir daugmaž bus dvidešimt keli žmonės, kurie visa tai apmoka. Tai yra mokesčių mokėtojai, kurie moka mokesčius. Tai nėra normalus modelis, kad jau visiškai per mokesčius išlaikytų“, - laidoje kalbėjo ekonomistė.
Kaip teigė K. Leontjeva-Numavičienė, normalioje valstybėje šeimos išlaikytų savo vaikus ir dirbti nebegalinčius artimuosius. Čia pat ekonomistė papasakojo, kaip atrodo gerovės valstybės modelis.
„Galima vaizdžiai parodyti, kaip prasideda gerovės valstybė. Jeigu yra visuomenė ir sakoma, žiūrėkite, yra keli bedarbiai, keli neįgalieji, štai senyvas žmogus, kuris nesusitaupė lėšų, reikėtų susimesti mums visiems per mokesčius ir jiems padėti. Tai taip prasideda gerovės valstybė ir labai mažai žmonių, kuriems reikia padėti, sulipa į tokį vagoną ir tada visi kiti tempia. Bet tų tempiančiųjų yra tikrai daug. <...> Bet dabar [Lietuvoje] prieiname prie tokios situacijos, kad penktadalis visuomenės tempia vežimą, kur sėdi keturi penktadaliai. Ir tai tikrai nėra normalu“, - teigė ekonomistė.
