Aborigenų ginklai tapo lietuvio verslu

 (41)
Nors bumerangų gimtine laikoma Australija, juos įsigyti norinčių gausu ir Lietuvoje. Tuo įsitikino bumerangų gamyba laisvalaikių užsiimantis Nemunas Pakalnis, radęs tuščią nišą verslo dovanų rinkoje. Kol kiti suka galvas, kuo patraukti pirkėjų dėmesį, vaikinas ieškantiems originalaus daikto siūlo savo gamybos tradicinius aborigenų bumerangus ir turi minčių kaip jais sudominti užsienio šalių klientus.
Bumerangų dirbtuvės
Bumerangų dirbtuvės
© Asmeninio archyvo nuotr.

Idėją įkvėpė tėvas

N. Pakalnis pasakojo, kad bumerangus pradėjo gaminti išmokęs šio netradicinio amato iš savo tėvo. „Mano tėvas bumerangais pradėjo domėtis, kai aš buvau dar vaikas. Jam, kaip fizikui bei gamtos mokslų daktarui, buvo labai įdomu gilintis į bumerangų aerodinamikos subtilybes“, - pasakojo jis. Vaikino tėčio aistra bumerangams tapo daugiau nei paprastu hobiu – ilgai tuo domėjęsis, jis netgi užpatentavo su jais susijusį išradimą.

„Bumerangų aerodinamikos tema jis sukūrė išradimą, patobulinantį bumerangų aerodinamines savybes, ir jį užpatentavo Europos Sąjungos šalyse. Tarptautinio išradimo pagrindu sukurta unikali bumerango forma, kuri buvo gerai įvertinta pasaulio bumerangu žinovų. Keletas užsienio kompanijų, prekiaujančių sportiniu inventoriumi, naudojasi jo bumerangų aerodinamikos studijų medžiaga bei talpina ją į savo bumerangų svetaines“, - pasakojo Nemunas. Dabar bumerangų gamyba yra tapusi ir jo hobiu.

Nors vaikystėje jis visuomet buvo apsuptas bumerangų, savo rankomis pirmąjį pagamino tik besimokydamas trečiame universiteto kurse. „Iš pradžių buvo sunku , nors ir teoriškai žinojau, kaip reikia teisingai gaminti – pirmieji bumerangai neskrido, nesisekė tiksliai nušlifuoti tinkamai išgaubtos formos, teko sugadinti daug medienos, kol pagaliau pavyko“, - prisimena Nemunas.

Jis sakė supratęs, kad bumerangus gaminti nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – tam reikia ir žinių, ir fizinės jėgos. „Pagaminti vieną bumerangą užtrunka maždaug vieną-dvi dienas, o jeigu darai dvidešimt bumerangų, tuomet gali užtrukti ir mėnesį“, - sakė jis.

Verslą pradėjo nuo banko užsakymo

Nemunas Pakalnis
Nemunas Pakalnis
© Asmeninio archyvo nuotr.

N. Pakalnis pasakojo, kad tiesiog daug negalvojęs nutarė imti ir hobį paversti papildomu uždarbiu. „Bumerangų gamybos praktikoje yra sukauptas didelis patyrimas, galima sakyti, kad aš užaugau šalia bumerangų, o studijų metais, ieškodamas papildomo pinigų šaltinio, pagalvojau - kodėl gi nepabandžius gaminti ir pardavinėti bumerangus? Tikrai įdomiau negu vykti į užsienį pomidorų ar braškių skinti. Pasirodo, neapsirikau“, – sakė bumerangų gamintojas. Iš pradžių jis planavo verslą vykdyti kartu su tėvu – jis turėjo bumerangus gaminti, o Nemunas – pardavinėti.

„Buvo toks verslo planas, kad mano tėvas gamina bumerangus, o aš juos pardavinėju. Tačiau atsiradus didesnei bumerangų paklausai, tėvas nebūtų spėjęs prigaminti daugiau bumerangų, todėl gamybos teko imtis pačiam, tuo labiau, kad ir noro man nestigo“.

Baigęs studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, jis pats sukūrė savo naujo verslo internetinę svetainę Bumerangai.lt ir netrukus gavo gana rimtą užsakymą: vienam bankui kaip verslo dovanas turėjo pagaminti šimtą bumerangų. Nors keletą tėvo gamintų bumerangų buvo nupirkę ir anksčiau, šiuos Nemunui pirmą kartą teko gaminti pačiam. Tai užtruko beveik pusę metų. „Vien šlifuodamas medieną per dieną praleisdavau apie 6 – 8 valandas”, - pasakojo jis. - Bet buvo ryžtas, buvo pasirašyta sutartis, taigi, jau nebuvo, kur trauktis“.

Populiariausios – verslo dovanos

Į pagalbą plėtojant naują verslą N. Pakalnis sakė pasitelkęs ir draugus: jie padeda dekoruoti bumerangus, kuriuos vaikinas gamina. „Turiu pažįstamų, studijuojančių Vilniaus dailės akademijoje, kurie man padeda įvairiais raštais išpiešti bumerangus, o jeigu klientas užsisakęs bumerangų būna labai įnoringas, kreipiuosi į profesionalų dailininką“, - pasakojo jis.

Tai, kiek kainuos toks pagamintas bumerangas, vaikinas sako įvertinantis pasitelkęs kelis kriterijus. „Iš esmės kaina priklauso nuo bumerango formos bei dekoracijos sudėtingumo, taip pat įvertinu savo darbą ir medžiagų kainas. Bumerangų gamyba yra ilgas darbas, reikalaujantis daug kruopštumo“, - sakė jis. Asmeninėje vaikino svetainėje skelbiama, kad bumerangas kainuoja apie 110 – 190 litų.

N. Pakalnio teigimu, būtent verslo dovanos ir yra dažniausi jam tenkantys užsakymai. „Pagrindiniai užsakovai - įmonės , kurios nori nustebinti savo klientus originalia ir įdomia rankų darbo dovana. Bumerangas – iš tiesų prasminga ir dekoratyvi dovana. Dažniausiai užsakovai pasirenka bumerangus, dekoruotus tradiciniais aborigenų raštais, kartais paprašo kitoje pusėje užrašyti tekstą ar uždėti įmonės logotipą, kartą viena įmonė net surengė fotosesiją su mano pagamintais bumerangais“, - pasakoja Nemunas.

Taip pat, į vaikiną kreipiasi ir tie, kurie tiesiog nori laisvalaikiu bumerangą pamėtyti lauke. „Yra ir kita grupė klientų, tai dažniausiai individualūs užsakovai, kuriems yra įdomi ši netradicinė sporto šaka. Su jais kartais tenka susitikti ir dažniau – mėtome bumerangus kartu“, - pasakojo Nemunas.

Gintarinio bumerango idėja

Bumerangas dovanai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Verslo liudijimą veiklai vykdyti turintis vaikinas sakė, kad apie jo prekes klientai sužino daugiausiai internetu, tačiau svarbu ir iš vienų žmonių kitiems sklindanti informacija „iš lūpų į lūpas“. Ateityje jis ketina verslą plėsti – dalyvauja verslumo projektuose, rengiasi steigti mažąją bendriją, turi idėjų, kaip pristatyti prekę užsienyje.

Taip pat planuoja pradėti gaminti gintaro plokštelėmis dekoruotus bumerangas. „Norint pagaminti gintaru dekoruotą bumerangą reikia ypatingai daug kruopštaus darbo, medinis bumerango pagrindas turi būti itin plonas, bet tuo pačiu ir neprarandantis savo tvirtumo savybių, ant kurio vėliau yra klijuojamos poliruotos gintaro plokštelės. Viskas turi būti paskaičiuota kelių gramų tikslumu, nes kitų atveju bumerangas gali prarasti savo aerodinamines savybes“, - aiškino vaikinas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mano eurai

Nereikia nė naujo Darbo kodekso: iš uždaromų parduotuvių masiškai išeina savo noru (219)

Antradienį nutekėjus prekybos tinklo „Fresh market“ laiškui tiekėjams apie uždaromas parduotuves, Lietuvos darbo birža iki šiol negavo pranešimo apie grupinį darbuotojų atleidimą.

Proginių drabužių salonai stebi pasikeitusį žmonių elgesį (10)

Vasarą abiturientai švenčia išleistuves, o metrikacijos skyrius ir bažnyčias užplūsta jaunavedžiai. DELFI pasidomėjo, kaip gyvuoja proginių drabužių salonai Vilniuje.

Eurų „spausdinimas“: jau galima raškyti vaisius? (66)

Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio skatinimo programa jau spėjo duoti teigiamų rezultatų: paties ECB balansas pradėjo augti, Graikijos problemos nepersidavė kitoms šalims, o JAV dolerio ir Kinijos juanio atžvilgiu smuktelėjęs euras padidino kai kurių eksportuojančių šalių konkurencingumą. Taip LRT.lt sako ekonomistai Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas. Tačiau pašnekovai pastebi, kad tiesioginės naudos iš šios programos Lietuva laukti neturėtų.

Pirko už 3 tūkst. eurų, bet jokio atsakymo negavo (83)

Pirk neišėjęs iš namų – tai kone kasdien matome ir girdime internetinių parduotuvių reklamose. Atrodo, išties, patogu – išsirenki vos per kelias minutes, pervedi pinigus ir po kelių dienų daiktas pristatomas tiesiai į namus. O jei dar pigiau? Tačiau į DELFI redakciją kreipėsi internetinėje „Pigu.lt“ parduotuvėje daugiau nei už 3 tūkst. eurų buitinės technikos ir namų reikmenų įsigijusi šeima.

Palūkanos už indėlį 0 proc.: kodėl verta taupyti? (109)

Jei per metus nepavyko atsidėti pinigų atostogų kelionei, pasiimti paskolą ir mokėti kredito įmokas taip pat gali būti keblu, sako LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Skolintis atostogoms yra rizikinga. Atostogos praeina labai greitai, o skola pasilieka ilgam. Per metus ar dvejus finansinė padėtis gali pasikeisti, todėl sprendimas skolintis turi būti labai apgalvotas“, – tikina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.