„Ūkininko patarėjui“ kolektyvinį laišką pasirašė žemės savininkai, kurių sklypai yra Kauno rajone, tarp Kulautuvoje esančios sodų bendrijos ir Nemuno. Žmonės tuose sklypuose sako tikėjęsi gyventi ir dirbti, deja, Kauno rajono bendrasis planas draudžia bet kokią ūkinę veiklą.
Šią savaitę patikrą atliko pati gamta – staiga atšilus orams ir Nemunui patvinus pasirodė, jog visi šie sklypai atsidūrė po vandeniu!
Žemė po apribojimais
Nemažai Lietuvos piliečių dėl darbo ar kitokių aplinkybių buvo priversti keisti gyvenamąją vietą ir, pasinaudojus LR įstatymų suteikta galimybe, persikelti žemę arčiau tos vietovės, kurioje dabar gyvena. Deja, konkretūs pavyzdžiai rodo, kad mainais gauto žemės sklypo naudojimas gali būti labai komplikuotas.
Vieni jų čia sklypą gavo už turėtąją žemę Kauno mieste, kiti – Kulautuvos miestelyje, dar kiti atsikėlė paveldėtą žemę mainais iš kitų šalies rajonų. Sklypų dydis įvairus, šalia kelio suprojektuoti nedideli sklypeliai, po 0,12 ha, yra ir didesnių, iki hektaro dydžio.
- Tikėjomės, kad tai bus visavertei veiklai tinkama žemė. Čia paskirtas žemės plotas buvo vidutiniškai 1,5 karto mažesnis už kitur turėtą vertingos žemės plotą. Vadinasi, prie Kulautuvos atkelta žemė privalėtų būti pusantro karto vertingesnė, nei kitur turėtoji ir turėtų būti ekonomiškai naudingesnė, - kalbėjo šalia Kulautuvos sklypus gavę žmonės.
Aptariamos teritorijos sklypų žemės naudojimas iš tiesų problemiškas, nebent, kaip nelinksmai juokauja laiško autoriai, automobilyje atsivežtą ožkelę toje žemėje būtų galima paganyti. Nejau valstybė, priėmusi įstatymus ir juos lydinčiuosius teisės aktus, leidusius persikelti turėtąją žemę į naują vietą, savo piliečius tiesiog apgavo?
- Ne vabalėlių globoti ar paukštelių giesmių klausytis čia ėjome, už mums skirtus žemės sklypus teks mokėti nemažus mokesčius, o dėl apribojimų žemės sklypų vertė tapo niekine, todėl jaučiamės apgauti, - „Ūkininko patarėjui“ guodėsi žemės savininkai.
Kulautuvos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorė Jolita Zigmantienė vietoje ženklino piliečiams minėtus sklypus 2004-2007 metais, tada, pasak projekto autorės, dar nebuvo patvirtintas nei bendrasis planas, nei projekto „Natura 2000“ ribos, todėl sklypų savininkai žinojo tik apie vandens apsaugos zonas. Čia pat Nemunas.
Negalės daryti, ką panorėję
Kulautuviškei Albinai Onai Žilienei priklausantis 0,97 ha žemės sklypas patenka į „Natura 2000“ teritoriją. O kokios sąlygos galioja jame?
„Natura 2000“ – Europos Sąjungoje esantis saugomų teritorijų tinklas, jis įkurtas 1992 m., įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas. Šiuo metu „Natura 2000“ užima beveik 18 proc. ES sausumos ploto. Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas (nauja redakcija) patvirtintas LR Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819. Šiame sąraše šiuo metu yra 77 teritorijos, kurių bendras plotas yra 540 tūkst. ha, arba užima 8,3 proc. Lietuvos teritorijos.
Į klausimą, nejau žmogus „išstumiamas“ iš paukščių apsaugai svarbių teritorijų, teigiama, kad ne, nes sparnuočių apsaugai svarbiose teritorijose taikomas tik principas nebloginti teritorijos apsaugos būklės. Vadinasi, leidžiama plėtoti tradicinę žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės veiklą, o naujos veiklos turi būti vertinamos dėl jų galimo poveikio. Kai kuriose teritorijose, siekiant išvengti nepageidaujamo trikdymo, gali būti ribojamas asmenų lankymasis, transporto ir plaukiojimo priemonių naudojimas. Dar paaiškinama, kad miško savininkai, ūkininkai ir žvejai verslininkai gali visais atvejais lankytis teritorijoje be apribojimų.
Saugomų teritorijų atstovai teigia, kad „Natura 2000“ teritorijoje planuojant veiklas nėra tikslo stabdyti šalies ūkio plėtrą, tačiau būtina įsitikinti, ar planuojama ūkinė veikla nepadarys reikšmingos neigiamos įtakos šiose teritorijose saugomoms EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims. Laiku ir tinkamai išnagrinėjus galimą veiklų poveikį, vietos, laiko, technologijų ir kitas alternatyvas bei prireikus numačius kompensacines priemones, konfliktų dėl ūkio plėtros ir „Natura 2000“ teritorijų apsaugos galima išvengti.
Kyla klausimas: ar paskelbus „Natura 2000“ teritorija laiške minimų autorių žemė įgauna kitą vertę?
Specialistai aiškina, jog žemė toje vietoje nenuvertėja, esamas teritorijos ūkinis naudojimas žemės, miškų ūkio ir žuvininkystės reikmėms yra ir toliau leidžiamas. Tačiau priduria, jog nereikėtų užmiršti, kad žemės savininkai vis dėlto negali daryti savo žemėje visko, kas tik techniškai būtų įmanoma arba jų manymu ekonomiškai labiau apsimokėtų!
Liko it musę kandę
- Ten visa žemė grąžinta ne kaip žemės ūkio naudmenos, o į mokesčių sistemą įvedant rinkos kaina derinama su nominalia kaina, tad jeigu ir kiltų mokesčiai, jie neturėtų būti dideli, nes kalbama, kad numatoma didelius mokesčius skirti tik apleistoms žemėms, - samprotavo žemėtvarkininkė J.Zigmantienė. Ir pridūrė, kad žemės sklypų savininkų tikslas – panaikinti apribojimus ir kad jie galėtų savo žemėje statyti namus.
Apribojimai, pasak J. Zigmantienės, atsirado gerokai vėliau, kai sklypai jau buvo paženklinti vietoje. Bendrasis planas – apie 2009 m., o „Natura 2000“ teritorijos atsirado vėliau ir tik tada buvo įbraižytos.
Deja, dabar visai nesvarbu, kad tie apribojimai atsirado vėliau, jie galioja, nors matuojant jų ir nebuvo.
- Rašėme bendrą raštą, prašydami keisti situaciją, tie raštai Kauno rajono savivaldybėje yra užregistruoti. Norėtume, kad bent 20 m atstumu nuo keliuko būtų leista statyti namus, būtų galima keisti žemės paskirtį, nes dabar, matyt, grįžtamojo proceso nebebus, sklypai kur nors kitur nebus pasiūlyti, - sakė Regina Sirusienė–Lamauskienė, paveldėtą žemę atsikėlusi iš Šiaulių rajono.
Henriko Ivaškevičiaus motina čia pat sklypą gavo už Kauno mieste, Kalniečių gatvėje, turėtą žemę. Dar mamai gyvai esant, pasak jos sūnaus, valdžia Kulautuvoje paskyrė sklypą.
- Patys valdžios atstovai į tokią nepavydėtiną situaciją įstūmė žmones, paskyrė žemės ūkio paskirties sklypus su apribojimais, - „Ūkininko patarėjui“ sakė H. Ivaškevičius. Ir išreiškė mintį, kad jeigu jau į tokią situaciją žmonės liko įstumti, gal dar būtų galima jiems sklypus kitoje vietoje pasiūlyti arba bent 20 m atstumu šalia kelio būtų galima nors mažus pastatėlius statyti.
- Kulautuvoje esu gimusi ir užaugusi, - sako A. O. Žilienė, nesmagiai besijaučianti vien todėl, kad jai pačiame miestelyje 15 a žemės neatsirado, o dabar baloje arba užliejamose pievose suteiktu 0,97 ha sklypu turi tenkintis. Kokia žmogui nauda iš to – jokiems specialistams neberūpi, kiekvienas nuo savęs siunčia kuo toliau.
- Likome it musę kandę, nes nelabai gilinomės, nemokėjome pakovoti už save ir dabar jaučiamės apgauti, nes apie apribojimus skiriant sklypą niekas mūsų neperspėjo. Ką mums dabar daryti su tuo sklypu? – klausė A.O. Žilienė. Ir prisiminė, kad matuodama sklypus žemėtvarkos projekto autorė skubino juos formuoti.
Rengiami pakeitimai duoda vilčių
Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės administracijos užsakymu rengiami Kauno rajono bendrojo plano pakeitimai. Jų koncepcijoje užsimenama ir apie greta Kulautuvos esančios sodininkų bendrijos žemės ūkio paskirties teritorijos pertvarkymą į kitą paskirtį turinčią gyvenamosios statybos teritoriją, nes čia nuolat gyvena daug sodininkų, todėl išskirstytiems žemės ūkio paskirties sklypams taip pat būtina suteikti kitą paskirtį, dalį sklypų ploto skiriant statybai.
Laiško autoriai „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad sklypų savininkai patys savo jėgomis statybai skirtos sklypų dalies paviršiaus lygį pakeltų pagal suderintą projektą, apsaugodami teritoriją nuo galimo užliejimo potvynių metu. Sklypų plotui, likusiam už užstatymui skirtos zonos ribos, pasak sklypų savininkų, būtų galima palikti riboto naudojimo bei tvarkymo režimą, reikalaujantį intensyvesnio teritorijos apželdinimo. Gamtinio karkaso reikalai dėl to nenukentėtų, o žmonės savo žemę galėtų tinkamai tvarkyti. Tokiu būdu laimėtų ir žmonės, ir aplinka.
