Jų labai mažai buvo ne tik Lietuvos miškuose, bet ir kaimyninėje Baltarusijoje, kur įmonė turi šių uogų supirkimo padalinį. Siekiant neapvilti užsakovų dabar vienintelė paguoda „Vėtrijai“ – prasidedantis mėlynių sezonas Švedijoje.
Uogų užsišaldys 10 proc. mažiau
„Vėtrija“ per sezoną užšaldo apie 5 tūkst. tonų beveik dešimties rūšių uogų. Daugiausia – mėlynių, maždaug 2 tūkst. tonų. Šįmet jų bus užšaldyta beveik 500 tonų mažiau.
Kaip sako bendrovės direktorius Gediminas Daukšys, mėlynių Lietuvos miškuose buvo mažai, nors jų užmegzta ir nemažai, bet uogos, tikėtina, dėl sausros ar dėl kitų priežasčių nubyrėjo. Taip pat atsitiko ir Baltarusijoje, kur bendrovė turi šių uogų supirkimo padalinį, o jis šįmet beveik nedirbo.
Mėlynių „Vėtrija“ kaip ir kasmet atsivežė iš Latvijos, Estijos, kur, ypač pastarojoje šalyje, buvo gausus šių uogų derlius. Kaip niekada ankstesniais metais uogų šaldymu ir prekyba besiverčiančią Alytaus bendrovę dėl mėlynių gelbės Švedija, kur dabar prasideda mėlynių sezonas ir tikimasi maksimaliai supirkti trūkstamą uogų kiekį.
„Vėtrija“ šį sezoną, palyginti su ankstesniu, mažiau nupirko ir juodųjų serbentų, – vietoj 1 tūkst. tonų 500 tonų. Priežastis ta pati – mažesnis uogų derlius.
G.Daukšio tvirtinimu, per šį sezoną įmonė užsišaldys uogų 10 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Anksčiau uogų sezonų metu įmonė dirbo keturiomis, šįkart – tik dviem pamainomis. Jei vasaromis „Vėtrija“ į darbą papildomai priimdavo apie 50 darbuotojų, šią vasarą – tik apie 20. O nuolat įmonėje dirba apie pusšimtį žmonių.
Pasigenda Lietuvoje auginamų ekologiškų aviečių
„Vėtrijos“ direktorius teigė, kad šįmet daugiau supirkta raudonųjų serbentų, braškių. Pastarųjų uogų daugiausia atsivežama iš Lenkijos.
„Mūsų ūkininkai kažkodėl šių uogų didelių plotų neaugina. Pavyzdžiui, 80 kilometrų nuo Lietuvos sienos Lenkijoje vienas ūkininkas turi 250 hektarų braškių plotą, pas jį uždera apie 5 tūkstančius tonų uogų. Čia braškes perka ne tik mūsų įmonė. Galiu pasakyti, kad per metus mums reikia 100 tonų ekologiškų aviečių. Bet jų 90 procentų atsivežame vėl iš tos pačios Lenkijos, nes Lietuvoje nėra. Mūsų poreikis yra maždaug 700 tonų šaltalankių uogų, Lietuvoje, mano žiniomis, yra apie 2 tūkstančius hektarų šaltalankynų, tačiau didžiąją dalį šaltalankių priversti pirkti Latvijoje ar Estijoje, nes lietuviai šių uogų neskina. O neskina todėl, kad daugelis šaltalankynus yra užsisodinę dėl europinės paramos“, – mintimis dalijosi G.Daukšys.
Iš viso „Vėtrijos“ superkamų uogų kiekio tik apie trečdalį sudaro lietuviškos.
Įmonė, pasak direktoriaus, pajėgi per sezoną supirkti ir užšaldyti apie 20 tūkst. tonų uogų, joms būtų rinka ne tik Europos šalyse, bet tam trūksta uogų.
„Vėtrija“ išvalytas, užšaldytas ir sufasuotas uogas parduoda ne tik Europos Sąjungos šalims, jas siunčia į Šveicariją, Norvegiją. Apie 20 proc. tokių uogų pasilieka Lietuvoje. Su Rusija, kuri šiuo metu nepriima lietuviškų produktų, „Vėtrija“ nebendradarbiauja jau treji metai dėl nestabilumo šios šalies rinkoje.