Šia idėja susižavėjęs Lazdijų rajono meras Artūras Margelis neabejoja, kad tai labai perspektyvus projektas ir apgailestauja dėl amžinos lietuvių baimės imtis naujovių ir įpročio nuolat ką nors kaltinti, užuot ėmus veikti.

„Lietuviai patys nelaimingiausi Europoje, nes pavydi kitiems, nesidžiaugia kaimyno sėkme. Dar blogiau – lietuviai nesistengia ką nors daryti, kad geriau gyventų, bet kaltina dėl savo nesėkmių kitus – dažniausiai valdžią“, - apmaudo neslėpė A. Margelis.

Kaltinimų, priekaištų, nepasitikėjimo jis sulaukia ir už savo iniciatyvą skatinti mėsinių galvijų auginimo verslą rajone. Kai kam atrodo, kad iš šito sumanymo gausis šnipštas, bet rajono vadovas į tokius skeptikų išvedžiojimus moja ranka.

Jis puikiai atsimena neseną savo patirtį, kai prieš keletą metų rajono kaimo turizmo sodybų savininkams siūlė dalyvauti projekte ir nemokamai įsirengti sodybose nuotekų valymo įrengimus.

Iš pusšimčio savininkų tuomet atsirado tik šešiolika, sutikusių dalyvauti projekte. Pastarieji šiandien jau gali džiaugtis pastatytais nuotekų valymo įrenginiais, kurie kainavo didžiulius pinigus. Abejoję projekto sėkme, liko nieko nepešę.

„Tas pats bus ir su aubrakų auginimu“, - neabejoja A. Margelis.

Jo vadovaujama rajono savivaldybės taryba tapo viešosios įstaigos „Darbo vietų kūrimo fondas“ steigėja, steigiamajam įnašui skyrusi 125 tūkstančius litų. Antra tiek šiai įstaigai skyrė Vokietijos ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas Ernstas Friedrikas Baumeris.

Būtent jis ir pasiūlė Lazdijams auginti mėsinius galvijus aubrakus, kurie yra labai ištvermingi ir, palyginus su kitomis veislėmis, geriausiai įsisavina pašarus. Todėl, vokiečio tikinimu, šiuos galvojus labai palanku auginti nederlingose Lazdijų žemėse ūkininkaujantiems Lazdijų rajono ūkininkams.

Tuo neabejoja ir ūkininkaujantis meras A. Margelis. Pradžios mechanizmas jau užsuktas, vizija sukurta, o Lazdijų rajono vadovas apie ją kalba su tokiu užsidegimu, kad, nesunku įsivaizduoti ne tik aubrakus Lazdijų rajono ganyklose, bet ir lengvai apskrudusį šių galvijų mėsos kepsnį.

Įsteigta viešoji įstaiga rengs projektų paraiškas finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. Kai kam užkliūna jos direktoriumi paskirto Edvardas Bartnyko atlyginimas: jam pažadėta 6 tūkst. litų per mėnesį, nors kol kas vyras tegauna tris, mat dirba pusę etato.

„Tam, kad gautum, pirmiau reikia duoti“, - sako meras A. Margelis, daug kam Lazdijuose griebiantis už galvos, išgirdus minint tokias sumas.

Kol kiti skaičiuoja svetimus pinigus, A. Margelis su bendraminčiais rūpinasi kooperatyvo „5000 aubrakų Lazdijams“ kūrimu. Šis kooperatyvas rūpinsis galvijų mėsos realizavimu.

„Galvijų mėsos kaina Lietuvoje yra žemesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Tik ūkininkams susivienijus ir parduodant mėsą per kooperatyvą, bus galima gauti aukštesnę kainą“, - neabejoja A. Margelis.

Jis įsitikinęs, kad mėsos perdirbimo įmonių atstovai stovės už durų pas kooperatyvo vadovus, nes jie diktuos kainas, o ne perdirbėjai. Užaugintą produkciją didesnėmis kainomis, A. Margelio tvirtinimu, bus lengviau parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, kaip sakė meras, savo užaugintą produkciją per kooperatyvą galės realizuoti viso rajono ūkininkai – ir tie, kurie nebus kooperatyvo nariais. Ateityje žadama steigti ir galvijų skerdyklą.

Į aubrakų auginimo veiksmų planą taip pat bus įtraukta Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, turinti nemažai žemės bei mokymo bazę. Mokykloje nuo šių metų rudens tikimasi akredituoti gyvulininkystės specialybės programą. Jaunuoliai galės semtis teorinių ir praktinių gyvulininkystės žinių, bus įkurtas mėsinių galvijų parodomasis pavyzdinis auginimo ūkis.

Už ES lėšas bus organizuojami ir kursai suaugusiems. Ūkininkai mokysis, kaip šerti ir laikyti mėsinius galvijus.

Europos Sąjungos fondų paramos tikimasi ir galvijų aptvarams, girdykloms, įvairiai technikai bei kompensacijoms už pačių galvijų įsigijimą. Pastarųjų kainos yra nemažos: veislinis bulius kainuoja beveik 14000 litų. Kergimui paruošta telyčia – apie 6250 Lt.

Meras A. Margelis tvirtai įsitikinęs, kad mėsinių galvijų auginimas bus naudingas viso rajono ūkininkams, nes gyvulininkystė - perspektyvi prioritetinė žemės ūkio šaka, sukurianti daug darbo vietų.

Mėsine gyvulininkyste galės užsiimti smulkesni šeimos ūkiai, kurių nariai bus ir darbuotojai, ir savininkai. Taip jie galės užsidirbti daugiau nei dirbdami samdomais darbuotojais pas stambius ūkininkus.

„Aubrakų auginimas tikrai bus naudingas visam rajonui. Tik šiam verslui įsukti reikia laiko. Bet jei ieškosime kaltų ir nieko neveiksime, tikrai nieko ir neturėsime“, - teigė Lazdijų rajono meras, neabejojantis, kad įgyvendinus aubrakų auginimo idėją, rajone bus sukurta daug naujų darbo vietų.

Darbo biržos duomenimis, Lazdynų rajone nedarbas siekė 18 proc. ir buvo vienas iš trijų didžiausių visoje šalyje.