Panevėžio rajono seniūnijų seniūnams tenka ne tik sukti galvas, kur rasti žmonių viešiesiems darbams ar kaip paspartinti pasėlių deklaravimo procesą, bet ir rūpintis, kad visiems gyventojams būtų užtikrintas geriamo vandens tiekimas. Kaimiečiai dažnai būna nepatenkinti tiekiamo vandens kokybe, o vandens bokštų eksploatuotojai susiduria su mokėti už paslaugas nenorinčiais gyventojais.
Kriauklė, čiaupas, vanduo
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Problema ne nauja

Sudėtingoje situacijoje atsidūrė Krekenavos seniūnijos Rabikių kaimo gyventojai, kai vandenį tiekianti bendrovė paskelbė dėl reorganizacijos vandens tiekimą nutrauksianti jau nuo balandžio 30 dienos. Rabikių gyventojai ėmė žvalgytis į Krekenavos seniūną Joną Ulį – šią problemą esą turi spręsti jis.

Tačiau nieko džiuginančio rabikiečiams negali pasakyti ir seniūnas.

„Gali atsitikti taip, kad žmonėms kurį laiką teks patirti nepatogumų“, – svarstė J.Ulis. Seniūnas neslėpė, kad rūpesčiai dėl vandens – ne naujiena ne tik Rabikiuose, bet ir visoje Krekenavos seniūnijoje. Prieš metus vandens tiekimas Rabikių žmonėms buvo nutrauktas, nes už vandenį gyventojai buvo įsiskolinę.

J.Ulis sako, kad tada šį reikalą pavyko sutvarkyti – žmonės įsipareigojo už vandenį mokėti ir tiekimas buvo atnaujintas. Kaip bus šįkart, dar negalėjo pasakyti nei Krekenavos seniūnas, nei rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.

Laukia atsakymo

„Vandens bokštą eksploatuojančiai bendrovei „Krekenavos kiaulės“ pateikėme prašymą bokštą išnuomoti. Laukiame atsakymo, kurį paprašėme pateikti skubos tvarka, – sakė V.Žiurlys. – Parduoti bokšto bendrovė nesutinka, nes ateityje žada juo naudotis.“ Administracijos direktorius neatmetė galimybės, kad rajono Savivaldybės biudžete teks rasti pinigų ir Rabikiuose gręžti gręžinį.

„Dabar Rabikių žmonėms tiekiamas vanduo neatitinka geriamo vandens reikalavimų, jis tinkamas nebent gyvuliams girdyti, skalbti ar daržams laistyti, – sakė V.Žiurlys. – Maistui gyventojai daugiau naudoja šulinių vandenį, kuris, kaip žinome, irgi dažnai nėra pačios geriausios kokybės. O bėda, kad žmonės nenori mokėti už vandenį, aktuali visame rajone.“

Pinigų greičiausiai teks rasti ir Žibartoniuose esančiam vandens bokštui pirkti. Krekenavos seniūnas sako, kad naujieji Žibartonių žemės ūkio bendrovės savininkai nepageidauja turėti vandens bokšto. Todėl rajono valdžios vyrams teks rasti būdą, kaip didelės gyvenvietės su daugiabučiais, mokykla ir valgykla nepalikti be vandens.

„Šitie vandens reikalai mūsų seniūnijoje nelengvai sprendžiasi“, – pripažino J.Ulis. Sužinoti, kaip su vandens bokštu pasielgs bendrovė „Krekenavos kiaulės“, pasirodė ne taip paprasta: kelis kartus atsiliepusi sekretorė paaiškino, kad direktorius darbo kabinete būna retai, o mobiliojo telefono numerio ji niekam negalinti duoti. Apsilankius šalia Rabikių esančioje veislinėje fermoje vedėja prisistačiusi moteris sakė tokiais klausimais nesidominti ir nesanti įgaliota apie tai kalbėti.

Nereikėjo delsti

„Važiuosime pas seniūną, rašysime prašymus, turės sugalvoti, ką daryti“, – išgirdusi iš bokšto tiekiamo vandens per mėnesį sunaudoja tik kelis kubinius metrus, todėl jei tiekėjai vandenį ir užsuks, didelės bėdos nebus.

„Blogiausia, kad žmonėms mažai kas rūpi, dauguma čia gyvena mėgėjų išgerti, į susirinkimus svirduliuodami ateina. Ką su tokiais gali nutarti?“ – teigė V.Kisielienė. Apie vandens bokšto pirkimą ar gręžinio gręžimą, pasak moters, negali būti ir kalbos. „O kas tą bokštą prižiūrėtų, kas turėtų pinigų ir supratimo?“ – išeities nematė V.Kisielienė. Gerti vandens iš savo šulinio nenori ir Jonas Bedalis. „Vanduo paviršinis, tikrai prastas, nereikia jokių tyrimų daryti, nes po lietaus šulinys tampa sklidinas – ir taip viskas aišku, – skundėsi Rabikių gyventojas. – Jei vandens iš bokšto nebeduos, bus blogai.“

Pinigus už vandenį iš Rabikių gyventojų renkanti Sonata Lukoševičienė patikino, kad visi dvylika vandens naudotojų už vandenį moka tvarkingai, todėl skolų tikrai nėra. Moteris įsitikinusi, kad šia problema jau gerokai anksčiau turėjo pasirūpinti seniūnas. „Jau prieš metus prašėme seniūno, kad ką nors darytų, tačiau nieko nedarė, laukė paskutinės dienos. Visi sujudo tik tada, kai iki vandens užsukimo liko savaitė kita“, – problemą apibūdino S.Lukoševičienė. Ji apgailestauja, kad Rabikiuose nėra bendruomenės, nes į ją susibūrus šiuos klausimus pavyktų išspręsti lengviau.

Vanduo prastas

Bėdos dėl vandens pažįstamos ir Karsakiškio seniūnei Nijolei Gaižiūnienei. Vandenį seniūnijos gyventojams tiekia penki vandens bokštai. Seniūnė sako, kad šiuo metu didelių bėdų dėl vandens tiekimo lyg ir nėra. Sumaištis kilo praėjusią vasarą, kai už įsiskolinimus bokšto savininkas buvo vandenį atjungęs Geležiuose esančio daugiabučio gyventojams. „Tada teko nukentėti ir porai laiku mokėjusių šeimų, tačiau suprantu ir savininką – bokštą reikia eksploatuoti, tvarkyti, o jei žmonės pinigų mokėti nenori, patiriami tik nuostoliai“, – „Sekundei“ sakė N.Gaižiūnienė.

Karsakiškio seniūnijos žmonės dažniau skundžiasi dėl vandens kokybės – apie tai kalbama visuose bendruomenių susirinkimuose. Bokštų savininkai teisinasi nelabai ką galintys padaryti. Taip esą atsitinka todėl, kad yra mažai vartotojų, o nejudinamas vanduo bokšte užsistovi.

Laukia kanalizacijos

„Mūsų seniūnijoje daugiau problemų ne dėl vandens, bet dėl nuotėkų, – apibūdino N.Gaižiūnienė. – Centralizuotą kanalizaciją turi tik Vaivadų gyventojai, visi kiti seniūnijos žmonės naudojasi vietinėmis. Tad klausimų, kada turėsime centralizuotą kanalizaciją, sulaukiu labai daug.“

Seniūnė apgailestauja, kad Geležių ir Sodelių gyventojai prieš aštuonerius metus savo noru atsisakė galimybės turėti centralizuotą vandentiekį ir kanalizaciją. 2000 metais šios gyvenvietės pateko į labiausiai nuo centro nutolusių vietovių sąrašą, pagal kurį už Europos Sąjungos lėšas būtų buvę įrengti komunaliniai patogumai. „Tačiau Geležių ir Sodelių gyventojai nutarė, jog neturės pinigų susimokėti už šiuos patogumus ir jų atsisakė. Atsisakymus liudijantys parašai tebeguli mano stalčiuje“, – kalbėjo seniūnė.

Išgirdusi šių gyvenviečių gyventojų skundus dėl brangiai kainuojančio fekalijų išvežimo N.Gaižiūnienė neslepia primenanti jiems apie prieš aštuonerius metus padarytą klaidą. „Tada žmonėms gal atrodė, kad traktorininkas, už simbolinę kainą išvežantis nuotekas, bus amžinas. Tačiau dabar paaiškėjo, kad brangiai kainuoja išlaikyti techniką, todėl privačių tokių paslaugų teikėjų beveik nebeliko, o specialiųjų bendrovių paslaugos brangios“, – pasakojo seniūnė. Iš gyventojų jai teko išgirsti, kad už nuotekų išvežimą tenka mokėti apie 50 litų, o esant tokiam šlapiam pavasariui kaip šis, tokios paslaugos prireikia porą kartų per mėnesį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkiuose maras masiškai naikina kiaules (31)

Pamatyti kiaulę kaime greitai taps retenybe. Afrikinis kiaulių maras gąsdinamai plinta ir...

Dėl afrikinio kiaulių maro – šulinių vandens tyrimai (3)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ištyrė Jonavos rajono Šilų ir...

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (164)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (35)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (511)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (19)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (69)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (141)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (74)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (10)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (23)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...