Lietuvoje žemė užsieniečiams dar neparduodama, tačiau jau gausu užsienio kapitalo įmonių, valdančių didžiulius žemės plotus. Jos be jokios graužaties iš jų išstumia vietos gyventojus.
Kaimas, žemės ūkis, sodyba, pieva, laukas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Pagaliau, atrodo, pajudėjo taip ilgai žemdirbių laukti valstybinės žemės pardavimo reikalai. Vyriausybė savo nutarimu jau patvirtino žemės pardavimo tvarką ir viešai spaudoje paskelbė, kad pradėta pardavinėti valstybinė žemė, nurodė, kokių dokumentų tam reikia. Tačiau žmonės ir vėl nepatenkinti. Kodėl?

Kalnas dokumentų

Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijos ūkininkė Ona Pralgauskienė VL guodėsi, kad ji, su didžiuliu džiaugsmu laukusi šitokio „saulės užtekėjimo“, dabar veikiausiai atsisakysianti savo planų pirkti žemės: „Kai pamačiau, kokių dokumentų tam reikės, nusviro rankos. Reikalauja net šešiolikos pažymų apie pažymas: pažymą iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, iš Aplinkos apsaugos agentūros, ūkininko pažymėjimo, nuosavybės, buhalterinių dokumentų, pasėlių deklaracijos kopijų...“

Tauragės rajono Sauslaukio kaimo ūkininkė Stanislava Pratašienė reikalaujamo dokumentų kalno neišsigando: „Vos tik sulaukiau „gerosios naujienos“ apie pardavimą, tuoj nulėkiau į Žemėtvarkos skyrių su visais dokumentais. Juos priėmė vedėjo sekretorė. Pateikiau visus originalus, ką reikėjo, tą ji atšvietė, kuris originalas buvo reikalingas, tą pasiėmė. Ramiai išvažiavau į namus. Bet, praėjus mėnesiui, man paskambino iš Žemėtvarkos skyriaus ir pasakė, kad mano dokumentai negeri, reikia patvirtinti kopijas, be to, jos turi būti patvirtintos notaro arba seniūno. Ką darysi, vėl nudardėjau daugiau kaip 40 km į Tauragę, nuėjau pas notarę Vitą Burkauskienę. Ji man aiškino, kad toli gražu ne visus mano dokumentus ji galinti patvirtinti. Sako, aš galiu patvirtinti tik tuos dokumentus, kurie yra su kurios nors įstaigos apvaliuoju antspaudu. Nei kasos knygos, nei pasėlių deklaracijos dokumentų ji tvirtinti negalinti“,- pirmaisiais savo įspūdžiais apie žemės pirkimą dalijosi S.Pratašienė.

Ūkininko vaikymas

Tačiau Stanislava ne iš tų žmonių, kurie, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, nuleidžia rankas. Grįžusi namo ji paskambino pačiam Žemės tvarkymo departamento direktoriui Silvestrui Staliūnui.

„Aš jo dar paklausiau, ar su Asmens apsaugos duomenų įstatymu nesikerta jų reikalavimas pateikti ūkininko kasos kopijas, kur matyti visas pinigų judėjimas - kiek ir ko yra pirkta, kiek parduota, kiek yra sąskaitoje pinigų. O gal jie, kai pamatys, kiek aš turiu pinigų, žemės kainą pakels? Pagaliau ką tai keičia? Ar aš daug turiu pinigų sąskaitoje, ar mažai, bet aš vis tiek žemės pirksiu. Į tai direktorius man atsakė, jog taip reikia, nes žemės pirkėjui suteikiama lengvata. Bet vargais negalais aš vis dėlto išsiaiškinau, kad pasėlių deklaracijos ir kasos dokumentus aš galiu patvirtinti pati, nes tai yra mano remti dokumentai ir už jų teisingumą juridiškai aš pati atsakau. Ponas Staliūnas pripažino, jog tai - vietos žemėtvarkininkų darbo brokas. Jie privalėjo apie tai informuoti iškarto. Sakė, ministerijos atstovai, buvo nuvykę į rajonus, apmokė būsimuosius žemės pardavėjus, bet šie, matyt, prasti mokiniai buvo, jei kaimietį vaiko kaip paskutiniai bemoksliai.“

Lengvatų neįžvelgia

Nors akcentuojama, kad šalies ūkininkams žemė bus parduodama lengvatinėmis sąlygomis, S.Pratašienė jų neįžvelgia. „Jei žemė būtų buvusi parduodama prieš keliolika metų, kai ją masiškai supirkinėjo net užsienio kapitalo įmonės, prisidengdamos mūsų tautiečių išdavikiškumu, o hektaras tekainavo keletą šimtų litų, tuomet tai būtų buvusi lengvata. Dar 2006-aisiais aš už hektarą būčiau mokėjusi po 1000 litų, o kiek šiandien jis kainuos? Taip ir sėdim dabar it ant adatų, ar mes, įveikę visus barjerus, beįpirksim pagal turto vertintojų įkainojimą. Nemanau, jog didelė lengvata yra ir pirkimas išsimokėtinai. Gerai, kad leis išsimokėti per 15 metų, bet argi už dyką? Juk reikės mokėti 5 proc. palūkanas.“

Radviliškietei Birutei Ališauskienei neramu, kaip bus su žemės pirkimu tiems, kurie jau nusprendė pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, bet jų paraiškos dar ne autorizuotos, dar neaišku, ar jos bus patvirtintos, ar atmestos. Įstatymai tokie žemės pirkti nebeleidžia.

„Bet kodėl neleidžia? Visos institucijos pripažįsta turto perėmėjus. Jei tam nėra tinkamo įstatymo, reikia greitai jį „padaryti“. Reikia leisti kaimiečiui įsigyti jo senelių įdirbtą žemę.“

Patys kėlė kainą

Kelmiės žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus teigia, jog, nepaisant įvairių negerumų, valstybinės žemės pardavimas - labai geras dalykas: „Juk žmonės šitaip tos dienos laukė. Dažnas išsinuomojęs baisius šabakštynus, juos išpuoselėjo vildamasis, jog kada nors juos galės nusipirkti. Nors žemdirbio darbštumas dar kartą atsigręžė prieš jį patį, už gerai įdirbtą žemę reikės brangiau mokėti, bet kur kaimiečio neprapuola. Jeigu kaimietis tų šabakštyną būtų nedirbęs, jie šiandien būtų menkaverčiai, jų net aukcionuose niekas nepirktų. Jie patys savo darbu sukėlė žemės kainą.“

Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Parnarauskienė pastebėjo, kad kai kurie žemdirbiai žemės kainą sukėlė ir gudraudami: norėdami gauti daugiau ES pinigėlių, jie kartais nurodydavo didesnę perkamos žemės vertę nei ji buvo iš tikrųjų. O dabar tas pagudravimas atsigręžęs kitu galu.

Vedėjo Juozo nuomone, paskelbtas valstybinės žemės pardavimas yra švieselė ilgo ir labai tamsaus tunelio gale: „Kuo greičiau žemė atiteks savininkams, tuo greičiau prasidės žemės konsolidavimas, ūkininkų laukuose lengviau išsities technika. Pagaliau baigsis žemės reforma, ir visa žemėvalda atsistos į savo vietą. Ir tada bus labai gerai“.

Šalies ūkininkai dar nežino, kiek jiems teks mokėti už valstybinę žemę. Dar bus atliekami kadastriniai matavimai, dar žemę vertins turto vertintojai, tačiau akivaizdu tai, jog ji dešimteriopai bus brangesnė už tą, kurią supirkinėjo „berniukai“ bei užsienio bendrovės.

Šeimininkauja užsieniečiai

Oficialiai Lietuvoje žemė užsieniečiams neparduodama. Tačiau šalyje nemažai užsienio kapitalo įmonių, valdančių didžiulius žemės plotus. Jos be jokios graužaties išstumia vietos gyventojus. Ypač tai aktualu derlingiesiems mūsų šalies rajonams. Nors Lietuva dar 2002-aisiais išsiderėjo septynerių metų laikotarpį, per kurį negalėjo būti užsieniečiams parduodama žemė, bemat buvo rasta būdų, kaip tų draudimų nepaisyti.

Šiaurės Lietuvoje it grybų po lietaus pridygo specialiųjų nekilnojamuoju turtu besiverčiančių bendrovių, kurių vienas svarbiausių tikslų - pripirkti žemės užsieniečiams. Bene veikliausia tame krašte buvo UAB „Šiaurėnas“, vadovaujama buvusio Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Svečiulio. Šis ponas siejamas ir su norvegų „Rozapaula“. Švedai į Pakruojo rajoną atėjo per žemės ūkio bendrovę „Alfa Agro“, anglai- per „Žiemagrą“.

VL ne kartą rašė apie danų kapitalo įmonę „Luganta“ Kelmės rajone, kuri, nė neatsiklaususi savininkės, užsėjo jos žemę. O kai toji pakėlė triukšmą ir pakvipo baudžiamąja atsakomybe, užsienio kapitalo įmonei atstovaujantys Juozas Šivickis žurnalistų akivaizdoje pasižadėjo prie tos žemės nagų nebekišti. Bet rudenį į laukus atvažiavusi savininkė derlių rado nukultą, tiksliau - pavogtą.

Bet liūdniausia, kad tokia svetimšalių savivalė - normalus reiškinys mūsų teisėsaugos institucijoms. Veltui apvogtoji žemės savininkė mynė tų institucijų slenksčius. Šios patarinėjo jai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, neprisimindamos, kad dar yra ir viešojo intereso gynimas. Niekur nerado užuojautos ir prancūzams priklausančios Pagirupio žemės ūkio bendrovės sužlugdytas jaunasis ūkininkas Ramūnas Šerpytis iš Tauragės rajono.

Vekseliukai laukia

Einant užsieniečių invazijos pėdsakais, VL vienas toks supirkinėtojas atskleidė keletą būdų, kaip buvo apeinami įstatymai. Pirmas būdas - vekseliai. Užsieniečiai įsigydavo vekselių, o jų pagalbininkas iš specialiosios nekilnojamojo turto bendrovės už juos nupirkdavo žemės. Paskui belikdavo žemę perrašyti vekselio išrašytojui.

Antras būdas - specialios sutarties pasirašymas. Pasirodo, tam nereikėdavo net notaro. Sutartį pasirašydavo žemę norįs pirkti užsienietis ir jos supirkimu besirūpinąs bendrovės vadovas. Pagal tokią sutartį tarpininko vaidmenį atliekąs lietuvis įsipareigodavo vėliau, kai įstatymai leis, žemę perleisti užsieniečiui.

Trečias būdas - pirkti žemes lietuvio vardu ir, kad būtų patikimiau, paimti iš jo paskolos raštelį tokios vertės, kaip ir žemė. Taigi prasidėjęs oficialus žemės pardavimas dar parodys, kiek mes patys esame supuvę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkiuose maras masiškai naikina kiaules (13)

Pamatyti kiaulę kaime greitai taps retenybe. Afrikinis kiaulių maras gąsdinamai plinta ir...

Dėl afrikinio kiaulių maro – šulinių vandens tyrimai (3)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ištyrė Jonavos rajono Šilų ir...

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Top naujienos

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (94)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (12)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

K. Girnius. Ar lietuviai buvo sovietų genocido auka? (25)

Mėnesio pradžioje JTO tyrimo komisija dėl Sirijos pareiškė, kad Islamo valstybė jau trejus metus...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (98)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

Policija ieško į susišaudymą Vilniuje, kaip įtariama, įsivėlusio O. Pikul-Jasaitienės brolio (8)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis,...

9 patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą (3)

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos...

Pasigedusi iššūkių metė pelningą profesiją: naują darbą būtų sutikusi dirbti už dyką (1)

Lietuvoje ryškėja nauja nemaloni tendencija, skelbiama, kad jau pradeda trūkti kvalifikuotų...

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (61)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (29)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Vasarinės spūstys bando vilniečių nervus: įvardijo problematiškiausias vietas (22)

Kamščiai keliuose daugumą vairuotojų varo iš proto ir tampa rimtu kantrybės išbandymu, o užvis...